Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kritiška Lenkijos žiniasklaida purtosi gniaužtų 

2018 gruodžio 12 d. 15:58
Moteris skaito laikraštį. 
Moteris skaito laikraštį. 
AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ ir kai kurios valstybės institucijos vis įžūliau baugina kritiškas žiniasklaidos priemones. Neseniai šalies Nacionalinis bankas pareikalavo, kad iš portalų būtų ištrinti straipsniai apie korupciją finansų sektoriuje. Žurnalistų organizacijos piktinasi esama padėtimi.

Liberalus dienraštis „Gazeta Wyborcza“ publikavo straipsnį, dėl kurio lapkritį buvo priverstas atsistatydinti Finansų priežiūros agentūros direktorius Marekas Chrzanowskis. Pareigūnas reikalavo kyšių mainais į pagalbą milijardieriaus Leszeko Czarneckio valdomam bankui „Getin Noble Bank“. Turtuolis įrašė pokalbį su M. Chrzanowskiu ir vėliau medžiagą perdavė žurnalistams.

Pasirodžiusi publikacija išvertė iš posto Finansų priežiūros agentūros vadovą, o „Gazeta Wyborcza“ sulaukė didžiulio spaudimo iš Nacionalinio banko. Jo atstovai pareikalavo pašalinti iš portalo visus straipsnius, susijusius su minėtu korupcijos skandalu.

Tyrimus atliekantys žurnalistai, tokie kaip Wojciechas Czuchnowskis, su institucijų spaudimu susiduria kone kasdien. Pavyzdžiui, vien šiais metais partija „Teisė ir teisingumas“ ir kitos valstybės institucijos prisikabino prie maždaug 50 jo straipsnių. Pareigūnai padavė ieškinius ir reikalavo atsiprašymų bei kompensacijų, siekiančių kai kada 12 tūkst. eurų.

Kaip teigė W. Czuchnowskis, toks institucijų kišimasis labai apsunkina darbą. Jis pareiškė, kad nesileis įbauginamas. Vyro teigimu, stiprybės suteikia skaitytojų palaikymas.

Laiškas pasauliui

Lenkijos žurnalistų draugija jau sureagavo į susidariusią padėtį. Savo „Laiške pasauliui“ ji įspėjo, kad bandymai įbauginti žiniasklaidos atstovus kvepia cenzūra.

Valdžia, kaip rašoma draugijos kreipimesi, siekia priversti žurnalistus atsisakyti kritiškų straipsnių. Kaltindama reporterius mėginimu pakenkti bankų sistemos įvaizdžiui ir rašant straipsnius opozicijos prašymu, ji siekia sumažinti visuomenės pasitikėjimą žurnalistika.

Šiame laiške taip pat minimas žurnalo „Newsweek“ žurnalistas Wojciechas Ciesla, kuris buvo iškviestas į prokuratūrą apklausti dėl teksto apie prieštaringą Konstitucinio Tribunolo viršininko pavaduotoją.

Gruodžio 10 dieną Lenkijos spaudos klubas (Press Club Polska) parašė atvirą laišką šalies premjerui Mateuszui Morawieckiui apie priekabes prie žurnalistų. Jo autoriai kritikavo pakartotinius tardymus, į kuriuos kviečiami kritiškus straipsnius rašantys žurnalistai, ir pastangas priversti korespondentus atskleisti savo šaltinius.

„Jei valstybinės institucijos, bandydamos įbauginti žurnalistus arba juos nutildyti, priims kokį nors nutarimą, spaudos laisvei teks rimtas išbandymas“, – sakoma Lenkijos spaudos klubo kreipimesi.

Ilgalaikė kampanija

Išpuolis prieš Lenkijos žiniasklaidos laisvę paskatino diskusijas tarptautiniu mastu. Organizacija „Reporteriai be sienų“ paragino Lenkijos vyriausybę nustoti bauginti žurnalistus. 2015 metų spalį į valdžią atėję konservatoriai kritikuojami dėl priemonių, kuriomis mėginama apriboti spaudos laisvę – pavyzdžiui, griežtinant visuomeninių transliuotojų kontrolę.

Kaltinimai privačiam kanalui TVN24 – dar vienas priespaudos pavyzdys. Šių metų pradžioje šis televizijos kanalas parodė slapta kamera Pietvakarių Lenkijoje susuktą reportažą apie kraštutinius dešiniuosius, švenčiančius Adolfo Hitlerio gimtadienį ir demonstruojančius nacių pasisveikinimą.

Daugeliui visuomenėje sunku patikėti, kad jauni lenkai, kurių daugelio protėviai neteko gyvybių per Antrąjį pasaulinį karą, galėtų šlovinti Hitlerį, laikiusį lenkus ir kitus slavus „Untermenschen“ – žemesne rase, ir vykdžiusį jų masinį naikinimą bei pasiuntusį milijonus į priverstinius darbus. Tąkart kai kas kaltino reportažo autorius nacistinės propagandos skleidimu.

Lenkijos valstybinė radijo ir televizijos taryba anksčiau buvo skyrusi televizijai TVN24 baudą 350 tūkst. eurų už esą šališką įvykių nušvietimą per 2016-aisiais vykusius protestus prieš vyriausybę. Kaip nurodė pareigūnai, transliuotojas neinformavo žiūrovų, kad tie veiksmai buvo neteisėti, ir skatino juos protestuose dalyvauti.

Į diskusijas dėl žiniasklaidos laisvės tąkart įsikišo ir JAV ambasadorė Lenkijoje Georgette Mosbacher. Laiške premjerui ji išreiškė didelį susirūpinimą dėl elgesio su TVN24 žurnalistais. Daugelis kaltinimų žiniasklaidai buvo atšaukti iš dalies todėl, kad valdžia nenorėjo gadinti santykių su sąjungininkėmis.

„Reporteriai be sienų“ atstovė Pauline Ades-Mevel priekaištavo, kad šalies vyriausybė pavertė valstybinę žiniasklaidą propagandiniu įrankiu ir tą patį bando padaryti su tiriamąja žurnalistika bei nepriklausoma žiniasklaida.

Organizacija kasmet sudaro Pasaulinį spaudos laisvės indeksą. Šiemet Lenkija tarp 180 valstybių užima 58-ąją vietą. Nuo 2016-ųjų šalies pozicija smuktelėjo per 18 vietų. Dabar ji yra tarp Fidžio ir Dominikos Respublikos.

Lietuva šiame reitinge yra 36, Latvija – 24, Estija – 12. Pirmūnių penketuką sudaro Norvegija, Švedija, Nyderlandai, Suomija ir Šveicarija. Pačiame reitingo gale yra Šiaurės Korėja, aukščiau jos – Eritrėja, Turkmėnistanas, Sirija, Kinija.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"