Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kova už laisvę nuo Maskvos persikėlė į bažnyčias 

2018 spalio 17 d. 07:40
Tikintieji Kijeve susirinko į mišias kartu su Kijevo patriarchu Filaretu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka padėkoti Konstantinopolio ekumeniniam patriarchatui už autokefalijois suteikimą Ukrainos stačiatikių bažnyčiai.
Tikintieji Kijeve susirinko į mišias kartu su Kijevo patriarchu Filaretu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka padėkoti Konstantinopolio ekumeniniam patriarchatui už autokefalijois suteikimą Ukrainos stačiatikių bažnyčiai.
Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Maskvos ir Konstantinopolio kova dėl Ukrainos stačiatikių gali baigtis didžiausiu per šimtmečius Bažnyčios skilimu ir palaidoti Maskvos ambicijas vadovauti visam stačiatikių pasauliui bei išlaikyti savo įtaką tokioje slavams svarbioje teritorijoje kaip Ukraina.

Rusijos stačiatikių bažnyčia paskelbė nutraukianti ryšius su Konstantinopolio patriarchatu, protestuodama prieš jo sprendimą suteikti autokefaliją (pripažinti nepriklausoma) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai. Ekumeninio patriarchato Šventasis Sinodas taip pat sutiko grąžinti Kijevo patriarchui Filaretui ir metropolitui Makarijui kanoninius rangus po jų ekskomunikacijos ginče su Maskva. Po šių žingsnių Rusijos hierarchai uždraudė savo sekėjams dalyvauti Ukrainos stačiatikių bažnyčios apeigose, priimti komuniją, krikšto bei santuokos sakramentus Kijevo patriarchato kontroliuojamose bažnyčiose Ukrainoje ir Konstantinopolio patriarchato bažnyčiose įvairiose šalyse.

Šis Rusijos stačiatikių bažnyčios sprendimas laikomas dar vienu žingsniu į rimčiausią per kelis šimtmečius Bažnyčios skilimą. Visiško skilimo dar nėra, nes Rusijos bažnyčia tik paragino 12-os kitų nepriklausomų stačiatikių bažnyčių lyderius labiau spausti Konstantinopolį, kad šis persigalvotų. „Tikimės, kad sveikas protas paims viršų, kad Konstantinopolio patriarchas pakeis savo požiūrį į egzistuojančią Bažnyčios realybę“, – sakė Volokolamsko metropolitas Ilarionas, Rusijos stačiatikių bažnyčios užsienio reikalų vadovas, per Šventojo Sinodo susirinkimą Minske, Baltarusijoje, kurį surengė ir jam pirmininkavo Maskvos patriarchas Kirilas.

Ar gali kilti smurtas?

Konstantinopolio patriarchas, stačiatikių reikaluose laikomas „pirmuoju tarp lygių“, žengė keletą svarbių žingsnių, kad Ukrainoje atsirastų nepriklausoma Stačiatikių bažnyčia. Bartolomėjus I atšaukė 1686 metų sprendimą, pagal kurį Ukrainos stačiatikių bažnyčia tapo pavaldi Maskvai. Tuomet jai buvo suteikta teisė tvirtinti Kijevo patriarchą, bet, kaip aiškina Konstantinopolis, pagal bažnyčios įstatymus, suteikęs šią teisę jis gali ją ir atsiimti. Tačiau Maskva to nepripažįsta ir vadina „Konstantinopolio partiarchato kišimusi į Rusijos bažnyčios kanoninę teritoriją“.

Ukrainos stačiatikiai šiuo metu yra suskilę į tris bendruomenes, veikia trys atskiros stačiatikių bažnyčios: viena pavaldi Maskvos patriarchatui, kita – Kijevo patriarchatui, vadovaujamam patriarcho Kirilo, ir trečia Ukrainos autokefalinė stačiatikių bažnyčia.

Stačiatikių pasaulyje įvairios bažnyčios per ilgą beveik 2 tūkst. metų savo istoriją ne kartą yra nutraukusios ryšius, ypač dėl autonomijų. Rusijos stačiatikių bažnyčia jau taip yra pasielgusi 1996 metais dėl nesutarimų su Konstantinopoliu, kas kontroliuos Estijos stačiatikius. Ryšiai buvo nutrūkę kelis mėnesius, kol buvo rastas kompromisas. Tačiau bažnyčių skilimas Ukrainoje – kur kas rimtesnis, didesnio masto įvykis ne tik dėl daug gausesnio tikinčiųjų skaičiaus, bet ir dėl politikos.

Maskva jau perspėjo, kad Ukrainoje gali kilti smurtas. Ukraina ir taip kariauja su ją užpuolusia Rusija, kontroliuojančia du separatistinius rytinius šalies regionus. Bet dabar kruvini konfliktai gali įsiplieksti bet kur šalyje ir dėl bet ko, pradedant istoriniu Pečorų lauros vienuolynu pačiame Kijevo centre, įtrauktu į UNESCO pasaulio paveldą ir priklausančiu Maskvos patriarchatui, ir baigiant kaimo parapijų cerkvėmis. Kijevas baiminasi, kad Rusija vėl gali pasiųsti specialiąsias pajėgas ir užbarikaduoti Maskvai ištikimas cerkves.

Kas didžiausias pralaimėtojas?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Rusijos stačiatikių bažnyčia vienija maždaug 150 mln. tikinčiųjų, pusę iš 300 mln. viso pasaulio stačiatikių. 12 tūkst. jos parapijų Ukrainoje sudaro trečdalį visų Rusijos stačiatikių bažnyčios parapijų, tad nepriklausoma Ukrainos stačiatikių bažnyčia gerokai jų sumažina ir pakerta Maskvos pretenzijas į vadovavimą visam stačiatikių pasauliui labiausiai remiantis savo gausumu.

Ukrainos stačiatikių praradimas labai skausmingas Rusijai tiek politiniu, tiek istoriniu aspektu. Juk Kijevas laikomas rusų stačiatikybės lopšiu. Maža to, Bažnyčios skilimas nutraukia paskutinius imperinius Maskvos ryšius su Kijevu ir laidoja prezidento Vladimiro Putino puoselėjamą troškimą dėtis tikėjimo gynėju ir burti po viena vėliava vadinamąjį rusų pasaulį. Tačiau paties V. Putino politika, jo įsuktas karas Rytų Ukrainoje ir Krymo aneksija atsigręžia prieš jį patį. Ši politika atstumia daugumą Ukrainos stačiatikių nuo priešiškos Maskvos. Jie džiugiai sutiko Konstantinopolio patriarchato sprendimus drauge su prezidentu Petro Porošenka. Visas kitas stačiatikių pasaulis jaučiasi gana kebliai, nes turi rinktis – tarp turtų ir galios, kurią Kremlius garantuoja Rusijos stačiatikių bažnyčiai, ir šimtmečių tradicijos, pagal kurią Konstantinopolio bažnyčia yra motina.

Kijevo patriarchas Filaretas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Sofijos katedroje per mišias, skirtas padėkoti už autokefalijos suteikimą.
Kijevo patriarchas Filaretas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Sofijos katedroje per mišias, skirtas padėkoti už autokefalijos suteikimą.

Konstantinopolio ekumeninio patriarcho autoritetas grindžiamas kanonu, patvirtintu Kalcedono susirinkime 451 metais, daug anksčiau nei krikščionys suskilo į katalikus ir stačiatikius. Tasai susirinkimas suteikė religiniam „naujosios Romos“ – Konstantinopolio (dabar Stambulas, po osmanų užkariavimo prieš 500 metų) – lyderiui valdžią, nusileidžiančią tik popiežiaus valdžiai.

Rusijai belieka tikėtis, kad ukrainiečiai patys šaus sau į koją, kaip jau ne kartą yra padarę.

Žinovų vertinimu, 78 metų Bartolomėjus dar niekada nebuvo padaręs tokio svarbaus sprendimo per beveik 27-erius savo tarnystės metus. Ekumeninio patriarcho vaidmuo buvo labiau reprezentacinis, o didžiausias jo laimėjimas – glaudžių ryšių su Roma atkūrimas.

Kol kas Maskva susilaiko nuo galutinio atskilimo, nes tai jai brangiai kainuos. Prieš kelias dienas aukšto rango Maskvai lojalios Ukrainos stačiatikių bažnyčios arkivyskupas Klemensas siūlė paskelbti anatemą Bartolomėjui, bet tai būtų atskyrę Rusijos stačiatikių bažnyčią nuo visų stačiatikių, panašiai kaip Henrikas VIII, atmetęs Romos dvasinį autoritetą, atskyrė Anglijos bažnyčią nuo likusio katalikų pasaulio.

Maskvos patriarchatui pavaldžios Ukrainos stačiatikių bažnyčios metropolitas Onufrijus aukojo mišias Kijevo Pečiorų lauros vienuolyne, kur įsikūręs ir Maskvos patriarchatas.
Maskvos patriarchatui pavaldžios Ukrainos stačiatikių bažnyčios metropolitas Onufrijus aukojo mišias Kijevo Pečiorų lauros vienuolyne, kur įsikūręs ir Maskvos patriarchatas.

Ar bus prarastas švenčiausias kalnas?

Rusijos bažnyčios tarptautinis vaidmuo svarbus V. Putinui, buvusiam KGB agentui, kuris svarbiomis progomis būtinai užsuka į cerkvę, ten žegnojasi ir dega žvakeles. Be to, jis du kartus lankėsi Atono kalne – vienuolių anklave Graikijoje, laikomame švenčiausia stačiatikių krikščionybės vieta. Pastaruoju metu tapo madinga, kad aukšti Rusijos pareigūnai demonstruoja savo tikėjimą atlikdami piligriminę kelionę į šią vietą. Gynybos ministras Sergejus Šoigu ir generalinis prokuroras Jurijus Čaika yra tarp maždaug 10 tūkst. rusų, atlikusių šią piligriminę kelionę. Tačiau Atono kalno bendruomenė yra Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijoje. Jei įvyks schizma, Atono kalnas rusams bus prarastas.

Valdant V. Putinui, Rusijos stačiatikių bažnyčia įgijo didelę politinę galią ir turi puikiai finansuojamas atstovybes visose buvusios SSRS respublikose, tačiau šis „bažnyčių karas“ pakerta Maskvos siekį išlaikyti Kijevą savo politinėje orbitoje ir atkurti įtaką posovietinėje erdvėje. Kartu Ukrainos praradimas yra baisi rakštis Rusijos tikėjimo širdyje.

Patriarchas ir prezidentas stačiatikybę laiko „rusų civilizacijos“ atspara prieš Europos ir Vakarų supuvimą, o tokias šalis kaip Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją – viena dvasine Šventosios Rusios erdve.

Kremlius ir Maskvos patriarchatas abu vadina Ukrainą „istorine Rusia“. Religinės Maskvos patriarcho Kirilo pažiūros sutampa su geopolitine, nacionalistine ir antivakarietiška V. Putino pozicija. Patriarchas ir prezidentas stačiatikybę laiko „rusų civilizacijos“ atspara prieš Europos ir Vakarų supuvimą, o tokias šalis kaip Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją – viena dvasine Kijeve krikštą gavusios Šventosios Rusios erdve.

Maskvos patriarchui Kirilui labai sunku susitaikyti su nepriklausoma, Konstantinopolio palaiminta Ukrainos bažnyčia, nes tai prieštarauja jo nuolat kartojamam tvirtinimui, jog rusai ir ukrainiečiai yra viena tauta. Lygiai taip pat nepakenčiama jam pripažinti, kad tikrasis stačiatikių galios sostas priklauso ne Maskvai, o Stambului, turinčiam vos kelis šimtus sekėjų.

Pasak Rusijos religijotyrininko Andrejaus Desnickio, Rusija tolsta nuo pasaulio bendruomenės savanoriškos izoliacijos link. „Rizikuojame gauti tą patį ir Bažnyčios gyvenime, – sakė jis. – Juk tikri stačiatikiai esame tik mes ir tie, kurie su mumis sutinka, o kiti – eretikai ir išdavikai, Dievas su mumis ir tik su mumis.“

Rusijai belieka tikėtis, kad ukrainiečiai patys šaus sau į koją, kaip jau ne kartą yra padarę.

Rusijos stačiatikių patriarchas Kirilas pirmininkavo Minske surengtam Šventajam Sinodui ir susitiko su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.
Rusijos stačiatikių patriarchas Kirilas pirmininkavo Minske surengtam Šventajam Sinodui ir susitiko su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

Ar pakaks vienybės?

Po sprendimų Konstantinopolyje toliau darbo Ukrainoje turi imtis dvasininkai. Mat norėdami gauti autokefaliją iš ekumeninio patriarchato, Ukrainos stačiatikiai turi susivienyti ir išrinkti lyderį. Ar tai pavyks padaryti, priklauso nuo dviejų vyskupų – Kijevo patriarcho Filareto, Rusijos bažnyčios ekskomunikuoto 1997 metais už tai, kad atskilo nuo Maskvos, bei metropolito Makarijaus, vadovaujančio negausiai Ukrainos autokefalinei stačiatikių bažnyčiai.

Filaretas aiškiai leido suprasti, kad bus atsakingas už susivienijimą, netrukus planuoja sušaukti kongresą. Makarijus ne prieš vienybę, bet neleis savo Bažnyčios praryti. O Rusijai tokiu metu geriausia sėti nesantaiką ir žiūrėti, kad Maskvai lojalūs dvasininkai nepersimestų į tą būsimą Ukrainos bažnyčią. Už draudimo nepaisymą jiems ir tikintiesiems numatytos bausmės. Pirmiausia jie turės per išpažintį atgailauti nepaklusę Bažnyčiai, o dvasininkai net gali būti atleisti iš pareigų, ekskomunikuoti ir atskirti nuo cerkvės. Maskva taip pat išvardijo Konstantinopolio jurisdikcijoje esančias bažnyčias, kuriose negalima tarnauti ir melstis. Tai daugiausia bažnyčios Turkijoje ir Graikijoje, šventovės Kretoje ir Dodekaneso salose pietrytinėje Egėjo jūros dalyje, didžiausia jų – Rodo. Konstantinopoliui pavaldžių stačiatikių bažnyčių yra ir daug kur kitur pasaulyje.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"