Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kolumbijos sukilėlių grupuotė ELN prisiėmė atsakomybę už išpuolį policijos akademijoje 

2019 sausio 21 d. 12:45
AFP/Scanpix nuotrauka

Kolumbijos marksistų partizanų grupuotė Nacionalinė išsilaisvinimo armija (ELN) pirmadienį prisiėmė atsakomybę už praėjusią savaitę Bogotos policijos akademijoje surengtą ataką, pareikalavusią 20 žmonių ir užpuoliko gyvybių ir sujaukusią Kuboje vykstančias taikos derybas.

ELN pareiškė, kad ketvirtadienį įvykdytas automobilio sprogdinimas, po kurio per šalį nusirito protestų banga, buvo atsakomoji ataka už tai, kad prezidentas Ivanas Duque nepaisė vienašališkų paliaubų, kuria sukilėliai paskelbė per Kalėdas.

„Operacija, kuri buvo surengta prieš tuos statinius ir karius, yra teisėta pagal karo teisę; civilių sužeistųjų nebuvo“, – sakoma ankstų pirmadienį ELN tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Jame priduriama, kad akademija yra karinis objektas, kuriame kadetai rengiami tapti žvalgybininkais ir vykdyti karines operacijas.

„Prezidentas negerbė taikos gesto“ ir „atsakė į jį karinėmis atakomis prieš mus“, rašoma pareiškime.

ELN pareiškime teigia, kad Kolumbijos kariai gruodžio 25-ąją subombardavo vieną stovyklą, o per šią ataką nukentėjo netoliese buvusi valstiečių šeima.

„Labai neproporcinga, kad vyriausybei mus puolant negalime imtis savigynos ir atsakyti“, – priduriama pareiškime.

Išpuolis Bogotos policijos akademijoje tapo rimtu smūgiu prieš dvejus metus prasidėjusioms deryboms su ELN. Pirmiausia derybos vyko Ekvadore, o vėliau persikėlė į Kubą. Visgi jose nepavyko pasiekti jokios rimtos pažangos, o 2018 metų rugpjūtį, kai prezidentu tapo I. Duque, derybos buvo sustabdytos.

Netrukus po to I. Duque paskelbė, kad grąžina arešto orderius dešimčiai ELN narių, priklausančių delegacijai, atstovaujančiai sukilėliams derybose Kuboje. Prezidentas taip pat nurodė atšaukiantis „nutarimą, sudariusį sąlygas jiems likti šalyje“.

Sekmadienį tūkstančiai žmonių skirtinguose Kolumbijos miestuose dalyvavo eitynėse, skirtose pasmerkti ataką prieš Bogotos policijos akademiją. Šis išpuolis yra daugiausiai aukų pareikalavęs sprogdinimas sostinėje nuo 2003 metų.

Baltai apsirengę protestuotojai žygiavo mojuodami Kolumbijos vėliavomis ir skanduodami sukilėlius smerkiančius šūkius, tokius, kaip „bailūs žudikai“ ir „gyvybė yra šventa“.

Taikos derybų tikslas yra galutinai užbaigti daugiau nei penkis dešimtmečius trunkantį kruviną marksistų partizanų sukilimą.

Po 2016 metų, kai tuometinis prezidentas Juanas Manuelis Santosas pasirašė taikos susitarimą su Kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis (FARC) – seniausia ir didžiausia kairiųjų sukilėlių grupuote, šalis išgyveno palyginti ramų dvejų metų laikotarpį.

Pagal susitarimą FARC nusiginklavo ir transformavosi į politinę partiją. Mažesnė ELN dabar laikoma paskutine veikiančia sukilėlių grupuote Kolumbijoje.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika