Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kokia bus mokykla 2030 metais 

2014 lapkričio 17 d. 06:00
Greitai besikeičiančiame pasaulyje sparčiai kinta ir mokymasis, tačiau yra milijonai vaikų, kuriems neprieinamas net pradinis išsilavinimas.
Greitai besikeičiančiame pasaulyje sparčiai kinta ir mokymasis, tačiau yra milijonai vaikų, kuriems neprieinamas net pradinis išsilavinimas.
AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Per ateinančius 15 metų internetas pavers mokslo įstaigas interaktyvia erdve, kuri radikaliai transformuos tradicines mokymo formas ir keis mokytojų, tėvų bei moksleivių vaidmenis.

Svarbiausia mokytojo misija bus nukreipti mokinį į savarankišką mokymąsi. Mokymosi programa bus personalizuota atsižvelgiant į kiekvieno mokinio poreikius. Asmeniniai ir praktiniai gebėjimai bus vertinami labiau, nei akademinės žinios. Svarbiausias žinių šaltinis bus internetas, o pasaulinė mokslo kalba - anglų. Išsilavinimas kainuos daugiau ir truks visą gyenimą. Tokias prognozes piešia analitinis centras "World Innovation Summit for Education" (Wise).

Ribos plėsis ir išsitrins

7 iš 10 Wise apklaustų mokytojų mano, jog mokytojas taps moksleivio palydovu jo kelyje į žinias. 43 proc. sakė, kad pagrindinis žinių šaltinis 2030 metais bus internetas. Mokytojų vaidmuo taps dar svarbesnis, nes jiems teks aiškinti moksleiviams, kad informaciją būtina vertinti kritiškai, kad ne viskas, kas aptinkama internete, yra teisinga, kad reikia atsirinkti patikimus šaltinius. Turės atsirasti metodikos, pagal kurias mokiniai patys ruošis pamokoms ir darys pristatymus klasėje, o mokytojas juos tik konsultuos. Pasak švietimo specialistų, daug šių naujovių jau buvo galima įdiegti, bet tai nepadaryta. Galbūt patiems mokytojams trūksta deramo supratimo.

Keisis ir mokinio vaidmuo. Jam bus prieinami daug daugiau žinių šaltinių, jo mentalitetas bus ne toks "lokalus", o kur kas kosmopolitiškesnis, jis pats neabejotinai bus svarbiausias savo mokslo proceso herojus. Išsitrins riba tarp tų, kurie moko, ir tų, kurie mokosi. Be to, mokiniai taps reiklesni. Neišvengiamai tas, kuris mokysis, bus klientas, investuojantis pinigus ir laukiantis grąžos. Tad mokytojai bus priversti išsamiau aiškinti, pagal ką vertina besimokantįjį.

Mokymas vyks ne tik nustatytomis valandomis nustatytose vietose. Rasis daugiau kursų nestandartiniu laiku, internete. Daugės dirbančių studentų, kurie negalės mokytis įprastomis valandomis, todėl bus daugiau vasaros ir savaitgalio mokyklų. Mokymosi grafikas bus daug laisvesnis, labiau orientuotas į individualias užduotis.

Mokysis visą gyvenimą

Daugelio specialistų nuomone, į praeitį traukiasi "chebros", vaikai dabar daug vienišesni. Prieš 20 metų jie daug laiko praleisdavo kieme, o dabar sėdi namie prie interneto arba lanko papildomus užsiėmimus. Todėl bendravimas tampa vis didesne vertybe.

76 proc. apklaustųjų mano, kad asmeniniai arba praktiniai gebėjimai ateityje bus vertinami labiau nei akademinės žinios. Tokie įgūdžiai kaip mokėjimas kalbėti viešai, dirbti komandoje, prisitaikyti prie nenumatytos situacijos vis svarbesni darbe, nors patys savaime atstoti akademinio pasirengimo negali.

90 proc. apklaustų ekspertų mano, kad naujomis sąlygomis mokslas truks visą gyvenimą ir neapsiribos privalomu viduriniu išsilavinimu ir aukštąja mokykla po to. 70 proc. žinovų mano, kad valstybė liausis buvusi pagrindine mokslo finansuotoja. Tačiau valstybinis švietimas išlieka svarbus siekiant sukurti lygias galimybes, todėl neturėtų visai išnykti.

Pasaulyje trūksta mokytojų

UNESCO duomenimis, pasaulyje trūksta mokytojų, daugelyje šalių mokytojais dirba reikiamos kvalifikacijos neturintys žmonės. Mokytojų trūkumas jaučiamas mažiausiai 93 valstybėse. Reikia maždaug 4 mln. mokytojų, kad iki 2015 metų pasaulyje būtų garantuotas pradinis mokslas. Maždaug trečdalis šalių šio tikslo nepasieks. Labiausiai mokytojų trūksta Afrikoje piečiau Sacharos, problemą didina tai, kad ten nuolat daugėja mokyklinio amžiaus gyventojų. Kokybiškas pradinis išsilavinimas tebėra svajonė milijonams vaikų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"