Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kodėl vis daugiau sirų palieka Europą? 

2018 gruodžio 13 d. 17:15
Reuters/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba pranešė, kad į tėvynę šiemet grįžo beveik 40 tūkst. sirų pabėgėlių. Rusijos duomenimis, šis skaičius kur kas didesnis ir siekia 114 tūkstančių.

Kodėl žmonės, kurie prieš kelerius metus veržėsi pradėti naują gyvenimą Europoje, kai kada tam paaukojo visas santaupas ir net rizikavo savo gyvybe keliaudami Viduržemio jūra ar Balkanų maršrutu, dabar vis dažniau galvoja apie grįžimą namo? Norėdama tai išsiaiškinti leidinio „Christian Science Monitor“ žurnalistė Dominique Soguel pakalbino per 100 sirų.

Daugelis pasakojo, kad išvykti labiausiai skatina tėvynės ilgesys, ten likę šeimos nariai, ribotos darbo galimybės, atskirties jausmas ir kultūrinis šokas. Beveik visi kalbinti pabėgėliai pažinojo bent vieną asmenį, kuris šiemet jau paliko Europą.

„Jeigu tu su barzda, jau esi vadinamas Bin Ladenu arba Ali Baba. Jei jie nemano, kad esi teroristas, tai laiko vagimi.“

Nesijaučia saugūs

Salonikų oro uosto salėje jaunuolis krauna savo telefoną. Jo veide matyti susierzinimas. Vyrukas internetu derina reikalus su vadinamuoju žmonių kontrabandininku. Daugeliui pabėgėlių sirų tai viena iš stotelių, žyminčių prieglobsčio paieškų Europoje pabaigą.

Ahmadas atskrido iš Bonos. Jis sumokėjo 1,5 tūkst. eurų už skrydį ir suklastotus dokumentus. 2012 metais Sirijoje liepsnojant karui vaikinas pabėgo į Stambulą, o po trejų metų apimtas entuziazmo per Balkanus patraukė į Vokietiją. Siras tada, kaip ir dabar, teturėjo kuprinę.

„Sekėsi ne taip, kaip tikėjausi. Maniau, čia dirbsiu ar studijuosiu, bet, atvirai sakant, man nepavyko“, – sakė Ahmadas.

Spalį Berlyne sutikta Maryam pasakojo, kad jos vyras su dviem vaikais išvyko į Sirijos pakrantės miestą Latakiją. Jos teigimu, žmonės nesijaučia Europoje saugūs ir nėra užtikrinti dėl savo ateities.

Daugelis sirų Vokietijoje gavo tik laikinos apsaugos dokumentus, o ne pabėgėlio statusą, kuris atveria kelią nuolatiniam gyvenimui šalyje. Kitas susirūpinimą keliantis aspektas – prieš imigrantus nusistačiusios partijos „Alternatyva Vokietijai“ stiprėjimas ir vyriausybės politikos poslinkiai.

Tam tikros Vakarų lyčių lygybės ir vaikų auginimo normos, pristatomos integracijos kursuose, atvykėlius verčia jaustis pažeidžiamais. Tėvai, pavyzdžiui, nerimauja, kad institucijos atims atžalas, jei jie naudos fizines bausmes.

Šiaurės rytiniame Vokietijos Kotbuso mieste įsikūręs Ali stumia laiką vaikščiodamas po prekybos centrą. Jis sako, kad aštuoni draugai jau grįžo į Siriją. Vyras svarsto pasekti jų pavyzdžiu.

Ali skundėsi, kad čia sunku auginti vaikus, nes pilna blogos įtakos. „Atvežiau juos čia, kad apsaugočiau nuo bombų, bet nenoriu, kad vaikai perimtų vietos vertybes“, – aiškino jis.

Mina maršrutą

Grįžimo namo maršrutas, remiantis pokalbiais su sirais ir žmonių kontrabandininkais, jau yra gerai pramintas. Jis eina per Maricos upę, kuri skiria Graikiją ir Turkiją. Kaip pasakojo Salonikuose dirbantis autobuso vairuotojas, kasdien Turkijos sienos link pajuda po 12–15 sirų.

Bendrą reiškinį sunku pamatuoti. Vokietija neseka į Graikiją vykstančių sirų, mat abi šalys priklauso Šengeno erdvei. Tuo metu graikų pareigūnai dėmesį yra sutelkę į atvykstančius svetimšalius.

Žmonės grįžta namo.
Žmonės grįžta namo.

„Sausį upę perbridau kartu su beveik 200 žmonių“, – sakė 24 metų Aboudas, kuris neapsikentęs varginančių kalbos kursų ir kasdienės biurokratijos iš Vokietijos atvyko į Stambulą.

Berlyne esančio pabėgėlių centro gyventojas dvidešimtmetis Anasas sakė, kad grįžtų namo nors ir rytoj, jei tik turėtų pakankamai pinigų. Jo motina ir sesuo vis dar gyvena Damaske. Tai, kad vienas draugų pernai be sunkumų grįžo namo, teikia jam vilties. „Kodėl turėtume prarasti savo namus tik todėl, kad valdžioje yra prezidentas Basharas al-Assadas?“ – piktinosi Anasas.

Tokie tautiečio pamąstymai verčia gūžtis Mohammedą. Vaikinas vos išgyveno Rytų Gutos apgultį ir dabar sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Jam, kaip ir daugumai pabėgėlių iš karo nustekentų Sirijos regionų, grįžimas sunkiai įsivaizduojamas, kol prie valdžios vairo yra B. al-Assadas.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR ir Tarptautinė migracijos organizacija vis dar laiko Siriją nesaugia.

Valstybės išdavystė

Balandį Sirijos vyriausybė priėmė nutarimą, leidžiantį nusavinti nekilnojamąjį turtą, jei savininkas asmeniškai jo neužregistruos. Tai paskatino kai kuriuos sirus grįžti ir apsaugoti namus bei žemę.

Vokietijos federalinis migracijos ir pabėgėlių biuras pranešė, kad šiemet iki rugpjūčio valstybės finansuojama grįžimo programa pasinaudojo 325 sirai. „Žmonės buvo tikrai laimingi, kai davėme jiems bilietus namo“, – sakė pareigūnas Maikas Schwiegershausenas. Jis pažymėjo, kad tokiu būdu grįžti į tėvynę dažniausiai ryžtasi šeimos, o ne vieniši vyrai, kuriems ten iškart grėstų šaukimas į kariuomenę ar sulaikymas.

Idėja grįžti gundo Atefą, kuris dabar gyvena Berlyne ir kovoja su depresija. Tačiau vyras susirūpinęs dėl to, kaip jį sutiks Sirijos institucijos. Faktas, kad asmuo prašė prieglobsčio kitoje valstybėje, čia gali būti vertinamas kaip Sirijos išdavystė. „Jei nebūtų tokios baimės, daugelis sirų grįžtų“, – sakė jis.

Prieš karą Abdulrahmanas pardavinėjo spalvoto smėlio pripildytus butelius. Kai į namus pataikiusi raketa pražudė septynis šeimos narius, vyras nusprendė palikti šalį. Jis ne kartą mėgino su padirbtais dokumentais iš Atėnų pasiekti Šiaurės Europą. Tačiau galiausiai siras paprašė prieglobsčio Graikijoje. Vyras buvo sukrėstas, kai sužinojo, jog pabėgėlio statusą galėtų gauti tik 2020 metais. Tai buvo paskutinis kantrybės lašas.

Laiko grėsme

Spalį Sirijos vyriausybė paskelbė amnestiją asmenims, kurie išsisuko nuo karo tarnybos. Ši žinia privertė pabėgėlius suklusti. Omaras tikisi pasinaudoti šia malone. Kai jis buvo pašauktas į kariuomenę, šeima jį išsiuntė iš šalies. Siras nusigavo iki Graikijos.

Dabar Omaras kartu su dar keliomis dešimtimis nelaimėlių glaudžiasi apleistame pastate Atėnuose. Prieš tai jis gyveno pabėgėlių stovykloje, kurioje sąlygos buvo tokios beviltiškos, kad net galvojo apie savižudybę. Vyrukas kartu su dviem draugais apsisprendė šiemet grįžti namo.

„Prabuvome Europoje, bet taip ir nesugebėjome čia įsitvirtinti. Jau geriau grįšime į tėvynę, atliksime karo tarnybą ir vėl pradėsime gyvenimą iš naujo. Gal būdami kariuomenėje ir žūsime, bet bent jau kol gyvi, turėsime viltį savo gyvenimą kurti tėvynėje“, – atviravo Omaras.

Salonikuose parke ant suoliuko sutiktas Salihas mėgina pamiršti karo siaubą, tačiau šiuolaikinės technologijos to padaryti neleidžia. Vos pradėjęs naršyti internete vyras pamato seriją fotografijų iš Sirijos. Jis neslepia nuoskaudos, kad jauni vyrai, kurie nusprendė išsisukti nuo karo tarnybos ir žudynių, yra laikomi grėsme.

„Jeigu tu su barzda, jau esi vadinamas Bin Ladenu arba Ali Baba, – pritarė šalia sėdintis Bilalas. – Jei jie nemano, kad esi teroristas, tai laiko vagimi.“

Salihas gyvena pabėgėlių stovykloje ir atsakymas dėl prieglobsčio suteikimo paaiškės 2020 metais. Vyras neketina tiek laukti ir išmesti dar kelerius metus iš savo gyvenimo. Jis rengiasi grįžti namo, nes nori pamatyti motiną. Vyrukas netiki valdžios kalbomis apie amnestiją. Jis žino, kad daug dezertyrų tiesiog pradingo.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"