Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kodėl prorusiškos jėgos Ukrainoje turi mažai šansų laimėti 

Reuters/Scanpix nuotrauka

Kitais metais Ukrainoje prorusiško keršto nebus. Rusai, be abejo, kišis, todėl reikia stebėti ir atskleisti jų gudrybes, bet grėsmė, kad prorusiška partija ateis į valdžią Ukrainoje, yra minimali dėl dviejų veiksnių, rašo Tarasas Kuzio “Atlantic Council“ tinklalapyje. 

Pirma, nuomonių apklausos rodo, kad didžioji dauguma nesutinka su „Opozicijos bloko“ rinkimų programai, kurioje pasisakoma už rusų kalbos plėtrą ir integraciją į Eurazijos Sąjungą, priešinamasi pastangoms integruotis į NATO ir Europos Sąjungą. Praėjus 4 metams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, tik 7 procentai ukrainiečių tiki, kad karas vyksta dėl rusų kalbos ribojimo. Integracijos į Euraziją palaikymas išnyko. Rusija yra siejama su „agresija“ (66 procentai), „žiaurumu“ (57 procentai) ir „diktatūra“ (57 procentai). NATO palaikymas išaugo tris kartus, o ES narystė taip pat tvirtai palaikoma.

Ukrainiečiai nori karo pabaigos, bet jie nėra optimistiškai nusiteikę greitos jo pabaigos atžvilgiu.

Antra, Krymo aneksija ir dalies Donbaso okupacija išstūmė 16 procentų rinkėjų iš Ukrainos elektorato. Polo D‘Anjerio tyrimas („Falsifikuojant Ukrainą? Rinkiminės okupacijos pasekmės“), publikuotas „East European Politics and Societies and Cultures“, rodo šių 3,75 milijono rinkėjų praradimo poveikį. 2010 m. 87 procentai jų balsavo už V. Janukovyčių; kitais žodžiais tariant, ketvirtadalis V. Janukovyčiaus rinkėjų dabar gyvena okupuoti rusų ir negali balsuoti. Tai ženkliai keičia bendrą 2019 m. rinkimų vaizdą.

2012 m. rinkimuose „Regionų partija“ laimėjo 185 vietas, po trijų metų jos įpėdinė „Opozicijos blokas“ gavo tik 29 vietas. 2014 m. už „Opozicijos bloką“ balsavo 1,5 milijonai piliečių, arba 4,6 milijonais mažiau negu 2012 m. už „Regionų partiją“.

P. D‘Anjeris daro teisingą išvadą, kad politinė partija, besistengianti gauti tik Rytų Ukrainos balsus, negali laimėti prezidento rinkimų ar suformuoti parlamentinės daugumos. Kitaip tariant, Vladimiro Putino agresija neleidžia Rytų Ukrainai kontroliuoti visos valstybės. „Opozicijos Blokas“ neturi nei vieningumo, nei finansų, kad taptų atsinaujinusia Regionų partija, kuri buvo vienintelis sėkmingas Ukrainos politinis mechanizmas.

Ukrainos rinkimų pusiausvyra pajudėjo iš rytų ir pietų į vakarus ir centrą. Kaip rašo P. D‘Anjeris: „Ukrainos rinkimuose įvyko potencialiai lemtingas pokytis.“

Didelę įtaką „Opozicijos bloko“ sėkmei padarė 27 vienmandačių apygardų praradimas, kurią sąlygojo Rusijos okupacija (nuo 2014 m. Ukrainos parlamente vietoj 450 dirbo 423 deputatai). 2012 m. okupuotose teritorijose Regionų partija laimėjo 26 vienmandates apygardas.

Būdamas prezidentu, Petro Porošenka siekia atgauti Krymą ir okupuotą Donbasą, ką darytų bet kuris vadovas, įsipareigojęs ginti savo šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Tuo pačiu P. D‘Anjeris rašo: „Dabartinė Ukrainos vadovybė gali daug laimėti užtikrindami, kad taip neatsitiktų“, nes teritorijų atgavimas „sumažintų šios vyriausybės galimybes artėjančiuose rinkimuose“.

Prorusiškos jėgos siekia susitarti su V. Putinu, nes tokiu būdu jų rinkėjai galėtų dalyvauti Ukrainos rinkimuose. Tokia yra „Opozicijos bloko“ vadovo Jurijaus Boikos ir „Už gyvenimą“ vadovo Vadimo Rabinovičiaus antikarinio rinkimų populizmo priežastis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tačiau tokia strategija nelaimės. Prorusiškas populizmas silpnas, kadangi Vladimiras Putinas yra vienintelis politikas, galintis užbaigti karą. Ukrainiečiai nori karo pabaigos, bet jie nėra optimistiškai nusiteikę greitos jo pabaigos atžvilgiu. Daugiau negu 70 procentų tiki, kad kiti trys metai neatneš jokio pasikeitimo, 52 procentai – kad niekas nesikeis dar 3–5 metus, o 47 procentai – dar 5–10 metus. Šis skaičius yra optimistiškesnis, nes Ukrainos rinkėjai kaltina V. Putiną dėl karo ir 73 procentai piliečių nemato prasmės normalizuoti santykių su Rusija iki 2024 m., kol jis yra valstybės prezidentas. 72 procentai tiki, kad Rusijos tikslas yra sunaikinti Ukrainos nepriklausomybę ir suverenitetą.

Oranžinės ir Euromaidano revoliucijos turi pamokyti prorusiškus politikus, kad ignoruoti žmonių lūkesčius – pragaištinga. Dėl didelės ir vis dar augančios karo veteranų grupės bet koks prorusiškų jėgų bandymas surasti kompromisą su V. Putinu sukeltų rimtas pasekmes, įskaitant ir galimą trečią Maidaną. Trys ketvirtadaliai ukrainiečių įsivaizduoja gerėjančius santykius su Rusija tik tuo atveju, jei ji nutrauks karinę agresiją, pasitrauks iš okupuotų teritorijų, sumokės kompensaciją ir įsipareigos nebesikišti į Ukrainos vidaus reikalus. Tiek pat ukrainiečių atsisako bet kokių kompromisų dėl Ukrainos europinės integracijos ar Krymo (prorusiški politikai pasisako už prekybinį Rusijos suverenumo Kryme pripažinimą mainais už atsitraukimą iš Donbaso).

Nuomonių apklausos byloja apie prorusiškų kandidatų silpnumą, kadangi dėl Rusijos agresijos tradicinė antro turo „provakarietiško“ ir „prorusiško“ kandidatų kova mažai tikėtina. Labiau tikėtina, kad Ukrainos antras turas primins Europos rinkimus, kur provakarietiški reformuotojai (Petro Porošenka) susitiks su populistais (Julija Tymošenko).

Šis tekstas yra dalis projekto, skirto stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę bei ryšius su ES Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova, Gruzija) per nepriklausomos informacijos sklaidą pasitelkus šiuolaikinius sprendimus. Projektą įgyvendina Vilniaus politikos analizės institutas. Projektas finansuojamas iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"