Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kinija neatsisako užmojų jėga susigrąžinti Taivaną 

2019 sausio 2 d. 11:18
AFP/Scanpix nuotrauka

Kinija neatsisakys užmojų panaudoti karinę jėgą, kad užtikrintų Taivano „neišvengiamą“ pakartotinį prijungimą, trečiadienį pareiškė prezidentas Xi Jinpingas.

Jis pakartojo, kad sala galiausiai vėl bus suvienyta su Kinijos žemynine dalimi.

Pekinas „pasilieka galimybę imtis visų būtinų priemonių“ prieš išorines jėgas, trukdysiančias taikiam Taivano pakartotiniam prijungimui, taip pat prieš šios salos nepriklausomybės ir separatizmo judėjimus, sakė Xi Jinpingas.

Kalboje, skirtoje paminėti 40-čia metų anksčiau Pekino pasiųstą žinią Taivanui, siūlančią susivienyti ir užbaigti karinę konfrontaciją, Xi Jinpingas nurodė, kad suvienijimas galėtų įvykti laikantis principo „viena šalis dvi sistemos“. Pasak jo, tokiu būtų būtų „apsaugoti tėvynainių taivaniečių interesai ir gerovė“.

„Kinija privalo būti suvienyta ir bus suvienyta... tai neišvengiamas reikalavimas Kinijos tautos didžiajam atsinaujinimui naujojoje epochoje“, – pabrėžė Xi Jinpingas.

Kinija tebelaiko demokratinį Taivaną savo teritorijos dalimi, kurią reikėtų susigrąžinti, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.

Taivanas laiko save suverenia valstybe, turi savo valiutą, atskirą politinę ir teisinę sistemas, bet niekada nėra oficialiai paskelbęs nepriklausomybės nuo žemyninės dalies.

Kinijos ir Taivano santykiai buvo įtempti pastaruosius dvejus metus, nuo Tsai Ing-wen išrinkimo salos prezidente. Ši lyderė atsisako pripažinti Pekino poziciją, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis.

Antradienį Tsai Ing-wen perspėjo Pekiną, kad Taivano žmonės niekada neatsisakys savo laisvės, nebūdingos autoritariškai valdomai žemyninei Kinijai.

Pekinas „privalo gerbti 23 mln. žmonių laisvės ir demokratijos reikalavimą“, taip pat „privalo laikytis taikių ir lygiaverčių sąlygų mūsų nesutarimams spręsti“, sakė ji.

„Viena šalis, dvi sistemos“?

Kad suderintų skirtumus tarp Kinijos ir Taivano politinės sistema bei pilietinės visuomenės ypatumų, Pekinas yra pasiūlęs remtis principu „viena šalis, dvi sistemos“, kuri buvo pritaikyta, kai Didžioji Britanija 1997 metais grąžino Kinijai Honkongą.

Tačiau kai kurie sako, kad vėlesni Honkongo visuomenės laisvės varžymai Taivane gali būti vertinami kaip neigiamas pavyzdys.

„Jie (Kinija) ryja Honkongą – ne vien politine, bet ir kultūrine bei ekonomine prasme“, – naujienų agentūrai AFP sakė prodemokratinių pažiūrų Honkongo įstatymų leidėja Claudia Mo.

Pasak jos, tik nedaugelis gali palankiai vertinti Xi Jinpingo užuominą, kad Honkongas ir Makao galėtų būti pavyzdžiai Taivanui, nes šiose teritorijose pastaraisiais metais laisvės sparčiai mažėjo.

„Visiškai akivaizdu, kad Honkongą visais atžvilgiais mėginama asimiliuoti su platesne žemynine Kinija. Kaip kuris nors taivanietis galėtų pagalvoti, kad tai veiks jų atveju?“ – stebėjosi C. Mo.

Tačiau kiti sakė manantys, kad Taivanas ilgainiui grįš į Kinijos glėbį.

„Žmonių širdys per vieną dieną nepasikeis, bet manau, kad (principas) „viena šalis, dvi sistemos“ yra būdas tai padaryti. Kad būtų pasiektas suvienijimas, gali prireikti, kad pasikeistų viena, dvi ar net trys kartos“, – sakė Honkonge 55 metų statybininkas, pavarde Lamas.

Pernai spalį dešimtys tūkstančių Taivano nepriklausomybės aktyvistų išėjo į gatves reikalauti oficialaus nepriklausomybės paskelbimo. Tokio pobūdžio didelė demonstracija buvo pirmoji per salos perėjimo prie demokratijos prieš daugiau kaip kaip 20 metų.

Tačiau kai kurie taivaniečiai sako, kad prastėjantys santykiai su Pekinu pakenkė verslui. Pensijų karpymai ir nedarbo dienų skaičiaus mažinimas taip pat didino nusivylimą stagnuojančia ekonomika, juolab kad atlyginimų augimas nesuspėja paskui didėjančias pragyvenimo išlaidas.

Praeitais metais Taivano valdančioji Demokratinės pažangos partija (DPP) patyrė triuškinamą pralaimėjimą kadencijos vidurio rinkimuose, todėl Tsai Ing-wen buvo priversta atsistatydinti iš jos pirmininkės pareigų.

Tuo metu Kuomintango partija (KMT), vadovavusi precedento neturinčiai santykių su Pekinu gerinimo kampanijai iki 2016-ųjų, kai į valdžią atėjo Tsai Ing-wen, sustiprino savo pozicijas.

Pastaraisiais mėnesiais Pekinas įvairiais būdais stengėsi mažinti Taivano vaidmenį tarptautinėje arenoje, be kita ko, blokuodamas salos dalyvavimą tarptautiniuose forumuose ir skatindamas oficialius Taibėjaus diplomatinius sąjungininkus nutraukti ryšius.

Kinija taip pat sėkmingai spaudė tarptautinės bendroves savo tinklalapiuose įvardyti Taivaną Kinijos dalimi.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"