Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kazachstano pavyzdys, ko galima pasiekti per 27 metus 

2018 gruodžio 18 d. 09:00
Almata yra didžiausias Kazachstano miestas, turintis 2 mln. gyventojų.
Almata yra didžiausias Kazachstano miestas, turintis 2 mln. gyventojų.
LŽ archyvo nuotrauka

Šiais metais didžiausias su Kazachstanu susijęs informacinis įvykis Lietuvoje buvo „Misijos Sibiras“ apsilankymas tremtinių lietuvių palaidojimo vietose. Ekspedicijos ataskaitose vaizduojamos, jaunosios kartos akimis, milžiniškos apleistos ir Dievo pamirštos erdvės bei dykumos. Tačiau ar tai atitinka tikrovę? Šiame straipsnyje mėginsime papasakoti apie Kazachstaną, kuris šiomis dienomis mini savo Nepriklausomybės 27-ąsias metines.

Per tą istoriškai trumpą laikotarpį Kazachstanas patyrė kokybinį šuolį – po dešimtojo dešimtmečio ekonominės ir politinės suirutės tapo modernia ir išsivysčiusia valstybe.

Šiandien šalyje, kurioje yra virš 18 mln. gyventojų, sukurtas sėkmingai veikiantis rinkos ekonomikos, didžiausios visoje posovietinėje erdvėje, modelis.

Įveikusi neigiamus pasaulinės krizės padarinius, šalis sugrįžo į vystymosi kelią. Per pirmus 2018 metų 10 mėnesių bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas siekė 4,1 proc., o pramonės gamybos – daugiau kaip 7 procentus. Be to, nepaisant vyraujančios nuomonės, kad Kazachstano ekonomikos pagrindas yra žaliavos, visos pramonės perdirbimo sektorius viršija 40 procentų.

Šiuo metu Kazachstanas vykdo trečiąjį šalies modernizavimo etapą – įgyvendina dvi respublikos industrializavimo programas. Šalyje pradėjo veikti 1250 naujų įmonių, sukurta daugiau kaip 300 tūkst. darbo vietų. Artimiausiu metu perdirbamajai pramonei palaikyti ir eksportui, nesusijusiam su žaliavomis, bus papildomai skirta daugiau kaip 1 mlrd. eurų.

Per pastaruosius 20 metų į šalį pritraukta tiesioginių užsienio investicijų, kurių vertė 260 mlrd. eurų. Verslo aplinką Pasaulio banko reitinge Kazachstanas pakilo į 28 vietą tarp 190 šalių.

Kazachstane veikia 10 specialiųjų ekonominių zonų. Į kiekvieną jų stengiamasi pritraukti konkrečių pramonės šakų tarptautinių korporacijų investicijų. Nustatytos 6 prioritetinės šakos: metalurgijos, naftos perdirbimo, maisto pramonės, chemijos pramonės, mašinų gamybos ir statybinių medžiagų.

Įgyvendinant Kazachstano Respublikos prezidento Nursultano Nazarbajevo strateginę viziją, sukurta nauja sostinė – Astana. Į jos plėtrą investuota daugiau kaip 44 mlrd. eurų. Šiandien Astanos gyventojų skaičius viršija 1 milijoną. Pernai Kazachstano sostinėje, pirmą kartą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalyje, buvo surengta pasaulinė paroda „Expo 2017, pagrindinė jos tema „Ateities energija“. Parodoje dalyvavo daugiau kaip 115 valstybių ir 22 tarptautinės organizacijos, ją aplankė maždaug 4 mln. turistų.

Nepriklausomybės metais Kazachstane buvo nutiesta ir rekonstruota 12 tūkst. kilometrų automobilių kelių, pradėta eksploatuoti daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų naujų geležinkelio linijų. Per pastaruosius 10 metų į transporto ir logistikos infrastruktūrą Kazachstanas investavo daugiau kaip 26 mlrd. eurų.

Prie Kazachstano ir Kinijos sienos buvo atidarytas sausumos uostas Chorgos. Jis tapo vienu svarbiausių krovinių vežimo punktų projektuose „Vienas diržas, vienas kelias“ ir „Vakarų Europa – Vakarų Kinija“. Be to, Kazachstanas, turėdamas savo ir Kinijos tranzitinę logistikos bazę Lianjungane, pirmą kartą per visą istoriją gavo priėjimą prie Ramiojo vandenyno. Тaip šalis virto svarbiu transporto centru, jungiančiu Europą su Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu.

Palankią geografinę padėtį Kazachstanas išnaudoja ir kaip ekonominių srautų iš Kinijos, NVS, Artimųjų Rytų ir Rytų Europos regioninis integratorius bendroje reguliuojančioje Tarptautinio finansų centro „Astana“ (AIFC) aikštelėje.

AIFC dalyviams suteikiamos mokesčių lengvatos iki 50 metų, supaprastinti valiutų, vizų ir darbo režimai. Nepriklausomas Teismas ir Tarptautinis arbitražo centras, veikiantys anglų teisės principais, garantuoja šalims teisingumą ir teisių gynimą. Svarbi centro dalis – birža (AIX), kurios partnerėmis tapo Šanchajaus fondų birža ir Niujorko NASDAQ.

Viena svarbių AIFC veiklos sferų – sukurti veiksmingą terpę inovacinėms finansinėms technologijoms plėtoti. Veiks „reguliuojanti smėlio dėžė“, kuri leis išbandyti naujus finansinių technologijų produktus.

Sėkmingas Kazachstano vystymasis būtų neįmanomas be nacionalinio konsensuso tarp šalyje gyvenančių 120 tautų. Šio nacionalinio dialogo moderatoriumi tapo specialus institutas – Kazachstano tautos asamblėja, pristatyta šalies parlamente. Asamblėjos pirmininkas yra valstybės prezidentas. 2018 metų balandį į Asamblėjos pirmininko pavaduotojo postą buvo patvirtintas lietuvių bendruomenės Kazachstane vadovas Vitalijus Tvarijonas.

Suteikęs visuomenei stabilumą ir vienybę Kazachstanas nusitaikė į visuomeninę pažangą ir demokratinę raidą. Pastaraisiais metais buvo sėkmingai įvykdytos struktūrinės, konstitucinės ir politinės reformos, nukreiptos į pilietinės visuomenės kūrimą. Dera pažymėti, kad pasauliniame Jungtinių Tautų (JT) elektroninio vyriausybių išsivystymo reitinge Kazachstanas užima 33 vietą pasaulyje, 7 vietą tarp Azijos šalių ir pirmą vietą NVS.

Pagal BVP rodiklius šalis nuėjo ilgą kelią: nuo 500 eurų vienam gyventojui iki maždaug 9 tūkst. eurų. Skurdas sumažėjo 13 kartų, nedarbo lygis susitraukė iki 4,9 procento.

Nepriklausomybės metais buvo pastatyta daugiau kaip 1300 ligoninių, poliklinikų ir ambulatorijų. Jos aprūpintos šiuolaikine medicinos įranga, dėl to matomas gyvenimo trukmės ilgėjimas, mirtingumo sumažėjimas, skatinamas gimstamumas.

Šalyje pastatyta 1545 naujos mokyklos ir daugiau kaip 500 vaikų darželių. Atidaryta 70 stadionų, 36 sporto rūmai, daugiau kaip 8 tūkst. sporto aikštelių ir salių. 2,7 karto padaugėjo muziejų, 1,5 karto – teatrų, 1,4 karto – bibliotekų. Visi šie socialiniai, kultūriniai ir sporto objektai sukurti ir dirba visiems šalies piliečiams.

Pagal programą „Bolašak“, inicijuotą Kazachstano Respublikos prezidento, daugiau kaip 12,5 tūkst. jaunų šalies piliečių mokėsi 200 geriausių pasaulio universitetų 35 šalyse.

Nuo 2019 metų sausio 1 dienos minimali alga bus pakelta 1,5 karto – nuo 70 iki 100 eurų. Tokiu būdu realus darbo užmokesčio pakėlimas turi paliesti 1,3 mln. Kazachstano piliečių.

Nuo 2018 metų sausio 1 dienos daugiau kaip 205 tūkst. mokytojų pareiginis atlyginimas padidėjo 30 procentų. Nuo 2019 metų rugsėjo 1 dienos atlyginimai padidės dar 90 tūkst. mokytojų. Nuo kitų metų pradžios bus padidinti atlyginimai 191 tūkst. sveikatos apsaugos darbuotojų, tam valstybė jau skyrė 64 mln. eurų. Policininkų darbo užmokesčiui kelti papildomai bus skirta 51 mln. eurų. 7 proc. bus padidintos pensinės išmokos pagal amžių.

Baigiant norėtųsi pažymėti, kad per nepriklausomybės metus Kazachstanas iškovojo didesnį tarptautinį autoritetą ir sustiprino savo geopolitinį vaidmenį regione.

Šalis inicijavo daugybę stambių tarptautinių projektų, tokių kaip Pasitarimas dėl bendradarbiavimo ir pasitikėjimo priemonių Azijoje ir Eurazijos ekonominė sąjunga (EES).

Tai, kad Kazachstanas pelnė pripažinimą šiuolaikiniame pasaulyje, byloja beveik sutapęs šalies pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje ir Islamo bendradarbiavimo organizacijoje 2010–2012 metais. 2017–2018 metais Kazachstanas buvo išrinktas JT Saugumo Tarybos nenuolatiniu nariu, o 2018 metų sausį pirmininkavo JT Saugumo Tarybai. Iš esmės dėl savo taikios užsienio politikos šalis moderuoja sudėtinguose geopolitiniuose procesuose.

Neatsitiktinai kaip derybų aikštelė dėl Irano branduolinės programos ir Sirijos krizės sureguliavimo buvo pasirinktas būtent Kazachstanas.

Akivaizdu, kad progresuojanti šalis turi visas galimybes pasiekti strateginį savo tikslą – 2050 metais tapti viena iš 30-ies labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"