Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Katalonijoje streikas prieš vietos valdžios taupymo politiką 

2018 lapkričio 29 d. 21:33
Demonstrantai, kurių policija suskaičiavo apie 8 000, o profesinės sąjungos – 25 000, protestavo prieš vyriausybę, vadovaujamą Quimo Torros./
Demonstrantai, kurių policija suskaičiavo apie 8 000, o profesinės sąjungos – 25 000, protestavo prieš vyriausybę, vadovaujamą Quimo Torros./
Scanpix nuotrauka

Tūkstančiai Katalonijos gydytojų, slaugytojų, studentų, mokytojų ir valstybės tarnautojų ketvirtadienį paskelbė streiką, reikalaudami, kad šio nepriklausomybės siekiančio Ispanijos regiono valdžia atsisakytų finansinės krizės laikų griežto taupymo politikos.

Demonstrantai, kurių policija suskaičiavo apie 8 000, o profesinės sąjungos – 25 000, protestavo prieš vyriausybę, vadovaujamą Quimo Torros. Daugelis kritikų sako, kad jis labiau susitelkęs į pastangas atsiskirti nuo Ispanijos, o ne užsiima kasdieniu regiono valdymu.

„Turime vyriausybę, kuri nevaldo, kuri susitelkusi vien į nepriklausomybę ir nieko nedaro, kad pagerintų socialinę padėtį“, – teigė prie protesto prisijungęs 62 metų gydytojas Josepas Lluisas.

„Nepriklausomybės procesas yra didžiulė dūmų uždanga, o neūkiškumas ir išlaidų mažinimas išlieka“, – sakė 67 metų pensininkas Rafaelis Castillo.

2010-aisiais, kai Ispaniją ištiko ekonominė krizė, Katalonija pirmoji ėmėsi drastiškų taupymo priemonių, vėliau pradėtų taikyti ir kitose šalies regionuose.

Nepatenkinti žmonės dvejus metus išeidavo į gatves, bet 2012-aisiais ši problema buvo nustumta į antrąjį planą, tuomečiam Katalonijos prezidentui Arturui Masui pradėjus agituoti už atsiskyrimą nuo Ispanijos.

Demonstracijos atsinaujino šią savaitę, kai buvo paskelbtas penkių dienų gydytojų streikas, dviejų dienų studentų ir mokytojų akcijos, keli daliniai valstybės tarnautojų streikai. Tuo tarpu dėl trečiadienį surengto gaisrininkų protesto policija pareiškė kaltinimų.

Demonstrantai reikalauja įdarbinti daugiau gydytojų ir mokytojų, taip pat sumažinti aukštojo mokslo mokesčius, kurie yra didžiausi visoje Ispanijoje.

Jie taip pat nori, kad valdžia grąžintų valstybės tarnautojams premijas, nemokėtas 2012–2014 metais, kaip ir kituose regionuose.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Vis dėlto šią savaitę Q. Torro nepriklausomybės siekiančios partijos „Kartu už Kataloniją“ (Junts per Catalunya) atstovas nesureikšmino protestų ir pareiškė, kad vienintelis sprendinys yra „pabėgti iš (Ispanijos) valstybės“.

„Blaškome savo dėmesį dėl nereikšmingų dalykų“, – antradienį pažymėjo Eduardas Pujolis, savo komentarais išprovokavęs kritikos bangą.

Q. Torra antradienį sukvietė daugelį savo kabineto narių aptarti streikus, rengiamus tuo metu, kai ruošiamas Katalonijos kitų metų biudžeto projektas.

„Vyriausybė puikiai supranta viešojo sektoriaus darbuotojų pastangas ir ruošiasi pateikti jiems atsakymą“, – patikino regiono viceprezidentas Pere Aragonesas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"