Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kas jis – Pchenjano karalius: blogio genijus ar eilinis diktatorius? 

2019 kovo 9 d. 09:56
Kim Jong Unas (centre).
Kim Jong Unas (centre).
Reuters/Scanpix nuotrauka

2011 metų gruodžio 28-oji Pchenjane buvo stingdančiai šalta diena. Ilgam „Lincoln Continental“ automobiliui lėtai ridenant gatvėmis smarkiai snigo. Ant stogo, baltų chrizantemų patale, gulėjo aukščiausiojo Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Ilo karstas, rašo BBC. 

Laidotuvės

Minios juodai apsirengusių žmonių nusidriekė gatvėmis. Kareiviai turėjo juos prilaikyti, nes pastarieji nevaldomai verkė ir šaukdami „tėve, tėve“ mušė sau į krūtinę. Šalia automobilio ėjo mirusio diktatoriaus įpėdinis-sūnus Kim Jong Unas. Vos 27-erių vyras atrodė sukrėstas. Ceremonijos metu jis keletą kartų pravirko.

Už Kim Jong Uno nugaros ėjo jo dėdė Chang Song Taekas, laikomas antru įtakingiausiu žmogumi Šiaurės Korėjoje. Kitoje pusėje ėjo armijos štabo viršininkas Ri Jong Ho ir gynybos ministras Kim Jong Chunas. Būtent šie pagyvenę vyrai turėjo perimti į savo rankas Pchenjano valdymą, bent jau tuomet manė daugelis.

Nepatvirtintų pranešimų duomenimis, bausmės vykdymo metu buvo panaudotas priešlėktuvinis ginklas.

1950-aisiais Kim Jong Uno senelis Kim Il Sungas komunistiniame pasaulyje sukūrė kai ką unikalaus – vieno žmogaus paveldimą teisę į lyderystę Šiaurės Korėjoje. Beveik du dešimtmečius Kim Ir Senas rengė savo vyriausią sūnų Kim Jong Ilą tapti jo įpėdiniu. Kur tik jis ėjo, karūnuotasis princas buvo šalia. 1994-aisiais, kai Kim Ir Senas mirė, jo sūnus Kim Jong Ilas iškart perėmė valdžią į savo rankas.

Po staigios pastarojo mirties 2011 metais, Kim Jong Ilo sūnus buvo vos tik pradėjęs mokytis, kaip tapti Šiaurės Korėjos aukščiausiuoju lyderiu. Daugelis ekspertų prognozavo, jog „vieno žmogaus“ taisyklė bus panaikinta, tačiau jie klydo.

Netrukus štabo viršininkas Ri Jong Ho ir gynybos ministras Kim Jong Čunas buvo atleisti. Ri buvimo vieta iki šiol lieka nežinoma. Vėliau, 2013-ųjų gruodį, Kim Jong Unas atliko patį dramatiškiausią ėjimą. Jo dėdė Chang Song Taekas buvo ištemptas iš partijos susirinkimo, apkaltintas tėvynės išdavimu ir nubaustas mirčiai. Nepatvirtintų pranešimų duomenimis, bausmės vykdymo metu buvo panaudotas priešlėktuvinis ginklas.

2012–2016 metais Kim Jong Unas vykdė didžiausią valymą Šiaurės Korėjoje nuo jo senelio laikų. Pietų Korėjos Nacionalinio saugumo strategijos institutas skelbė, jog 140 aukštesniųjų karininkų ir vyriausybės pareigūnų buvo įvykdyta mirties bausmė. Dar 200 buvo atleisti ar įkalinti.

Kim Jong Unas pašalinio visus, kas pastojo jam kelią, pakeisdamas juos jaunesniais, tačiau ištikimais kadrais. Jiems vadovauja Kim Jong Uno sesuo Kim Jo Jong, kuri 2017 metais būdama 30-ies buvo paskirta Politbiuro vadove.

Šiandien niekas neabejoja, kam priklauso valdžios svertai Pchenjane. Kim Jong Unas – aukščiausiasis lyderis.

Arbatėlė ant tilto

Šiltą 2018-ųjų balandžio popietę Kim Jong Unas sėdėjo ant medinio tilto miško laukymėje, demlitarizuotos zonos, kuri dalija Šiaurės ir Pietų Korėją, viduryje. Nuo stingdančiai šaltos dienos Pchenjane buvo prabėgę šešeri metai.

KIm Jong Unas gurkšnojo arbatą ir įdėmiai klausėsi Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino. Susitikimas tiesiogiai transliuotas visame pasaulyje, tačiau žiūrovai negirdėjo nė žodelio. Daugelis pasaulyje šį nebylų pusvalandžio trukmės pokalbį stebėjo prikaustyti prie ekranų, stengdamiesi suprasti kiekvieną gestą.

Vos keletas mėnesių prieš šį susitikimą, Kim Jong Unas atliko raketų bandymus ir grasino atakuosiąs Seulą bei JAV. Dabar jis sėdėjo, šypsojosi ir kalbėjosi su savo vienu didžiausių priešų. Kaip galima sutapatinti tokį vaizdą su žmogumi, kuris drįso nužudyti savo dėdę?

Klausimų labai daug. Ko nori Kim Jong Unas? Ar tai blefas, mėginimas kažką pasiekti švelnumu? Ar dabar Kim Jong Unas pasiryžęs pasirinkti kitokį kelią nei tas, kuriuo ėjo jo senelis Kim Il Sungas, kurį pastarajam užleido jo tėvas Kim Jong Ilas?

Mažasis generolas

1992 metais viloje Pchenjane vyko ypatinga aštuonerių berniuko gimtadienio šventė. Iš visų dovanų išsiskyrė viena. Tai – generolo uniforma. Ne žaislinė, o tikra – sumažinta, tačiau autentiška Šiaurės Korėjos liaudies armijos generolo uniforma.

Kiti, daug vyresni generolai lenkėsi priešais aštuonmetį berniuką. Jo vardas – Kim Jong Unas. Istoriją, kaip šis aštuonmetis berniukas tapo „Generolu Kimu“, 2016-aisiais duodama interviu „The Washington Post“ smulkiai nupasakojo jo teta. Beveik prieš du dešimtmečius Ko Jong Suk su vyru pabėgo į Vakarus. Dabar jie gyvena nuošaliame Niujorko priemiestyje.

Kim Jong Unas/ Reuters/Scanpix nuotr.
Kim Jong Unas/ Reuters/Scanpix nuotr.

Interviu metu Ko Jong Suk sakė, kad gimtadienio šventė ją įtikino, jog Kim Jong Unas bus paskirtas savo tėvo Kim Jong Ilo įpėdiniu. „Kai Kim Jong Uną supantys žmonės su juo taip elgiasi, jam neįmanoma užaugti normaliu žmogumi“, – sakė Ko.

Po keleto metų Ko Jong Suk buvo paskirta lydėti Kim Jong Uną, kai jo tėvas išsiuntė jį į privačią mokyklą Šveicarijoje. Ji apibūdino Kim Jong Uną kaip karštakošį ir arogantišką: „Jis nebuvo padauža, bet buvo karštakošis, jam trūko tolerancijos. Kai motina jį sudrausmindavo dėl pernelyg ilgų žaidimų ir nepakankamo mokymosi, jis neatsikalbinėdavo, bet protestuodavo kitais būdais, pavyzdžiui, paskelbdavo bado streiką.“

Tokios menkos nuotrupos yra viskas, ką žinome apie Kim Jong Uno vaikystę. Iš šios informacijos sunku suprasti, kas jis toks ir kodėl būtent jis, o ne vyresnis brolis Kim Jong Cholas ar įbrolis Kim Jong Namas, buvo pasirinktas tėvo įpėdiniu.

Kai atėjo laikas paspausti mano ranką, princas Kim Jong Unas pažvelgė į mane stingdančiu žvilgsniu. Lyg sakydamas: „Mes nekenčiame tokių japonų, kaip tu.“

Pirmasis žmogus, prognozavęs Kim Jong Uno valdymą, buvo japonų suši šefas, pravarde Kenji Fujimoto. 1990 metais Fujimoto tapo Kim Jang Uno artimiausio žmonių rato nariu. Jis gamino japonų maistą Kim Jong Ilui ir teigia, kad buvo jaunojo Kim Jong Uno „žaidimų draugas“. 2001 metais Fujimoto grįžo į Japoniją ir išleido knygą. Knygoje šefas pasakoja apie pirmąjį susitikimą su Kim Jong Unu ir jo vyresniuoju broliu Kim Jong Cholu.

„Kai pirmąkart susipažinau su dviem jaunaisiais princais, jie abu dėvėjo karines uniformas. Jie paspaudė rankas kiekvienam personalo nariui. Kai atėjo laikas paspausti mano ranką, princas Kim Jong Unas pažvelgė į mane stingdančiu žvilgsniu. Lyg sakydamas: „Mes nekenčiame tokių japonų, kaip tu.“ Niekada nepamiršiu jo aštraus žvilgsnio. Jam buvo septyneri“, – pasakojo šefas.

2003 metais, antroje savo knygoje Fujimoto rašė: „Kim Jong Cholas laikomas labiausiai tikėtinu įpėdiniu. Aš tuo labai abejoju. Kim Jong Ilas sakydavo: „Jong Cholas netinkamas, jis – lyg mergaitė.“ Jo favoritas – jauniausias sūnus, antrasis princas. Jong Unas – visai kaip tėvas. Net jo sudėjimas – kaip tėvo. Vis dėl to apie jo egzistavimą viešai neskelbiama.“

Tai buvo įspūdingas spėjimas. Tuomet Kim Jong Unas dar nebuvo pristatytas Šiaurės Korėjos žmonėms, jau nekalbant apie visą pasaulį. Didžioji dalis jo vaikystės vis dar buvo didžiulė paslaptis.

Kimų paranoja

Kai Choi Min Junui buvo 14 metų, jį tarnauti pašaukė elitinis Šiaurės Korėjos kariuomenės padalinys – garbės sargyba. Šiandien jis – dezertyras, gyvenantis Pietų Korėjoje pasivadinęs pramanytu vardu.

Neseniai akies krašteliu galėjome pamatyti paslaptingąjį padalinį, saugantį Šiaurės Korėjos karališkąją dinastiją. Balandį, Kim Jong Unui atvykus į susitikimą su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae Inu, grupė aukštų, kostiumuotų asmens sargybinių buvo nufilmuoti bėgantys šalia jo „Mercedes“ limuzino. Šie vyrai buvo aukščiausio rango, elitiniai garbės sargybos nariai.

Choi Min Junas neturėjo jokių galimybių patekti į šį padalinį. Jis buvo nepakankamai aukštas ir svarbiausia – iš netinkamos šeimos. „Negimiau aukščiausiame visuomenės sluoksnyje, todėl negalėjau būti aukščiausiojo lyderio asmens sargybiniu. Vietoje to mane paskyrė į kovinį padalinį“, – sakė Choi.

Elitinė Kim Jong Uno apsauga / Reuters/Scanpix nuotr.
Elitinė Kim Jong Uno apsauga / Reuters/Scanpix nuotr.

Nors Šiaurės Korėja skelbia, jog yra socialistinė valstybė, ji turi sudėtingą ir tvirtą kastų sistemą, kuri nuo gimimo suklasifikuoja kiekvieną žmogų. Ji vadinama „Songbun“. Portalas NKNews“ pateikia tokį „Sonbun“ sistemos apibūdinimą: „Ji suskirsto gyventojus į grupes pagal tėvo protėvių veiksmus ir statusą Japonijos okupacijos laikais ir Korėjos karo metu. „Songbun“ nustato, ar gali gyventi sostinėje, paskiria darbo vietą ir išsilavinimą.“

Svarbiausia, kad „Songbun“ sistemos statuso negalima pakeisti. Jei tavo senelis kovojo prieš Japoniją Korėjos okupacijos metu, tu laikomas „ištikimu“. Jei jis dirbo Japonijos valdovams, tu esi „priešas“ ir juo liksi visada.

Choi gimė valstiečių-ūkininkų šeimoje, kuri netarnavo japonams, bet ir jiems nesipriešino. Todėl Choi buvo pašauktas į karinį padalinį. Tuomet jo „statusas“ nesukėlė abejonių jo ištikimybe. „Šiaurės Korėjoje tau nuo mažens plauna smegenis. Mane mokė, kad Kimų šeima yra dievai ir aš tuo tikėjau.“, – sako jis.

„Kai Kim Il Sungas skaitė savo naujametinį kreipimąsi ir sakė, kad šiais metais turime iškasti daugiau akmens anglies, pasakiau: „Eisiu į kasyklas!“ Buvau toks naivus ir ištikimas“, – teigė Choi, bet jis greitai suprato, kad garbės sargyba skirta ne apsaugoti aukščiausiąjį lyderį nuo užsienio priešų, bet nuo pačių Šiaurės Korėjos piliečių.

Augant Kimų šeimos paranojai, augo ir asmeninių saugumo pajėgų dydis. „Kai Kimų šeima išvydo Rytų bloko ir Sovietų Sąjungos griūtį, jie buvo šokiruoti.

„Kimų šeimai visi yra potencialūs priešai“, – sakė jis. Šiaurės Korėjos kariuomenė, Liaudies armijos personalo departamentas, Ginkluotųjų pajėgų ministerija, taip pat ir visi Šiaurės Korėjos žmonės, visi jie – potencialūs priešai. Choi buvo išmokytas niekuo nepasitikėti, net ir savo tėvais.

Augant Kimų šeimos paranojai, augo ir asmeninių saugumo pajėgų dydis. „Kai Kimų šeima išvydo Rytų bloko ir Sovietų Sąjungos griūtį, jie buvo šokiruoti“, – prisiminė jis. Drastiškai išaugo garbės sargybos narių skaičius. Dabar jis siekia 120 tūkst. kareivių.

Lyg viduramžiais, Kimų rėžimas rūpestingai saugo savo galią ir visur įžvelgia priešus. Kaip ir daugelis karališkųjų šeimų, ši kartais žudo siekdama išsaugoti savo poziciją.

Brolis

2017 metų vasario 12 dieną, Malaizijos sostinės Kvala Lumpūro restorane susirinko grupelė draugų. Jie čia susirinko švęsti 25-ojo indonezietės Siti Aisyah gimtadienio. Vieno iš draugų nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip ji šypsosi, užpučia žvakutę ir dainuoja.

Pasak Aisyah, ji pasakė vienai iš draugių, jog turi gerų naujienų. Ji dirbs televizijos realybės šou. Pagaliau jai nebereikės dirbti apleistoje Kvala Lumpūro pirtyje. Jos draugai paskelbė tostą sakydami: „Būsi žvaigždė!“

Kitą rytą Kvala Lumpūro oro uoste Siti Aisyah pastebėjo savo taikinį, apkūnų, pliktelėjusį vyrą mėlynais marškinėliais ir sportiniu švarku. Vyrui einant prie registracijos, Aisyah į jį atsitrenkė ir aptaškė jo veidą skysčiu.

Dabar apkūnus vyras pradėjo jaustis nejaukiai. Jam niežtėjo veidą, darėsi sunku kvėpuoti. Po kelių minučių jis sukniubo ant kėdės.

„Ką darai?“, – laužyta anglų kalba išlemeno vyriškis. „Atsiprašau“, – pasakė mergina ir nubėgo. Pagal Aisyah pateiktą įvykių versiją, kurią papasakojus Malaizijos teisėsauga ją vis tiek apkaltino žmogžudyste, tai tebuvo pokštas, skirtas televizijos laidai.

Šalia esančioje kavinėje sėdėjo grupė Šiaurės Korėjos agentų. Jie akivaizdžiai buvo patenkinti užbaigta misija. Stebėjimo kameros užfiksavo juos einančius išvykimo vartų link ir lipant į lėktuvą, skrendantį į Dubajų.

Dabar apkūnus vyras pradėjo jaustis nejaukiai. Jam niežtėjo veidą, darėsi sunku kvėpuoti. Po kelių minučių jis sukniubo ant kėdės. Oro uosto personalas iškvietė greitąją pagalbą. Medikams skubant Kvala Lumpūro link, vyro plaučiai prisipildė skysčio ir jis nuskendo.

Vyro pase buvo parašyta, kad jis – Šiaurės Korėjos diplomatas, vardu Kim Chul. Vis dėlto mirusysis buvo Kim Jong Namas, vyresnis Kim Jong Uno įbrolis. Kim Jong Namas buvo nunuodytas stipriomis nervus paralyžiuojančiomis dujomis – VX. Pakanka įkvėpti smiltelės dydžio lašelį, kad viskas baigtųsi mirtimi.

Kim Jong Namo mirtis buvo begėdiška. Nepaisant to, jog Šiaurės Korėja neigė turinti ką nors bendro su šiuo įvykiu, visi įkalčiai rodo į jo jaunesnį įbrolį Pchenjane. Tačiau koks buvo nužudymo motyvas?

Nužudytas brolis Kim Jong Namas (kairėje) ir Kim Jong Unas / AFP/Scanpix nuotr.
Nužudytas brolis Kim Jong Namas (kairėje) ir Kim Jong Unas / AFP/Scanpix nuotr.

Jų tėvas Kim Jong Ilas turėjo sudėtingą santuokinį gyvenimą. Jis turėjo dvi oficialias žmonas ir mažiausiai tris meilužes, su kuriomis turėjo penkis vaikus. Kim Jong Namas buvo jo pirmosios meilužės Song Hye Rim vaikas. Kim Jong Unas buvo jaunesnysis antrosios meilužės Ko Jong Hui, buvusios aktorės, gimusios Japonijoje, sūnus. Senasis diktatorius laikė savo meilužes ir jų vaikus paslaptyje. Jie gyveno atokiose vilose, atskirai vienas nuo kito. Visgi jie turėjo tą patį tėvą, kurio Kim Jong Namas ir Kim Jong Unas niekada nepažinojo.

Kadangi Kim Jong Namas buvo vyriausias sūnus, jis ilgą laiką buvo laikomas tinkamiausiu Kim Jong Ilo įpėdiniu, bet 2001-aisiais jį suėmė už bandymą kirsti Japonijos sieną su suklastotu pasu. Kim Jong Namas planavo apsilankyti Tokijuje esančiame Disneilende.

Karūnuotasis Šiaurės Korėjos princas buvo nufilmuotas vedamas į lėktuvą ir išlaipinamas. Jo tėvui tai buvo pažeminimas, kurio jis niekada neatleis. Sklinda gandas, kad Kim Jong Namas neteko teisės tapti įpėdiniu ir buvo ištremtas į Kiniją. Vis dėlto tai ne visa istorija.

Japonų žurnalistas Yoji Gomi turėjo progą pažinti Kim Jong Namą geriau nei bet kuris kitas pašalinis žmogus. Pakartotiniuose susitikimuose Pekine ir Makao, Gaomi sužinojo keletą jo gyvenimo istorijos detalių.

„Kim Jong Namas teisės į įpėdinius neteko dar prieš Tokijo Disneilendo incidentą“, – pasakojo jis. Pasak Gomi, santykių krizė prasidėjo po to, kai aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Kim Jong Namas grįžo iš internatinės mokyklos Šveicarijoje. Devyneri metai gyvenimo Europoje labai jį paveikė.

1990 metais Šiaurės Korėją sukrėtė badas. Dėl ekonominės paramos nutraukimo po Sovietų Sąjungos griūties ir keleto gniuždančių potvynių, šalyje pritrūko maisto. Per ketverius metus nuo ligų ir prastos mitybos mirė 1–3 mln. žmonių.

Pasak Gomi, Kim Jong Namas norėjo, kad jo tėvas pakeistų Šiaurės Korėjos ekonominę sistemą. Jis norėjo rinkos ir kinų stiliaus reformų bei leisti įsigyti nekilnojamojo turto. „Kim Jong Ilas labai ant jo supyko. Jis pasakė Kim Jong Namui, jog pastarasis privalo persigalvoti arba turės palikti Pchenjaną“, – teigė Gomi.

Žurnalistas Bradley‘us Martinas tam pritaria. Jis parašė pavyzdinę Kimų dinastijos biografiją, didžiulį tomą pavadinimu „Po rūpestingu tėviškojo lyderio sparnu“ („Under the Loving Care of the Fatherly Leader“). „Kim Jong Namas buvo atstumtas ne dėl to, kad nuvyko į Disneilendą. Visą šeimą gaubia apgavystės. Nemanau, kad jo tėvui buvo gėda. Manau, kad Kim Jong Namas pasakė dalykų apie politiką ir poreikį ją keisti, o jo tėvui tai nepatiko“, – tvirtino jis. Viskas baigėsi Kim Jong Namo ištrėmimu į Pekiną.

Kitas eilėje turėjo būti Kim Jong Ilo vidurinysis sūnus Kim Jong Cholas. Pasirodo, kad jis niekada nebuvo rimtai svarstomas. Vietoje jo pasirinktas jauniausias sūnus Kim Jong Unas. Pasak Martino: „Jis pasirinktas, nes buvo žiauriausias ir bjauriausias iš sūnų.“ Kitaip tariant, jis turėjo geriausias galimybes išgyventi žiaurią kovą dėl įpėdinio vardo ir tuo pačiu išsaugoti šeimos verslą.

Jis tikrai parodė, koks žiaurus gali būti. Pasak Gomi, kai Kim Jong Ilas mirė ir jo vietą užėmė Kim Jong Unas, jo įbrolis pradėjo nerimauti: „Po to, kai Kim Jon Ilas mirė, Kim Jong Namas staiga pasijuto nesaugiai. Paskutinį kartą kalbėjomės 2012-ųjų sausį. Tuomet Kim Jong Namas man pasakė: „Mano brolis ir Kimų dinastija padarys man kažką pavojingo.“

Martinas mano, kad Kim Jong Unas nužudė savo brolį. Žurnalistas taip pat pateikia savo teoriją: „Tai dera su Chang Song Taeko nužudymu. Changas buvo apkaltintas coup d'état planavimu, o Vakarų žiniasklaida tai ignoravo. Tada Kim Jong Unas ėmėsi brolio. Turime pranešimų, kad Changas išvyko į Kiniją ir pasakė: „Atsikratykime Kim Jong Uno, o jį pakeiskime Kim Jong Namu.“ Kim Jong Unas galvoja: „Mano dėdė ir vyresnysis brolis rezga planus prieš mane, o mes slapta tariamės su Kinais.“ Viskas gana logiška.“

Tai – tik teorija, bet tolesnė jo išvada atrodo nepaneigiama. „Dabar jo valdymui nebėra jokios grėsmės. Vidiniai iššūkiai dingo.“ Dabar Kim Jong Unas yra aukščiausiasis lyderis, bet ko jis nori savo mažai, nuskurdintai šaliai?

Kim Jong Unas / Reuters/Scanpix nuotr.
Kim Jong Unas / Reuters/Scanpix nuotr.

Žingsnis į priekį

1998 metų vasarą Kim Jong Unas grįžo atostogų į Šiaurės Korėją iš mokyklos Šveicarijoje. Jis lankėsi didžiuliuose šeimos vasaros apartamentuose šalia jūros netoli Vonsano. Traukinyje, grįžtant į sostinę Pchenjaną šalia jo sėdėjo ir į kaimus bei ryžių laukus žvelgė japonų virtuvės šefas Kenji Fujimoto.

Savo 2003 metais išleistoje knygoje Fujimoto rašė: „Kim Jong Unas pasakė: „Fujimoto, mūsų šalis atsilieka industrinių technologijų atžvilgiu, net ir palyginus su kitomis Azijos šalimis. Čia vis dar dingsta elektra.“ Šefas sako, kad tuomet būsimasis diktatorius palygino Šiaurės Korėjos ir Kinijos situaciją: „Girdėjau, kad Kinijai sekasi daugelyje sričių. Mūsų populiacija 23 mln. žmonių, o Kinijos virš milijardo. Kaip jie sugeba tiekti elektros energiją? Tikriausiai sunku pagaminti maistą milijardui žmonių. Mes turime sekti jų pavyzdžiu.“ Jei Fujimoto istorija tikra, tuomet Kim Jong Unas išreiškė šventvagiškas mintis.

Nuo 1955 metų Šiaurės Korėjos pagrindinė ideologija yra „Juche“. Šis žodis dažnai verčiamas, kaip „pasitikėjimas savimi“. Tai Kim Il Sungo „didis indėlis“ į Marksizmo-leninizmo požiūrį. Ant pietinio Tedongano upės kranto stovi didžiulis memorialas, skirtas „Juche“. Juoktis iš to nepatariama.

„Juche“ yra mitas. Šiaurės Korėja nėra savimi pasitikinti šalis ir niekada tokia nebuvo. Pirmuosius 40 metų šalis buvo beveik visiškai priklausoma nuo Maskvos ekonominės paramos. Kai Sovietų Sąjunga sugriuvo, Šiaurės Korėjos ekonomika taip pat subyrėjo, o šalies žmonės badavo.

Bado įkarštyje Šiaurės Korėjos žmonės pradėjo mainus. Iš chaoso ir 1990-ųjų griūties iškilo nauja ekonomika. Nereguliuojama ir oficialiai nepripažinta, tačiau ji palaiko Šiaurės Korėjos žmones gyvus. Šios „juodosios“ ekonomikos mastas tapo akivaizdus viename jauno dezertyro interviu 2012 metais Seule. Pietų Korėjos prezidentas Park Geun-hye‘us buvo ką tik įsakęs uždaryti pramoninį Kesongo regioną, esantį Šiaurės Korėjos demilitarizuotoje zonoje.

Pyragėliai Šiaurėje tapo tarsi juodosios rinkos valiuta. Dabar, kai pramoninis Kesongo regionas užsidarė, „Choco Pies“ pyragėlių rinkos kaina labai išaugo.

„Kai išgirdau naujienas, paskambinau tėvui ir pasakiau, kad nuvyktų į Kiniją ir nupirktų „Choco Pies“, – sakė jaunasis dezertyras. Šie žodžiai sutrikdė žurnalistą. „Kur tavo tėvas?“, – paklausė sutrikęs žurnalistas. „Šiaurės Korėjoje“, – atsakė jaunuolis. „Kaip tu susisieki su juo?“, – paklausė žurnalistas. Pasirodo, mobiliajame telefone jo tėvas turi kinišką sim kortelę. Tai – nelegalu ir pavojinga, tačiau tokių atvejų pasitaiko dažnai. Kartą per savaitę, jis važiuoja prie Kinijos sienos, prisijungia prie mobiliojo telefono tinklo ir jo sūnus gali paskambinti.

„O kaip „Choco Pies?“, – paklausė žurnalistas. Pietų Korėjos įmonės, veikiančios pramoniname Kesongo regione, atlyginimus darbuotojams iš Šiaurės Korėjos iš dalies mokėjo ir Pietų Korėjos produktais. Vienas iš populiariausių produktų buvo „Choco Pies“ šokoladiniai pyragėliai.

Jų populiarumas buvo toks didelis, jog pyragėliai Šiaurėje tapo tarsi juodosios rinkos valiuta. Dabar, kai pramoninis Kesongo regionas užsidarė, „Choco Pies“ pyragėlių rinkos kaina labai išaugo. Todėl jaunuolis prašė tėvo nuvykti į Kiniją ir parvežti tiek dėžučių, kiek gali panešti, nes jos atneštų nemažai pelno.

„Seulo priemiestyje esančioje bažnyčioje sutikau visai kitokį dezertyrą, – rašo BBC žurnalistas Rupertas Wingfieldas Hayesas. – Jis buvo nedidelio ūgio, plačiais raumeningais pečiais, jam trūko vieno danties ir kalbėjo su ryškiu akcentu, kurį sunkiai suprato vertėjas iš Šiaurės Korėjos.“

„Buvau kontrabandininkas“, – pareiškė jis. Žmogus papasakojo, kaip jo gauja papirko Šiaurės Korėjos sieną saugančius pareigūnus, kad pastarieji naktį paliktų dalį sienos be priežiūros. Tuomet gauja kirstų sienos ribas ir patektų į Kiniją nešini metalo laužu ir vertingais daiktais.

„O ką įvežei?“ – paklausė žurnalistas. „Visokiausių dalykų: maisto, drabužių, DVD plokštelių, narkotikų, pornografijos. Narkotikai ir pornografija – pavojingi“, – sakė jis. „Ką buvo pavojingiausia išvežti iš Šiaurės Korėjos?“, – vėl paklausė žurnalistas. „Jei vogsi metalą nuo Kim statulos, tave gali nušauti“, – pasakė jis.

Importuotomis ir slapta iš Kinijos įvežtomis prekėmis prekiaujama kiekviename didesniame miesto ar miestelio turguje. Ši neformali ekonomika veikia. Pranešama, kad nauja pinigingų verslininkų klasė perka nekilnojamąjį turtą Pchenjane. Šiaurės Korėjos ekonomika auga, tačiau nėra jokių ideologinių permainų, nieko, kas rodytų esminius pokyčius.

Užuot gerinęs ekonomiką, Kim Jong Unas sutelkė dėmesį ties branduoline programa. Dabar matome, kas iš to išėjo.

2018 metais balandžio 20 d. Korėjos darbo partijos plenarinėje sesijoje Kim Jong Unas sakė kalbą pavadinimu „Tolesnis socialistinės konstrukcijos pagreitis, reikalaujamas naujo besivystančios revoliucijos etapo“. Joje Kim Jong Unas skelbė nutrauksiąs visus branduolinių ginklų ir tolimojo nuotolio raketų bandymus bei kalbėjo apie „naują strateginę liniją“, kuri bus skirta Šiaurės Korėjos ekonomikai kurti. Kai kurie stebėtojai šią kalbą suvokė kaip ženklą, jog Kim Jong Unas pasirengęs ištesėti traukinyje duotą pažadą ir sekti Kinijos pavyzdžiu.

Vienas tokių stebėtojų – Johnas Delury iš Seulo „Yonsei“ universiteto. „Naujos strategijos prioritetas – ekonomiką. Kim Jon Unas sako: „Aš tikrai pagerinsiu ekonomiką. Daugiau nebereikės susiveržti diržų.“ „Per pastaruosius šešerius metus juntamas tik nedidelis pagerėjimas, bet nieko daugiau. Užuot gerinęs ekonomiką, Kim Jong Unas sutelkė dėmesį ties branduoline programa. Dabar matome, kas iš to išėjo“, – sako Johnas.

Kiti stebėtojai, tokie kaip K.Martinas, nėra tokie užtikrinti. „Ar jis tikrai gali pakeisti šią šalį? Nežinau. Pokyčiai ir tą ką žinome apie jį – du nesuderinami dalykai. Jei norėjo, jis galėjo padaryti tai daug anksčiau. Jis kaip ir jo tėvas tik puikuojasi: „Pastatykime paminklus.“ Abu padarė tą patį.“ „Nepastebėjau jokių ekonomikos reformacijos įrodymų, išskyrus nebylų pripažinimą, jog šalyje egzistuoja dar viena ekonomika, kuri tuo metu privalėjo egzistuoti. Visi būtų mirę jei ne „kita ekonomika“, – sako Martinas.

Jei Kim Jong Unas ketina vystyti šalį, jam reikia panaikintų sankcijų. Jam reikia prekybos ir didelių investicijų. Už tai JAV ir jos sąjungininkai reikalaus atsisakyti jo „brangiausio kardo“ t. y. branduolinių ginklų. Ar jis to siekia?

Rūkalius, raketas mėgstantis žmogus

Ankstyvą 2017-ųjų liepos 4 d. rytą virš Šiaurės Korėjos skridęs JAV palydovas užfiksavo judėjimą Šiaurės Pchenjano provincijoje esančiame aerodrome. Atvyko didžiulis transporteris su raketa.

Kitą valandą JAV žvalgybos pareigūnai stebėjo, kaip raketa pastatoma ir pripildoma degalų. Operacijos metu jie galėjo aiškiai matyti žmogų, vaikštantį aplink raketą ir rūkantį cigaretę. Šią istoriją papasakojo Ankitas Panda – „The Diplomat“ žurnalo redaktorius, kuris sako, kad jam šią istoriją nutekino šaltinis žvalgyboje. Žmogus su cigarete rankoje prie pat raketos, pilnos lengvai užsidegančių degalų, galėjo būti tik Kim Jong Unas.

Išaušus įjungtas pagrindinis raketos variklis ir ji riaumodama pakilo į dangų. Raketa pasiekė beveik 3 tūkst. kilometrų aukštį ir nukrito Japonijos jūroje. Kim Jong Unas triumfavo. Vėliau paskelbtuose nuotraukose matyti, kaip jis šypsosi ir apsikabina su vyresniaisiais kariuomenės pareigūnais. Jo rankoje buvo minėtoji cigaretė.

Pchenjanas teigia, jog tai – nauja, tarpžemyninė balistinė raketa, galinti smogti JAV, o jos paleidimas liepos 4-ąją – dovana prezidentui Donaldui Trumpui. Šiaurės Korėja savo branduolinių ginklų programą vykdė labai didelėmis ekonominėmis sąnaudomis ir išsisukinėdama nuo nuolatinių prašymų liautis.

2011 metais perėmęs valdžią į savo rankas, Kim Jong Unas paspartino branduolinių raketų programą, vykdydamas daug daugiau balistinių raketų bandymų nei jo tėvas. Bandymų kulminacija tapo 2017 metų lapkričio 29 d. paleista nauja milžiniška raketa pavadinimu „Hwasong-15“.

Išlieka daug labai svarbių klausimų: kodėl Kim Jong Unas taip stengėsi sukurti tolimojo nuotolio ginklus, kuriuos galėtų panaudoti prieš JAV? Kokia viso šio raketų arsenalo paskirtis?

Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA pranešė, kad nauja raketa gali pernešti „ypač galingą“ kovinę galvutę ir smogti bet kur JAV teritorijoje. Pasak KCNA pranešimo, „Kim Jong Unas išdidžiai paskelbė, jog galiausiai realizavome istorinį tikslą – užbaigti valstybės branduolines pajėgas, tikslą sukurti raketas“. Daugelis nepriklausomų ekspertų pritaria nuomonei, kad Kim Jong Unas dabar galėtų surengti ataką prieš JAV.

Minėtąjį paskelbimą ir Kim Jong Uno naujametinį pranešimą, kuriame jis pasiūlė nusiųsti delegaciją į Žiemos olimpines žaidynes Pietų Korėjoje, skyrė vos mėnuo. Daugelis šią žinutę suprato kaip Kim Jong Uno rengimąsi kovai. Išlieka daug labai svarbių klausimų: kodėl Kim Jong Unas taip stengėsi sukurti tolimojo nuotolio ginklus, kuriuos galėtų panaudoti prieš JAV? Kokia viso šio raketų arsenalo paskirtis?

Tai, kaip atsakysite į šiuos klausimus, parodys, tikite ar ne, kad Kim Jong Unas nori taikos su Pietų Korėja ir yra pasirengęs deryboms dėl branduolinės programos pabaigos. Susitikime su prezidentu Moonu, Kim Jong Unas reikalavo atsikratyti raketų Korėjos pusiasalyje ir pažadėjo sustabdyti visus tolesnius raketų bandymus ir uždaryti bandymų bazę. Pasak Korėjos pusiasalio ateities forumo branduolinių ginklų eksperto Dueyono Kimo, tai toli gražu nereiškia, kad Kim Jong Unas yra pasirengęs vienašaliam nusiginklavimui:

„Tiesą sakant, jis paskelbė, kad Šiaurės Korėja yra branduolinė valstybė. Taip sako kitos, šioje srityje pažengusios, atsakingos šalys. Po maždaug šešių branduolinio ginklo bandymų tokioms šalims daugiau nebereikia jų atlikti. Taigi eidamas į tokius susitikimus, Kim Jong Unas kuria savo įvaizdį, kaip įprastos, galingos, žengiančios koja kojon su JAV šalies lyderis.“

Kim Jong Unas / AFP/Scanpix nuotr.
Kim Jong Unas / AFP/Scanpix nuotr.

Viena iš plačiai paplitusių nuomonių ta, kad Šiaurės Korėjos branduoliniai ginklai skirti gynybai. Kimų dinastija matė Saddamo Husseino ir pulkininko Gaddafi žlugimą ir nusprendė, jog raketos yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo JAV inicijuotų pokyčių.

Šios nuomonės kritikai sako, kad nei Kim Jong Unui, nei jo tėvui niekada nereikėjo balistinių raketų, kad apsisaugotų. Vienas iš kritikų – Dongseo universiteto profesorius Brianas Myersas. Savo kalboje Karališkajai Azijos draugijai jis sakė: „Mūsų nesugebėjimas sustabdyti branduolinių ginklų gamybos rodo, kad pastarieji niekada nebuvo ypač svarbūs šalies saugumui. Jeigu be jų Šiaurės Korėja būtų tokia pat pažeidžiama kaip Libija, branduolinė ataka prieš Šiaurės Korėją būtų surengta dar 1998 metais.“

Priežastis, kodėl taip nenutiko yra Pietų Korėjos pažeidžiamumas kontratakos metu. Sostinė Seulas yra vos už 50 km. nuo demilitarizuotos zonos, o tai reiškia, kad Šiaurės Korėjos artilerija gali nesunkiai ją pasiekti.

Jei sutinkate, kad Kim Jong Uno branduolinės raketos nereikalingos gynybai, tai kam jos reikalingos? Pasak Duyeono Kimo, atsakymas – vadinamasis „atsiejimas“ – siekis sustabdyti JAV pagalbą Pietų Korėjai tuo atveju, jei Pchenjanas nuspręstų, jog metas vėl „susivienyti“.

„Remiantis viešais Šiaurės pareiškimais, jų veiksmais ir komentarais, branduoliniai ginklai skirti, tiek priešams atgrasinti, tiek potencialiam naudojimui tvirto susivienijimo atveju. Abi pusės apie tai kalbėjo ir viešai, ir privačiai“, – teigė ekspertas.

Mayersas sutinka, kad Kim Jong Uno branduoliniai ginklai skirti susivienijimui, tačiau tam nebūtina panaudoti jėgą: „Šiaurės Korėjai reikia resursų norint surengti ataką prieš JAV tam, kad abi pusės pasirašytų taikos sutartis. Tai vienintelis dalykas, kurio nori Šiaurės Korėja.

Sutartis su Vašingtonu reikštų JAV karių pasitraukimą iš pusiasalio. Sekantis žingsnis būtų kažkas panašaus į Šiaurės ir Pietų konfederaciją, ji gyvavo nuo 1960 metų. Turėtum būti labai naivus, kad nežinotum, kas bus toliau.“

Idėja, kad vargšė ir atsilikusi Šiaurės Korėja galėtų primesti susivienijimą moderniai, turtingai ir kariniu atžvilgiu labiau pažengusiai Pietų Korėjai atrodo absurdiškai, tačiau Bradley‘us K Martinas sako, kad tokia galimybė išlieka:

„Visada maniau, kad susivienijimas yra jų tikslas numeris vienas. Daugelis sako, kad šalis to nebesiekia jau seniai, nes žino, kad negali to padaryti. Tie, kas taip sako, nuvertina, kokį pasitikėjimą gali įgauti jei į tave nukreiptos visų akys. Jei vadovauji propagandos sistemai ir esi diktatorius, gali įtikinti žmones, jog tavo šalis gali padaryti bet ką.“

Įžeistasis maršalas

„Turėčiau būti pakeliui į Pekiną, bet sėdžiu pilkame Pchenjano viešbučio kambaryje. Ant sienos kabo Kim Il Sungo ir Kim Jong Ilo portretai. Dabar jų veido išraiškos atrodo ypač piktavališkai. Jaučiuosi pritrenktas ir šokiruotas. Prie stalo priešais mane sėdi lieknas vyras, nuo rūkymo susiraukšlėjusiu veidu ir ramia, bet keliančia pavojų išraiška žvelgia į mane.

„Viskas baigsis labai greitai ir galėsi grįžti namo. Jei prisipažinsi padaręs nusikaltimą ir atsiprašysi viskas bus baigta. Jei nesutiksi, viskas bus daug blogiau“, – rankoje sukdamas neuždegtą cigaretę sako vyriškis.

Dar prieš valandą Pchenjano oro uoste regiausi skrydžiui į Pekiną. Dabar manęs laukia valandos, tikriausiai dienos tardymų. Pasak raukšlėto tardytojo, mano nusikaltimas – maršalo Kim Jog Uno įžeidimas. Labai išsigandau. Tai – rimtas nusižengimas. Nesu tikras, kaip tai padariau. Akivaizdu, kad ir mano tardytojas nesupranta, kaip tai padariau. Nesvarbu. Kažkas nusprendė, kad aš kaltas. Dabar tardytojas turi išgauti mano prisipažinimą, – rašo Rupertas Wingfieldas Hayesas. – Naktį komanda pasikeičia ir grėsmė dar labiau išauga. Naujasis tardytojas spokso į mane šaltomis, grėsmę keliančiomis akimis. „Aš tas kuris tyrė Kennetho Bae‘aus bylą. Manau žinai, ką tai reiškia“, – sako jis. Žinau. Kennethas Bae‘us yra korėjiečių-amerikiečių pastorius, kurį Šiaurės Korėja nuteisė 15 metų viešųjų darbų. Prieš paleidžiamas jis išbuvo suimtas 735 dienas.

Mano tardymas buvo ir bauginantis, ir keistas. Buvau pakviestas į Pchenjaną aprašyti trijų Nobelio premijos laureatų apsilankymą. Tuomet buvau sulaikytas ir man grasino kalėjimu, nes rėžimui nepatiko tai, ką parašiau. Atrodė, kad visą tai duos priešingų rezultatų. Nesugebėjau suprasti man paskirto vaidmens – nekritiškai pristatyti Šiaurės Korėjos įvykių versiją pasauliui. Nusižengiau ir tapau priešu.

Po savaičių, pralestų Seule, vyresnysis Šiaurės Korėjos pareigūnas pateikė paaiškinimą. „Tu nusikaltai ne tik kritikuodamas Kim Jong Uną, bet ir darei tai jo paties sostinėje“, – sako jis. Pareigūnas įsitikinęs, kad Kim Jong Unas buvo vienintelis žmogus, galėjęs liepti mane sulaikyti ir paleisti. „Tau pasisekė, kad ištrūkai“, – sako jis.

Pietų Korėjos Sedžiongo instituto Šiaurės Korėjos studijų centro direktorius, profesorius Paikas Hak Soonas taip pat mano, kad man pasisekė, jog viskas baigėsi „tik“ išvarymu iš šalies: „Kim Jong Unas laiko save karaliumi. Jo savigarbos jausmas neleidžia jokios kritikos ar prieštaravimų jo atžvilgiu. Bet kurio juo abejojančio ar prieštaraujančio žmogaus laukia nemalonios pasekmės.“

Tai ne pirmas kartas, kai užsieniečiai Šiaurės Korėjoje sulaikomi už menkus nusižengimus. Kim Jong Unas tam turi stiprų polinkį. Nuo 2011 metų, 12 užsienio ir 4 Pietų Korėjos piliečiai buvo sulaikyti Pchenjane.

Pchenjanui sulaikyti JAV piliečiai yra tarsi pėstininkai ciniškame diplomatiniame žaidime. Jie priverčia JAV pradėti derybas ir galiausiai atsiųsti autoritetingą atstovą.

2016 metais jaunas amerikiečių turistas Otto‘as Warmbieris buvo nuteistas 15 metų viešųjų darbų už tai, jog nuo viešbučio sienos pavogė propagandinį plakatą. Jo bausmė atrodė visiškai neproporcinga padarytam nusikaltimui. Warmbieris galiausiai grįžo į JAV turėdamas rimtų smegenų pažeidimų ir po kelių dienų mirė. Daugelis sako, kad jo atvejis – neįprastas. Šiaurės Korėja prieš amerikiečius retai naudoja fizinį smurtą, kadangi jie – pernelyg vertingi.

Pchenjanui sulaikyti JAV piliečiai yra tarsi pėstininkai ciniškame diplomatiniame žaidime. Jie priverčia JAV pradėti derybas ir galiausiai atsiųsti autoritetingą atstovą tam, kad pastarasis dėl paleidimo susitartų asmeniškai. Vienas iš tokių atstovų – buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris. 2009 metais, buvęs prezidentas Billas Clintonas vyko į Pchenjaną sugrąžinti dviejų sulaikytų JAV žurnalistų.

Davidas Straubas – išėjęs į pensiją JAV diplomatas, vykęs kartu su Billu Clintonu: „Iš esmės, Šiaurės Korėja reikalavo, kad atvyktų Billas Clinonas, tai buvo vienintelis būdas išlaisvinti žurnalistus. Akivaizdu, kad Šiaurės Korėja norėjo turėti bendrą Kim Jong Ilo ir Billo Klintono nuotrauką, kurią galėtų rodyti žmonėms ir pasauliui bei jaustis privertę JAV žaisti pagal Šiaurės Korėjos taisykles.“

Kim Jong Unas ir Donaldas Trumpas / Reuters/Scanpix nuotr.
Kim Jong Unas ir Donaldas Trumpas / Reuters/Scanpix nuotr.

Tačiau Kim Jong Unas nenori buvusio JAV prezidento. Jis visada norėjo derybų akis į akį su JAV prezidentu. 2018 metų gegužės 9 d. JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo atvyko į Pchenjaną antrąjį kartą per šiek tiek daugiau nei mėnesį. Jis susitiko su Kim Jong Unu ir atgavo tris sulaikytus JAV piliečius.

Ilgiausiai sulaikytas – 65-erių korėjietis-amerikietis verslininkas, praleidęs nelaisvėje 952 dienas. Prezidentas Donaldas Trumpas prašė išlaisvinti tris piliečius už susitikimą su Kim Jong Unu. Jam sveikinantis su išlaisvintaisiais „Andrews“ oro pajėgų bazėje, JAV prezidentas pareiškė: „Norime padėkoti Kim Jong Unui už tai, kad buvo labai geras šiems trims nuostabiems žmonėms.“

Toks hiperbolizavimas parodė, kaip Trumpas troško pirmąkart susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu. Kim Jong Unas pasiekė savo tikslą.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika