Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kas atsitiks, jeigu britų parlamentas nepritars „Brexit“ susitarimui? 

2018 lapkričio 25 d. 18:25
Theresa May
Theresa May
AFP/Scanpix nuotrauka

Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May laukia sunki kova siekiant savo šalies parlamento pritarimo neseniai su Briuseliu pasiektam „Brexit“ susitarimui. Pastarasis britų parlamentui bus pateiktas gruodį.

Pralaimėjimas Bendruomenių Rūmuose, kurių nariai yra griežtai pasisakę prieš susitarimą, gali sukelti didžiulį neapibrėžtumą.

„Brexit“ be jokio susitarimo

Didžioji Britanija oficialiai išreiškė norą išstoti iš Europos Sąjungos ateinančių metų kovo 29 d., kai prieš dvejus metus aktyvavo Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį. Th. May jau yra perspėjusi šalies parlamento narius, kad jeigu šie nepritars jos planui, šalis rizikuoja po minėtos datos palikti ES be jokio susitarimo.

Tai reikštų, kad per naktį Britanija nutrauktų ryšius su artimiausia prekybos partnere. Baiminamasi, kad tokiu atveju bus nutupdyti keleiviniai lėktuvai, gali imti trūkti vaistų, susidaryti spūstys uostuose ir greitkeliuose.

Dešimtys aršių „Brexit“ šalininkų, vedamų kietosios linijos atstovo parlamentaro Jacobo Reeso-Moggo, mano, kad išstojimas be jokio susitarimo būtų net geresnis variantas už dabartinį susitarimą, dėl kurio Britanija išliks artima blokui.

Tačiau tokiam požiūriui trūksta daugumos paramos parlamente. Parlamentarai yra pažadėję neleisti tokiam scenarijui materializuotis. Tačiau išlieka neaišku, kaip jie galėtų sustabdyti įstatymo dėl išstojimo iš ES įsigaliojimą.

Parlamentarai baiminasi, kad pačioje Britanijoje ir finansų rinkoje gali kilti chaosas. Dėl to šeštadienį perspėjo ir britų iždo sekretorius Philipas Hammondas.

„Jeigu mes išstosime iš ES be jokio susitarimo, neabejoju, kad sulauksime pasekmių JK ekonomikai, kurios bus labai labai rimtos, labai trikdančios ir labai neigiamos darbo vietoms ir klestėjimui ateityje“, – BBC sakė jis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Naujas susitarimas

Balsavimas dėl „Brexit“ Britanijos parlamente planuojamas gruodžio 10 d., o vėliau tą savaitę būtų rengiamas dar vienas ES viršūnių susitikimas. Jeigu britų parlamentarai susitarimą atmes, Th. May teks vykti į Briuselį ir keisti tam tikrus susitarimo elementus, kad namie susitarimui būtų pritarta.

ES lyderiai jau perspėjo, kad iš naujo prie derybų stalo nesės. Tačiau kylant grėsmei, kad įvyks „Brexit“ be jokio susitarimo, jie gali ir nusileisti.

Laikraštis „The Sunday Telegraph“ skelbia, kad keli britų vyriausybės nariai ir ES diplomatai slapta dirba prie „plano B“ pasiūlymų. Esą aptarinėjami galimi Londono santykiai su Briuseliu, kurie būtų panašus į dabartinį ES susitarimą su Norvegija, kuri nėra ES narė, bet priklauso Europos bendrajai rinkai.

Nors buvimas bendrojoje rinkoje numato ir laisvą ES piliečių judėjimą į Britaniją, o tam nepritaria Th. May ir daugelis pasisakančiųjų už „Brexit“, manoma, kad toks požiūris galėtų sulaukti didesnės paramos ir galimo pritarimo antrojo balsavimo metu.

Alternatyvos

Už šio scenarijaus ribų – dar didesnė nežinomybė. Britanijos konservatoriai parlamente gali vėl atnaujinti pastangas pakeisti Th. May partijos vadovės poste. Reikėtų 48 parlamentarų (15 proc. visų konservatorių parlamente) parašų inicijuoti partijos vadovo pakeitimą. O jai pakeisti reikėtų daugumos balsų partijoje.

Savo ruožtu britų premjerė gali padaryti galą parlamentinei aklavietei ir paskelbti pirmalaikius rinkimus. Tiesa, tam reikėtų dviejų trečdalių visų parlamento narių pritarimo.

Paprasta visų parlamento narių dauguma taip pat galėtų nuversti jos vyriausybę, surengdama balsavimą dėl pasitikėjimo ja. Tuomet būtų formuojama nauja vyriausybė, jeigu parlamentarams pavyktų susitarti dėl jos per dvi savaites (galbūt net dėl koalicinės vyriausybės). Priešingu atveju būtų organizuojami nauji rinkimai.

Th. May vyriausybės žlugimo tikimybė padidėjo dėl įtampos jos viduje. Vyriausybę pastiprinanti Šiaurės Airijos demokratinė unionistų partija, tvirtai pasisakanti už „Brexit“, jau pagrasino atšaukti savo paramą vyriausybę dėl „Brexit“ susitarimo.

Taip pat Britanijoje pasigirsta raginimų rengti naują referendumą, ir tam pritariančiųjų yra visose partijose. Tačiau Th. May ne kartą atmetė naujo referendumo idėją. Visgi mažiausiai tuzinui konservatorių ir opozicinėms partijos vis labiau linkstant link šios idėjos, britų premjerė, kilus aklavietei, Bendruomenių Rūmuose gali susidurti su naujo referendumo norinčia dauguma.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"