Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kaliningrado srityje – dar vienas antilietuviškų nuotaikų pliūpsnis 

2019 vasario 20 d. 12:45
Jurijus Melis
Jurijus Melis
BNS nuotrauka

Artėjant nuosprendžio Sausio 13-osios byloje skelbimui, Rusijos Kaliningrado srityje toliau kurstoma antilietuviška isterija. Vietos dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas pasiūlė gatvę, kurioje yra įsikūręs Lietuvos generalinis konsulatas, pavadinti karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui kaltinamo Jurijaus Melio vardu.

Rusija esą taip parodytų, kad nepamiršta savo piliečių. Tai jau nebe pirmas kartas, kai įvairiais būdais Kaliningrado srities gyventojus bandoma nuteikti prieš Lietuvą. Mūsų šalies politikai tokias užmačias vadina provokacijomis.

Prabilo marginalai

Idėją Kaliningrado miesto Proletarskajos gatvei, kurioje 133 numeriu pažymėtame name yra įsikūręs Lietuvos generalinis konsulatas, suteikti J. Melio vardą Kaliningrado srities dūmos deputatas A. Kolesnikas vietos žiniasklaidoje paviešino praėjusią savaitę, kaip tik Vasario 16-osios išvakarėse. Anot jo, tai būtų deramas atkirtis Lietuvai, kuri jau beveik penkerius metus J. Melį laiko suimtą „dėl nieko“. Gatvės pervardijimas esą liudytų, jog Rusija nepamiršo savo tėvynainio. „Tegul konsulatas būna J. Melio vardu pavadintoje gatvėje“, – kalbėjo politikas. Jis aiškino, kad Kaliningrado srities gyventojams į Lietuvą geriau nevažiuoti, nes esą „nežinia kada ir kas gali nutikti“.

Kaip skelbia Kaliningrado srities žiniasklaida, A. Kolesniko idėją netruko paremti Rusijos Dūmos deputatas Michailas Aničkinas. Praėjusią savaitę surengtoje viešoje diskusijoje jis ir „Alfa“ grupei, kuri 1991 metų sausio 13 dieną šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei radijo ir televizijos pastatus, vadovavęs KGB karininkas, Sausio 13-osios byloje kaip kaltinamasis figūruojantis Michailas Golovatovas pasiūlė rengti net mitingus J. Meliui paremti.

Laurynas Kasčiūnas: „Sausio 13-osios byla yra mūsų moralinė pergalė, kurią dabar stengiamasi kaip įmanoma sumenkinti.“

Tuo metu buvęs Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretorius Algimantas Naudžiūnas rekomendavo Rusijos valdžiai įvesti Lietuvai ekonomines sankcijas. „Tokie žmonės kaip J. Melis turi būti apdovanoti ordinais ir medaliais“, – viešoje diskusijoje sakė A. Naudžiūnas, taip pat figūruojantis Sausio 13-osios byloje.

. / BNS nuotrauka
. / BNS nuotrauka

Liko paskelbti nuosprendį

Viena reikšmingiausių ir didžiausių Lietuvos teismų praktikoje bylų Vilniaus apygardos teisme baigta nagrinėti praėjusių metų spalio 12 dieną. Trijų teisėjų kolegija nuosprendį turėjo paskelbti vasario 18-ąją, tačiau sausį teismas pranešė, jog teisėjų kolegija, priimdama teismo nuosprendį, nustatė, kad dėl itin didelės bylos apimties ir dėl kolegijos narės ilgalaikio nedarbingumo nuosprendžio rašymo metu nėra galimybės paskirtu laiku paskelbti nuosprendį. Todėl nustatyta kita nuosprendžio paskelbimo data – kovo 27 diena.

Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų yra kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. 1991 metų sausio 13-ąją Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Kaliningrado srityje nebe pirmą kartą skamba prieš Lietuvą nukreiptos idėjos.Scanpix nuotrauka
Kaliningrado srityje nebe pirmą kartą skamba prieš Lietuvą nukreiptos idėjos.Scanpix nuotrauka

Pirmasis posėdis buvo surengtas 2016 metų sausio 27 dieną. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta beveik 500 asmenų. Teismui buvo perduota daugiau nei 700 bylos tomų, iš jų vien kaltinamasis aktas sudaro 13 tomų.

Teismo procese dalyvavo du Rusijos karininkai, o 64 kaltinamieji dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami už akių. Generalinė prokuratūra griežčiausią laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę siūlė skirti Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, KGB karininkui M. Golovatovui ir dar keliems karininkams. Kaltinimai Sausio 13-osios byloje taip pat pateikti buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, A. Naudžiūnui.

Visi kaltinamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir J. Melį, teisiami už akių. Siekiant užtikrinti G. Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai, o J. Melis laikomas suimtas. Sausio mėnesį teismas atmetė jo prašymą sušvelninti kardomąją priemonę.

Beje, 1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų buvo nuteisti šeši asmenys – Mykolas Burokevičius, Juozas Jermalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius. S. Mickevičius iš Lietuvos pabėgo.

Nori perdažyti fasadus

Karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui kaltinamas Jurijus Melis kovo pabaigoje turėtų išgirsti teismo nuosprendį. / Scanpix nuotrauka
Karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui kaltinamas Jurijus Melis kovo pabaigoje turėtų išgirsti teismo nuosprendį. / Scanpix nuotrauka

Siūlymas J. Melio vardu pavadinti gatvę Kaliningrade – ne vienintelis prieš Lietuvą nukreiptas Kaliningrado srities politikų sumanymas. Tik kategoriškas gyventojų pasipriešinimas galbūt užkirs kelią Sovetsko miesto valdžiai Rusijos vėliavos spalvomis nudažyti trijų arčiausiai Karalienės Luizos tilto esančių 12 aukštų namų fasadus, kad įvažiuojantieji į Sovetską iš Lietuvos prisimintų, jog atvyksta į Rusiją.

Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, sausio pabaigoje Sovetsko miesto administracijos pasitarime administracijos vadovas Nikolajus Voiščevas paskelbė, kad nudažyti trijų Pergalės gatvėje esančių namų fasadus Rusijos vėliavos spalvomis numatyta nebiudžetinių šaltinių lėšomis. Pasirinkti arčiausiai sienos su Lietuva esantys namai.

Kaip aiškino N. Voiščevas, tokia idėja aptarinėta jau 4–5 metus. „Norime, kad šiuos namus matytų visi atvykstantieji į Rusiją Karalienės Luizos tiltu. Nudažyti vėliavos spalvomis jie būtų matomi iš Lietuvos teritorijos gal net 10 kilometrų atstumu“, – Kaliningrado srities žiniasklaidai tuomet tvirtino jis.

Tačiau tokiems užmojams pasipriešino minėtų daugiabučių gyventojai. Jie kategoriškai nesutiko su tokiu miesto valdžios sumanymu, mat prieš perdažant fasadus būtų reikėję juos suremontuoti, o tai gyventojams būtų tekę daryti savo lėšomis. Miesto valdžia ketino finansuoti tik sienų perdažymą. Be to, tokiems Sovetsko miesto sumanymams nepritarė ir vietos architektai. Jų nuomone, dvylikaaukščių namų fasadus nudažius Rusijos vėliavos spalvomis būtų sudarkytas ir taip jau ne itin patrauklus miesto vaizdas.

Nors pritarimo Sovetsko valdžios užmojai kol kas nesulaukė, tačiau, kaip pranešė Kaliningrado srities žiniasklaida, priimti galutinį sprendimą vis delsiama tikintis, jog dalis gyventojų persigalvos.

Panašu į provokaciją

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, jog Rusija akivaizdžiai yra nepatenkinta Sausio 13-osios proceso eiga ir daro viską, kad jį sumenkintų arba jam trukdytų. „Manęs tai nestebina“, – sakė parlamentaras. Mūsų šalies kasmetinėje žvalgybos tarnybų ataskaitoje nurodoma, kad Rusija gali imtis provokacijų prieš valdžios ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, susijusius su Sausio 13-osios byla. Be to, Rusija Sausio 13-osios bylos pareigūnams – tyrėjams, prokurorams, teisėjams – bando sukurpti baudžiamąsias bylas.

Parlamentaro Lauryno Kasčiūno teigimu, minėti Kaliningrado srities politikų siūlymai yra ne kas kita, kaip gerai suplanuotos provokacijos. „Tiek 1991 metų sausio 13-osios įvykiai, tiek Sausio 13-osios byla yra mūsų moralinė pergalė, kurią dabar stengiamasi kaip įmanoma sumenkinti“, – kalbėjo jis.

Anot L. Kasčiūno, prieš 10 metų dar buvo galima kalbėti apie tai, kad Kaliningrado srities politinis elitas nori ieškoti normalaus sugyvenimo su Lietuva, o dabar šis regionas yra tapęs labai uždaras.

„Tiek Kaliningrado srityje, tiek visoje Rusijoje vyrauja ne tik antilietuviškos, bet apskritai antieuropietiškos nuotaikos. Jos kurstomos tam, kad būtų galima parodyti, kas yra kaltas dėl Rusijos nesėkmių ekonominėje, socialinėje srityse“, – tvirtino ir Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika