Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kaliningrade naikinama viskas, kas primena Karaliaučių 

2019 sausio 2 d. 12:00
Rusijos laivas Antrojo pasaulinio karo memoriale Kaliningrade.
Rusijos laivas Antrojo pasaulinio karo memoriale Kaliningrade.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusija bijo, kad Vakarai nepakurstytų separatizmo ir neatimtų Kaliningrado. Kampanija prieš regiono vokiškąją praeitį vykdoma jau ne vienus metus, bet dabar sustiprėjo dar labiau.

235-osios vokiečių poeto Maxo von Schenkendorfo gimimo metinės gruodžio 11 dieną jo gimtajame mieste praėjo nepastebimai. Šiemet Sovetske buvo atšaukta ir gruodžio 17 dieną čia gimusio bei tarptautiniu mastu garsaus aktoriaus ir autoriaus Armino Muellerio-Stahlio pagerbimo šventė. Abiem atvejais tai – pastarojo meto pastangos pakeisti ir perrašyti Tilžės, buvusio Rytų Prūsijos miesto, praeitį.

Dabar šis miestas vadinamas Sovetsku ir yra antras pagal didumą Kaliningrado srityje, jos rytuose anapus Nemuno, labiausiai į Vakarus nutolusioje Rusijos teritorijoje, iš visų pusių apsuptoje Europos Sąjungos (ES). Vokiška praeitis čia visuomet buvo nutylima ir naikinama, bet pastaraisiais mėnesiais tai daroma dar didesniu mastu. Sovietų Sąjunga aneksavo šią teritoriją po Antrojo pasaulinio karo ir pavertė Rusijos sovietiniu eksklavu. SSRS sugriuvus ir Baltijos valstybėms bei Lenkijai įstojus į ES ir NATO, Kaliningrado sritis, turinti pusę milijono gyventojų, liko geopolitiškai izoliuota.

"Žvejų kaimelyje", jaukiame Kaliningrado rajone, vokiška praeitis permuša rusišką realybę.AFP/Scanpix nuotrauka
"Žvejų kaimelyje", jaukiame Kaliningrado rajone, vokiška praeitis permuša rusišką realybę.AFP/Scanpix nuotrauka

„Šiomis dienomis yra žmonių, kurie dėl nežinia kokios priežasties mano, kad ikikarinės mūsų regiono istorijos žinojimas pakeis visuomenės nuomonę ir pakurstys separatizmą“, – sakė Anželika Špiliova, buvusi Sovetsko istorijos muziejaus direktorė. Iš šių pareigų ji atleista lapkritį kaip „praradusi vietos valdžios pasitikėjimą“. Tačiau A. Špiliova, išdirbusi muziejuje 36 metus (18-a vadovo įstaigai), ir jos šalininkai puikiai supranta, jog atleidimas iš darbo yra bausmė už tai, kad direktorė atsisakė menkinti kelių šimtmečių vokišką miesto praeitį ir nutraukti ryšius su kultūros organizacijomis Vokietijoje.

„Muziejus palaiko ryšius su Tilžės diaspora, – „Laisvės radijui“ teigė A. Špiliova. – Keičiamės informacija ir bendradarbiaujame su Lietuvos muziejais. Sovetskas yra prie pat sienos. Mūsų geografinė padėtis įpareigoja žinoti ir kaimynų istoriją. Mūsų miesto istorija su ja persipynusi.“

„Šliaužianti germanizacija“

Akivaizdi antivokiška kampanija Kaliningrado srityje pakliuvo į tarptautinės žiniasklaidos akiratį, kai Rusijos vyriausybė internetu organizavo konkursą, kad žmonės išrinktų, kokių istorinių asmenybių vardais būtų galima pavadinti vietos oro uostus. Kaliningrade, buvusiame Prūsijos Kionigsbergo mieste (lietuvių vadinamame Karaliaučiumi), nuo pat konkurso pradžios ėmė pirmauti ten gimęs ir palaidotas XVIII amžiaus vokiečių filosofas Immanuelis Kantas. Tada kilo pasipiktinimo kampanija, Rusijos patriotai pasijuto įžeisti. Kaliningrade dislokuoto Rusijos Baltijos laivyno vadas buvo nufilmuotas sakantis jūreiviams kalbą ir vadinantis vokiečių mąstytoją išdaviku. Jis teigė, esą I. Kantas rašęs knygas, kurių „niekas iš mūsų neskaitė ir neskaitys“. Dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas taip pat pasisakė prieš filosofą, nežinomi vandalai apipylė raudonais dažais jo kapą Karaliaučiaus katedroje ir paminklą mieste. Taip konkursą laimėjo prieš pat jo pabaigą į priekį įsiveržusi imperatorė Jelizaveta Petrovna, Rusijos caro Petro Didžiojo duktė. Kaliningrado oro uostas turbūt ir bus pavadintas jos vardu.

Šiemet liepą prezidentas Vladimiras Putinas pasirašinėjo kamuolius Kaliningrade, kuris buvo vienas iš pasaulio futbolo čempionatą priėmusių Rusijos miestų.Reuters/Scanpix nuotrauka
Šiemet liepą prezidentas Vladimiras Putinas pasirašinėjo kamuolius Kaliningrade, kuris buvo vienas iš pasaulio futbolo čempionatą priėmusių Rusijos miestų.Reuters/Scanpix nuotrauka

Nenumatyta komplikacija dėl I. Kanto iškėlė į paviršių ne vienus metus trunkantį nematomą konfliktą. Dar 2010-aisiais Kaliningrado srities gubernatorius ir „Vieningosios Rusijos“ narys Georgijus Boosas viešai siūlė atkurti pavadinimą Tilžė. Tačiau pastaruoju metu, ypač nuo 2016 metų, vietos valstybinė televizija ir mažesnės žiniasklaidos priemonės dažnai skelbia istorijas apie „šliaužiančią regiono germanizaciją“. Jose nuolat figūruoja ir savo perspėjimus platina istorikas Vladimiras Šulginas, kuris – kaip ironiška – kadaise dėstė Kaliningrado Immanuelio Kanto Baltijos federaliniame universitete.

„Šios pastangos, mano manymu, turi toli siekiantį tikslą, – prieš dvejus metus kalbėjo V. Šulginas. – Susilpninti Rusiją prie labiausiai į Vakarus nutolusių jos sienų, padaryti taip, kad sritis prarastų savo, kaip avanposto, reikšmę ir atvertų duris Vakarams čia formuoti viešąją nuomonę. O koks gali būti Vakarų interesas? Atimti iš Rusijos Kaliningradą. Jokio kito intereso Vakarai čia neturi.“

2017 metais valstybinė žiniasklaida pranešė apie Aleksandrą Oršulevičių ir kitus organizacijos „Rusų pasipriešinimo Baltijos avangardas“ (BARS) narius. Ši neaiški paribio grupė vadina save nacionalistine ir monarchistine, bet pasisako už Kaliningrado narystę ES ir istorinio Kionigsbergo pavadinimo sugrąžinimą. Organizacija menkai žinoma, neturi rėmėjų, tačiau keturi jos nariai buvo areštuoti 2017 metų vasarą ir vis dar sulaikyti laukia teismo. Kiti Kaliningrado aktyvistai, nors ir nesutinka su BARS pozicija, pabrėžia, kad grupė nėra smurtinė, tik atkakliai siekia dekomunizacijos – Josifo Stalino ir kitų sovietinių lyderių nusikaltimų paviešinimo bei pasmerkimo.

„Be abejo, tie žmonės nekalti, – lapkritį „Laisvės radijui“ tvirtino aktyvistas Jakovas Grigorjevas. – Manau, ši byla yra dalis spaudimo visiems, kurie turi kitokią nuomonę. Kadangi grupės narių nacionalistinės idėjos gali būti patrauklios jaunimui, valdžia jų bijo ir mėgina užkirsti kelią bet kokiam organizavimuisi.“

Dar viena dėmesį patraukusi regiono „germanizavimo“ apraiška – alus. 2016 metų pradžioje vietos alaus daryklos savininkai olandai – „Heineken“ – pavadino savo produkciją Kionigsbergo alumi ir užrašė pavadinimą pagal vokišką rašybą „Koenigsberg“, o ne pagal rusišką jo versiją „Kyonigsberg“. „Dabar ant butelio nerasi nė vieno rusiško žodžio, – putojo vienas autorius nacionalistiniame portale „Russky Mir“. – Tačiau dviejose skirtingose vietose rasi šūkį: „Mit respekt zu den Deutschen brautraditionen“ („Su pagarba vokiečių aludarių tradicijoms“).“

Immanuelis Kantas, bene svarbiausias istorijoje moralės filosofas, Apšvietos epochos liberalas, tikėjęs ribota valdžia ir maksimalia laisve - prie dabartinės Rusijos jo pažiūros niekaip nesiderina.fee.org nuotrauka
Immanuelis Kantas, bene svarbiausias istorijoje moralės filosofas, Apšvietos epochos liberalas, tikėjęs ribota valdžia ir maksimalia laisve - prie dabartinės Rusijos jo pažiūros niekaip nesiderina.fee.org nuotrauka

Staiga muziejus tapo grėsme

Istorijos muziejaus direktorė A. Špiliova užsitraukė nemalonę 2017 metais, kai surengė parodą, skirtą Tilžėje gimusio vokiečių poeto pacifisto Johanneso Bobrowskio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Sovietų Sąjungoje daug kas domėjosi ir žavėjosi J. Bobrowskiu, kuris per Antrąjį pasaulinį karą tarnavo vokiečių armijos Rytų fronte ir ketverius metus kaip karo belaisvis praleido Sovietų Sąjungoje. Jo poezija Sovietų Sąjungoje buvo leidžiama masiškai. A. Špiliova pasakojo, kad į parodos atidarymą atvyko miesto valdžia, diplomatai, keli deputatai iš Vokietijos Bundestago, dalyvavo universiteto profesorių. Viskas pavyko puikai ir aukščiausiu lygiu, bet staiga nuomonė pasikeitė. Direktorei buvo liepta uždaryti parodą ir trauktis iš pareigų, nes vienoje nuotraukoje užfiksuota, kad J. Bobrowskis vilki Vokietijos armijos uniformą. A. Špiliova nepakluso. „Tuomet nuspręsta mane šantažuoti. Išgirdau, kad būsiu nuteista už ekstremizmo skleidimą, – kalbėjo moteris. – Tai buvo visų darbo ir administracinių normų pažeidimas. Aš vis tiek atsisakiau atsistatydinti, bet gavau oficialų papeikimą neva už „istorijos iškraipymą“.“

Birželį Sovetsko valdžia paskelbė taupymo sumetimais uždaranti vietos Istorijos muziejų. Tuomet jo vadovei pavyko organizuoti kampaniją vietos žiniasklaidoje. Kilo visuomenės pasipiktinimas ir valdžiai teko atsitraukti. Tačiau lapkritį direktorės kabinete pasirodė keturi pareigūnai – ji buvo atleista. „Be abejo, to tikėjausi. Žinojau, kad nepaliks manęs ramybėje“, – sakė A. Špiliova.

Buvusios direktorės įsitikinimu, muziejus bus iš esmės pertvarkytas ir pakeistas. „Įdomu, kaip staiga muziejus tapo grėsme. Dėl jo vyksta mūšiai, tarsi tai būtų svarbiausia miesto įmonė. Sunku pasakyti, kas nutiks ateityje“, – svarstė A. Špiliova.

Vienas drąsus studentas gruodžio 8 dieną stovėjo prie Immanuelio Kanto kapo Karaliaučiuje su plakatu: "Kantas mūsų".rferl.org nuotrauka
Vienas drąsus studentas gruodžio 8 dieną stovėjo prie Immanuelio Kanto kapo Karaliaučiuje su plakatu: "Kantas mūsų".rferl.org nuotrauka

Laisvų ir nepriklausomų negali būti

Direktorės likimas primena Kaliningrado sociologijos profesorės Annos Alimovos patirtį – 20 metų dėstytoja dirbusi žymi vietos aplinkosaugos aktyvistė rugsėjį buvo atleista. Tokį valdžios sprendimą lėmė anoniminio studento skundas, paskelbtas vietos portale „Regnum“. Jame buvo sakoma, kad A. Alimova skleidžia tarp studentų „Kaliningrado separatizmą“.

Pernai vyko kampanija prieš ilgametį Kaliningrado vokiečių-rusų namų direktorių Viktorą Gofmaną. Jis buvo apkaltintas nacizmo ir ekstremizmo propagavimu, nes neva populiarino Kionigsberge gimusią vokiečių poetę Agnes Miegel, kuri buvo nacių partijos narė, taip pat už tariamus ryšius su BARS. Teismas išteisino V. Gofmaną, bet direktorius patyrė širdies smūgį ir paliko savo postą. Jį užėmė Vladimiro Putino vietos sąjungininkas Genrikhas Martensas. „Laisvės radijui“ V. Gofmanas teigė, jog kampanijos prieš jį tikslas buvo perimti nepriklausomus Vokiečių-rusų namus.

„Mes buvome nepriklausomi, organizuodavome kultūrinius renginius, kurie sutraukdavo visų tautų atstovus, – tvirtino V. Gofmanas. – Tai labai nepatiko daugeliui žmonių. Kaip gali būti kas nors nepriklausomas Kaliningrade?“

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"