Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kaip statybininkė Svetlana iš Donecko tapo Mata Hari 

2019 kovo 11 d. 15:30
Reklaminis speratistų filmo plakatas
Reklaminis speratistų filmo plakatas

Svetlana Driuk – vienintelio moterų tankisčių ekipažo prorusiškų separatistų taip vadinamoje Donecko liaudies respublikoje (DLR) vadė, pagal jos istoriją net buvo sukurtas pagrindinės herojės paveikslas filme „Savanorė“ . Tačiau moteris pabėgo iš Kijevui nebepavaldžios Donbaso teritorijos ir dabar ji bendradarbiauja su Ukrainos valdžia bei paviešino dokumentus, įrodančius Rusijos dalyvavimą konflikte Donbase.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) oficialiai patvirtino, kad buvusi 11-ojo tankų bataliono vadė Svetlana Driuk po ilgai trukusios slaptos SBU kontržvalgybos operacijos buvo išvežta į Ukrainą. Televizijos reportažas apie Svetlanos Driuk perėjimą į Ukrainos armijos pusę buvo rodomas per ukrainiečių kanalą „1+1“. Šiame reportaže buvo tvirtinama, kad S.Driuk ne tik perėjo į Ukrainos pusę, bet ir su savimi iš Donecko atsivežė dokumentus, įrodančius Rusijos dalyvavimą kariniame konflikte Donbase. Nei televizijos siužete, nei oficialiame SBU pranešime nekalbama apie dabartinį S.Driuk statusą ir ar jai yra pareikšti kaltinimai dėl kariavimo separatistų pusėje.

Svetlana Driuk
Svetlana Driuk

S.Driuk (slapyvardis „Vėjelis“) dar 2016 m. tapo Rusijos televizijos žvaigžde. Reportažą apie DLR moterų tankisčių ekipažą laidoje „Savaitės naujienos“ parodė garsiausias Rusijos propagandistas Dmitrijus Kiseliovas. Internete galima nesunkiai rasti dešimtis vaizdo įrašų apie Svetlaną, kuriuose ji nė kiek nesigėdydama pasakoja apie savo dalyvavimą kariniuose veiksmuose prieš Ukrainos armiją.

Dabar S.Driuk teigia, kad jai jau gana „žudyti“ ir patikslina: iš DLR ji nusprendė pabėgti po to, kai įsimylėjo Donbase slaptai dirbusį SBU agentą (jis jai ir padėjo bėgti į Ukrainą, o paskui iš išvežė ir Svetlanos vaikus – dabar DLR žiniasklaidoje S.Driuk vadinama ne kitaip, kaip tik „Donecko Mata Hari“). Tam, kad apgautų savo vadovybę, S.Driuk neva pasiprašė išleidžiama gydymui į Rusiją.

Su S.Driuk vardu yra susijusi ir dar viena istorija: gegužės 9 d. DLR ir Luhansko liaudies respublikoje (LLR) turi įvykti pirmojo „Lugafilm“ studijos sukurto pilnametražio filmo „Savanorė“ premjera. Jame pasakojama apie tris moteris, kurios vardan kovos su „ukrainiečių fašistais“ ir „Dešiniuoju sektoriumi“ paliko namus ir, sukūrusios unikalų moterų tankisčių ekipažą, išėjo į karą. Ir nors filmo kūrėjai oficialiai niekada nėra sakę, jog pagrindinės herojės prototipu tapo S.Driuk, tai iš ties atrodo akivaizdu. Kadrai su S.Driuk ir jos kovos draugėmis tanke yra ir neoficialiame filmo reklamos vaizdo klipe.

Pati S.Driuk interviu teigė, kad filmo idėjos autorius Romanas Ruzovas net buvo asmeniškai pas ją atvažiavęs, kad parodytų filmo anonsą. Pasak Svetlanos, filmukas jai nepatiko, nes moterys jame buvo parodytos „pernelyg isteriškos“. Nepaisant to R.Razumas konstatavo: filmas jau filmuojamas ir perrašyti scenarijų neįmanoma.

„Radio Svoboda“ paprašė žurnalistą Andrejų Caplijenko smulkiau papasakoti apie S.Driuk istoriją ir savo bendravimo su „savanore – perbėgėle“ įspūdžius:

– Iš tiesų dar sausį žinojau, kad S.Driuk yra Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje. Su ja buvome susitikę du kartus. Deja, mano dalyvavimas visoje šioje istorijoje apsiriboja žurnalisto, sukūrusio reportažą, vaidmeniu.

Kodėl „deja“? Kiek man yra žinoma, šioje istorijoje yra visiškai kinematografinių posūkiai, apie kuriuos negalime kalbėti, nes vyksta tyrimas. Jei paskelbtume kai kurias mums žinomas operacijos detales, sukeltume pavojų šiuo metu okupuotose teritorijose dirbantiems žmonėms. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai puiki Ukrainos kontržvalgybos operacija, prilygstanti CŽA ar „Massadui“. Šią operaciją galėtume prilyginti istorijai, kuomet izraeliečiai iš Didžiosios Britanijos per Italiją į Izraelį „ištraukė“ „branduolinį šnipą“ Mordechajų Vanunu. Ukrainos atveju buvo dar sunkiau, nes ištraukti teko ne tik Svetlaną, bet ir jos vaikus. Operacija buvo vykdoma keliais etapais.

– Man nepavyko iš Ukrainos Saugumo Tarnybos į šį operatyviai gauti atsakymo klausimą, galbūt jūs galėsite atsakyti: koks statusas dabar suteiktas S.Driuk? Ar jai pateikti kaltinimai? Ar iškelta baudžiamoji byla remiantis informacija apie jos dalyvavimą kariniuose veiksmuose?

– Kiek man žinoma, ji yra teisminio proceso dalyvė. Šiuo metu vyksta tyrimas. Ji, sakykime taip, neneigia savo atsakomybės. Tyrimo detalių aš nežinau. Mus domino operacijos detalės, kokią informaciją S.Driuk su savimi atvežė, Rusijos karinių pajėgų ir karinės technikos buvimo Ukrainos teritorijoje įrodymai, schemos, kur ši technika judėjo. Mus domino, kokie nauji technikos modeliai išbandomi, o svarbiausia – ar egzistuoja masinio Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainos teritoriją planai. Mes gavome atsakymus į visus šiuos klausimus.

– Jūsų reportaže kalbama apie rusų techniką, kurią 2018 metais prie Torezo neva sunaikino ukrainiečių diversantai...

– Ji ne „neva“ buvo sunaikinta. Aš net galiu jums įvardinti tikslų ten buvusios technikos kiekį. Tai įvyko lapkričio 18-ąją. Ten degė 1-ojo DLR armijos korpuso 11-o pulko tankai. Tai buvo devyni tankai T-72B, kurių numeriai buvo nuo 410 iki 418. Taip pat ten buvo vienas tankas T-72B3, jis neturėjo numerio, tai vadinamas „tankas-vaiduoklis“. Šis tankas specialiai buvo atvarytas norint jį išbandyti okupuotose teritorijose Donecko ir Luhansko apskrityse. Jis buvo pagamintas 2011 metais. Tankas pagal savo parametrus – nuostabus, panašus į T-90. Jis taip pat buvo susprogdintas. Aštuoni tankai buvo sunaikinti visiškai, du sugadinti iš dalies, dalis dabar naudojami poligonuose kaip taikiniai. Be to, kiek man yra žinoma, sudegė du vienetai automobiliai. Štai toks buvo Ukrainos partizanų veiksmų rezultatas.

– Pačioje DLR kalbama, kad pranešimai apie diversiją – išgalvoti, ir kad tai vis dėlto buvęs šaudmenų sunaikinimas. Ar Svetlana jums pateikė kažkokius versijos apie partizanus įrodymus. Jie jums pasirodė įtikinami?

– Svetlana Driuk dalyvavo į Rusiją siunčiant žmones, turėjusius gauti naują techniką vietoj susprogdintos. Rusai apie lapkričio 22-ąją 11-ajam pulkui perdavė du tankus T-64BV ir du automobilius „KamAZ“. Šie tankai buvo be dinaminės apsaugos, be papildomos įrangos. Tad 11-am pulkui nepavyko kompensuoti praradimų. Vėliau jis dar gavo šešias karines mašinas T-72B, taip pat be apsaugos ir papildomos įrangos. Mes žinome, kad šiuose tankuose net nebuvo sėdynių ekipažui!

Toreze sprogimą matė ir girdėjo daugelis. Tai buvo labai galingas sprogimas. Tanko bokštelis sprogimo metu nuskriejo už 300 metrų ir nukrito tarp kareivinių. Jis buvo rodomas iš įvairių pusių, taip pat ir socialiniuose tinkluose. Tegul DLR kalba apie išsigalvojimus, iš tikrųjų tai yra faktas ir jį patvirtina įvairūs šaltiniai.

– S.Driuk pasakė, kad dabar yra pasirengusi kovoti už Ukrainą. Šie jos žodžiai Ukrainos visuomenėje sukėlė nevienareikšmišką reakciją – žmonės baiminasi, kad ji vėl gali išduoti, kaip jau vieną kartą yra pasielgusi.

– Žmonių reakcija yra visiškai natūrali. Be abejo, sunku tikėtis, kad Ukraina ją priims su išskėstu glėbiu. Pakankamai daug žmonių buvo fronte. Daug žmonių neteko savo artimųjų, taip pat ir tuose mūšiuose, kuriuose dalyvavo ir Svetlana. Galima suprasti jų jausmus ir emocijas.

Jos noras padėti man pasirodė nuoširdus. Man pasirodė nuoširdus jos pareiškimas apie tai, kad ji yra pasirengusi paimti į rankas automatą, sėsti į ukrainiečių karinę techniką ir keliauti į frontą, kad ji yra pasirengusi visapusiškai padėti specialiosioms tarnyboms.

Kitas klausimas, kaip S.Driuk pareiškimus įvertins Ukraina. Ką matome iš šalies – ji iš ties bendradarbiauja su kontržvalgybininkais, jėgos struktūromis, norėdama bent kažkiek kompensuoti jaučiamą kaltę. Apskritai aš pastebėjau, kad Svetlana – labai darbštus žmogus.

Iki karo ji buvo paprasta statybininkė, paprasta darbų prižiūrėtoja statybose. Ir štai ji įšoko į socialinį liftą kartu su karu. Šis liftas pakėlė ją taip aukštai tik todėl, kad ji labai darbšti ir mąsto sistemiškai. Su ja bekalbant man susidarė įspūdis, kad pas ją visa informacija sudėliota į lentynėles.

– Istorija su filmu „Sukilėlė“. Jo kūrėjai dabar teigia, kad S.Driuk su filmu nėra niekaip susijusi.

– Suprantama. Tačiau ką daryti su faktu, kad jie Svetlanai ir jos ekipažo damoms pasiskaitymui išsiuntė scenarijų. Kur dėti faktą, kad jie buvo atvažiavę ir su jomis bendravo? O svarbiausias dalykas, jie tiesiog nufilmavo šį ekipažą – tuo metu vienintelį moterų ekipažą okupuotose teritorijose – ir šiuos kadrus įtraukė į savo anonsinį filmuką? Tegul dabar išsisuka. Aš jiems patarčiau pabaigti filmuoti „Savanorė“ finalą. Įsivaizduokite: tankas, kuriame važiuoja sukilėlė, susprogsta. Ji pasirodo visiškai juodu nuo suodžių veidu, ir, valydamasi kraują nuo kaktos, išeina iš rūko, pamato ukrainiečių vėliavą, parkrinta ant kelio ir ją bučiuoja. Toks finalas būtų labai kinematografiškas ir išgelbėtų šį vadinamąjį „blokbasterį“ nuo žiūrovų juoko .

„DLR liaudies milicijos“ atstovai Rusijos naujienų agentūroms jau pareiškė, kad Svetlana Driuk „ne perėjo į Ukrainos pusę“, o „buvo pagrobta“ Ukrainos specialiųjų tarnybų. DLR atstovai tvirtina, kad pagrobimas įvykdytas Moldovos teritorijoje. „DLR liaudies milicijos“ atstovai taip pat pridūrė, kad S.Driuk nuo 2014 metų „aktyviai dalyvavo kariniuose veiksmuose naikinant priešus, už ką vadovybės ne kartą apdovanota, taip pat ir medaliu „Už karinę drąsą“. 2019 metų pradžioje S.Driuk neva buvo atleista iš „liaudies milicijos“ dėl pablogėjusios sveikatos.

Buvęs separatistų vadas DLR Igoris Strelkovas socialiniame tinkle „VKontakte“ jau paragino „Svetlaną Driuk pakarti už išdavystę“.

S.Driuk išvežimas iš DLR – ne pirmoji tokia Ukrainos specialiųjų tarnybų operacija. 2018 metų rugpjūtį iš Ukrainos Donecko apskrities, kontroliuojamos Rusijos palaikomų separatistų, SBU sugebėjo išvežti „DLR kultūros ministrą“ Jurijų Lekstutesą.

Kaip tada paskelbė SBU, J.Lekstutesas pats kreipėsi į Ukrainos specialiąsias tarnybas prašydamas padėti palikti Donecką pasinaudojant programa „Tavęs laukia namuose“. Ši programa numato amnestiją tiems separatistų dalinių nariams, kurie yra pasirengę pasiduoti į Ukrainos valdžios rankas ir su ja bendradarbiauti. Nuo programos pradžios ja pasinaudojo apie 200 žmonių.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika