Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Kaip latviai bando išsivaduoti nuo sovietinės nostalgijos 

2018 liepos 31 d. 13:13
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija / 
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Paskutiniai vadinamojo „Homo Sovieticus“ fenomeno likučiai – nelojalumas savo valstybei, priešiškumas Vakarų liberalioms demokratiškoms vertybėms bei didelė nostalgija sovietmečiui bei prorusiški jausmai – Latvijoje gali greitai išnykti. Didžioji dalis prieš spalį vyksiančius parlamento rinkimus šiuo metu savo kandidatų sąrašus pristatančių politinių partijų, pirmyn siunčia jaunus Latvijos politikus. Svarbu yra tai, kad didžioji platformų dalis žada suvienyti Latvijos visuomenę konkrečiomis politinio ir socialinio mobilizavimo priemonėmis, rašo analitinio centro „Jamestown Foundation“ ekspertas Olevsas Nikersas. 

Nepriklausomas Latvijos tyrėjas Mārtiņš Kaprāns aiškinosi, kodėl Homo Sovieticus fenomenas Latvijoje ir apskritai buvusiame komunistiniame regione, taip tvirtai įleido šaknį. Jis atkreipė dėmesį į plačiai paplitusį nepasitenkinimą Latvijos socioekonominiu modeliu, kuris, priešingai sovietinei sistemai, nesuteikia pakankamo socialinio saugumo jausmo. Tai komunistinei nostalgijai leidžia reikštis kaip tam tikram socialinio protesto modeliui. Nostalgiją pirmyn taip pat veda nepasitenkinimas aplink individualizmą besisukančiomis vertybėmis, esančiomis liberalios demokratijos pagrindu, kurios yra priešingos paternalistiniam sovietmečio kolektyvizmui.

Pati galingiausia atsakomoji priemonė prieš sovietinę nostalgiją (ir jos palydovą – antisisteminį sentimentą) yra gyvenimo sąlygų Baltijos valstybėse gerinimas.

Latvijos kultūros ministerija išsiaiškino, kad nostalgiją sovietmečiui jaučiančių žmonių skaičius sumažėjo. 2017 metais vos 16 procentų gyventojų manė, kad gyvenimas sovietmečiu buvo „geras“ ar „labai geras“, tuo tarpu 2015 metais – net 29 procentai. Ši medžiaga rodo, kad keičiantis tiek kartoms, tiek ekonominei situacijai, mąžta ir nostalgija sovietmečiui.

Visdėlto „Eurostat“ duomenimis, Baltijos valstybėse didesnis nuošimtis socialiniuose paribiuose ar ant skurdo slenksčio esančių žmonių, nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (23,4 proc.). „Eurostat“ duomenimis Latvijoje į šią grupę patenka 28,5 procentai visų gyventojų, taigi daugmaž 550 000 žmonių, Estijoje – 24,4 procento, o Lietuvoje su panašia rizika susiduria net 30,1 procentas gyventojų, taigi daugmaž 870 000 gyventojų.

Vytautas Keršanskas, Rytų Europos studijų centro analitikas mano, kad „sovietinė nostalgija“ neturi nacionalinio ar „etninio veido“. Jis teigė, kad apklausos rodo koreliaciją tarp tokių sentimentų ir ekonominės ar geopolitinės situacijos. Pavyzdžiui, nostalgijos sovietmečiui mastelis smarkiai išaugo per praėjusio dešimtmečio ekonominę krizę, tačiau ir vėl subliuško po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tada daugelis Baltijos valstybėse pradėjo rimtai svarstyti potencialaus konflikto galimybę. Iš tiesų – didžioji dalis nostalgijos sovietmečiui tyrimų, atliktų Lietuvoje, rodo, kad nepaisant emocinio aspekto labai svarbus šiai yra ir socialinis ar ekonominis nepasitenkinimas. Žmonės sovietmetį tapatina su šviesiais savo jaunystės prisiminimais, o socialinė ir ekonominė situacija nuolat lyginama su Sovietų Sąjungos ekonomika, kurioje „visi“ turėjo darbą ir būstą ir kad situacija pasikeitė įsivyravus kapitalizmui.

Dr. Ivo Juurvee iš Taline esančio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tiki, kad pati galingiausia atsakomoji priemonė prieš sovietinę nostalgiją (ir jos palydovą – antisisteminį sentimentą) yra gyvenimo sąlygų Baltijos valstybėse gerinimas. „Laimei, tai yra kažkas, su kuo [Estijoje] tvarkomasi kasdien ištisus 27-erius metus“, – patikino mokslininkas.

Ekonominių reformų vaidmenį skatinant ar mažinant nostalgiją sovietmečiui taip pat lemia skirtybės vidaus politikos aplinkoje. Tiek Estija, tiek Lietuva turi funkcionalius kairiuosius politinius sparnus, Latvija ištisus dešimtmečius po nepriklausomybės atkūrimo negrįžo prie socialdemokratinės tradicijos.

„Etniniai skirtumai [Latvijos visuomenėje] apsaugojo nuo kairuoliškos politikos vystymosi. Latvijoje dauguma žmonių sakydami „kairė“ omenyje turi postkomunistinius ar rusakalbius [individus bei organizacijas]“, – teigė Latvijos universiteto politikos mokslų daktaras Ivarsas Ījabsas.

Tačiau anot Rygoje esančios idėjų kalbės „Providus“ direktorės Ivetos Kažokos, Latvijoje politiškai nuoseklios partijos pradėjo kilti tik pastaraisiais metais. Tai skiriasi nuo gana blankių žmonių grupių, besiformuojančių aplink vieną konkretų asmenį, kas anksčiau apibrėždavo Latvijos politiką.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kaip naujo tipo politines partijas Iveta Kažoka įvardino „Už Latvijos vystymąsi“ (liberali, centro dešinės), „Judėjimas už!“ (liberali, centro kairės) ir „Progresyviuosius“, socialdemokratinę jėgą, kuri rinkimuose dalyvauja su šūkiu „Nukreipkime Latviją į Šiaurės kryptį“.

„Mes [Latvija] judame link labiau vertybėmis ir problemomis grįstos politikos, nei kad būdavo anksčiau“, – teigė tyrėja ir pažymėjo, kad priešingai nei prieš kelerius metus, Latvijos politinės partijos nebebijo teigti, kad jos yra atstovauja centro kairės kryptį ar kad yra socialiai liberalios.

„Nepaisant pozityviai nuteikiančių ekonomikos augimo statistikų, Latvijos žmonės ir toliau emigruoja“, – teigė Danielsas Pavļutsas, „Judėjimo už!“ lyderis. Jis socialinės nelygybės problemą sieja su nuolatinėmis bėdomis sveikatos priežiūros, švietimo, pensijos ir mokesčių sistemose Latvijoje. Jo nuomone mokesčiai turėtų būti keičiami į progresyvinius, vietoje dabartinių fiksuotų.

Panašius ir „Progresyviųjų“ tikslas – sukurti tokias gyvenimo sąlygas visiems Latvijos gyventojams, kad jie būtų užtikrinti dėl savo socialinio saugumo.

„Socialinė nelygybė nėra abstraktus indikatorius, ji veikia sveikatos apsaugos, švietimo prieinamumą, apgyvendinimo kokybę ir kitas žmonių gyvenimo bei veiklos sritis,“ – pastebėjo Robertsas Putnisas, naujosios socialdemokratų partijos lyderis.

„Progresyviųjų“ politinė platforma tvirtina, kad nacionalinis saugumas turi būti vertinamas visų sferų, su kuriomis galima sieti saugumą plačiąja prasme, kontekste. Tai reiškia pilno pajėgumo pagalbą bei paramą krizinių situacijų metu bei individualią pagalbą, tokiu būdu skatinant pilietinį įsitraukimą. Taip pat saugumas reiškia aplinkosaugą ir gamtos saugojimą, aukščiausius industrinio ir kibernetinio saugumo standartus bei saugu eismą, efektyvią piliečių ir valstybės apsaugą nuo išorinių grėsmių.

Kadangi Latvija jau įgyvendino NATO reikalavimą skirti 2 proc. nuo BVP gynybos reikmėms, šių metų rinkimams šiuo metu besiruošiantys Latvijos politikai kreipia dėmesį į solidarumo ir lojalumo valstybės atžvilgiu skatinimą. Jei tokia politika bus sėkmingai taikoma – gali pagaliau pavykti panaikinti sovietinės nostalgijos likučius, iki šiol šerdavusius visus Homo Sovieticus.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"