Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Ką Donaldas Trumpas pasakys amerikiečiams ir visam pasauliui? 

2019 vasario 5 d. 12:30
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (centre) per praeitų metų metinį pranešimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (centre) per praeitų metų metinį pranešimą.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongrese skaitys antrą per savo kadenciją metinį pranešimą. Per jį JAV vadovai paprastai akcentuoja praėjusių metų vidaus ir užsienio politikos pasiekimus ir nubrėžia ateities gaires. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė politologas Linas Kojala, D. Trumpas savo kalboje turėtų akcentuoti ekonomikos laimėjimus ir pabrėžti fizinės sienos su Meksika būtinybę.

Prezidento D. Trumpo kalba vėluoja savaitę – iš pradžių ji buvo numatyta sausio 29 dieną. Tačiau JAV prezidentas Atstovų Rūmų pirmininkės demokratės Nancy Pelosi prašymu sutiko ją nukelti tol, kol bus pasiektas susitarimas, leidžiantis nutraukti ilgiausią visų laikų federalinės vyriausybės uždarymą.

Tai pavyko padaryti sausio 25 dieną, kai D. Trumpas, negavęs iš demokratų savo reikalaujamų 5,7 mlrd. JAV dolerių fizinės sienos su Meksika statybai, po 35 Vašingtoną paralyžiavusių dienų nusileido ir sutiko dėl 3 savaičių biudžeto, kuris leido laikinai atidaryti federalines vyriausybės įstaigas.

Ekonomika ir migracija

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Metinis prezidento pranešimas bus skaitomas likus vos 10 dienų iki vasario 15-osios. Tai terminas, per kurį D. Trumpas iš respublikonų ir demokratų pareikalavo surasti sprendimą dėl sienos klausimo. Todėl neabejotina, kad tai bus vienas pagrindinių jo kalbos akcentų. Su tuo sutinka ir politologas Linas Kojala, teigdamas, kad JAV prezidentas kalbės apie būtiną apsaugą nuo migracijos srautų, kurie esą kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. „D. Trumpas neabejotinai pasinaudos šita platforma, sakydamas, jog krizė pasienyje yra tokia didelė, kad reikia imtis visų įmanomų priemonių jai spręsti“, – tvirtino politologas.

Krizės retorikai kiek prieštarautų JAV muitinės ir pasienio apsaugos tarnybos duomenys. Jie rodo, kad per pastaruosius 18 metų beveik kasmet mažėjo pietinę JAV sieną bandančių kirsti migrantų skaičius. 2000 metais jų buvo net 1,64 mln., o 2018 metais buvo sulaikyti 396 579 tai daryti mėginę asmenys. Pasak L. Kojalos, jei Demokratų partija išliks vieninga ir toliau nesutiks skirti pinigų sienos statybai, D. Trumpui liks du keliai: nusileisti, ką jis ir padarė, atidarydamas 3 savaičių biudžetą, arba paskelbti ypatingąją padėtį. Šiuo atveju, apeidamas Kongresą, sienos statybai jis galėtų panaudoti gynybai skirtas lėšas. „Tiesa, tai būtų teisinių batalijų pradžia, nes demokratai eitų į teismą ir sakytų, kad tokiu žingsniu prezidentas peržengia savo kompetenciją. Taigi prezidentas tarsi paskelbtų pergalę, bet teisiškai dar neaišku, kuo tai pasibaigtų“, – dėstė politologas.

Pasak L. Kojalos, įmanomas ir trečias kelias, jei demokratai ir respublikonai pasiektų konsensusą. Tačiau tokia galimybė, jo nuomone, dabartinėje politinėje situacijoje yra mažai tikėtina.

Linas Kojala: „Donaldas Trumpas neabejotinai pasinaudos šita platforma, sakydamas, jog krizė pasienyje yra tokia didelė, kad reikia imtis visų įmanomų priemonių jai spręsti.“

Kitas svarbus metinio pranešimo akcentas, pasak politologo, turėtų būti ekonomika. „Bus bandoma sakyti, kad šalies ekonominė situacija dėl pirmaisiais metais priimtų sprendimų – mokesčių reformos ir kitų dalykų – atnešė labai didelę naudą: esą tai skatina tolesnį ekonomikos augimą, kyla akcijų indeksai“, – teigė L. Kojala.

Rusijai didelio vaidmens neskirs

Praeitais metais sakydamas kalbą D. Trumpas pagrindinėmis grėsmėmis JAV įvardijo Kiniją ir Rusiją. Tada jis teigė: „Visame pasaulyje susiduriame su piktadariškais režimais, teroristų grupuotėmis ir tokiomis varžovėmis kaip Kinija ir Rusija, metančiomis iššūkį mūsų interesams, ekonomikai ir vertybėms.“

Tikėtina, kad ir šių metų kalboje bus paminėtos abi valstybės, tačiau, L. Kojalos nuomone, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama Kinijai. Politologas priminė, kad šiuo metu JAV ir Kinija veda derybas dėl prekybos susitarimo, kuriuo siekiama išvengti muitų. „Manau, kad Kinijos klausimas bus dominuojantis ir būtent per prekybą bus akcentuojama, kad ji kelia grėsmę“, – teigė politologas.

Tuo metu Rusijai, L. Kojalos nuomone, pranešime daug dėmesio nebus skiriama. „D. Trumpui ją minėti, ko gero, nėra palanku. Juo labiau kad Rusija tikrai nėra jam pagrindinė tema“, – samprotavo politologas.

Apkalta mažai tikėtina

Viena priežasčių, kodėl prezidentas vengia Rusijos temos, tai JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio vadovaujamas tyrimas dėl galimo D. Trumpo 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijos komandos narių susimokymo su Maskva.

Praeitą savaitę generalinio prokuroro pareigas laikinai einantis Matthew Whitakeris pareiškė, jog tyrimas eina į pabaigą. Tačiau L. Kojala tuo kiek suabejojo, tvirtindamas, kad tokių teiginių apie pabaigą pasirodė dar praeitų metų rudenį.

Pasak politologo, sunku prognozuoti, ar D. Trumpui verta nerimauti dėl R. Muellerio tyrimo rezultatų, nes apie jį težinoma tik tiek, kiek informuoja pats specialusis prokuroras ar jo komanda. Ir kol kas, L. Kojalos teigimu, JAV vadovą supę įvairūs žmonės, pradedant buvusiu rinkimų kampanijos vadovu Paulu Manafortu ir baigiant prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Michaelu Flynnu, nuteisiami „nerodant tiesioginio jų teisinių problemų ryšio su D. Trumpu“.

Politologas suabejojo, ar demokratai ryšis surengti apkaltos procesą D. Trumpui, nes dėl prasidedančios rinkimų kampanijos tam būtų per mažai laiko. „Visi puikiai supranta, kad apkalta būtų labai sudėtingas procesas. Ir jis iš esmės įmanomas, ko gero, tik tokiu atveju, jei R. Muellerio tyrime paaiškėtų kažkas labai naujo ir netikėto“, – teigė L. Kojala.

Dar viena kadencija?

Įkvėpti neblogų vidurio kadencijos rinkimų rezultatų, demokratai gana optimistiškai vertina galimybes perimti Baltuosius rūmus per 2020 metais vyksiančius rinkimus. Keletas demokratų jau oficialiai paskelbė, jog sieks partijos nominacijos. Tarp garsiausių vardų – senatoriai Elizabeth Warren, Kamala Harris ir Cory Bookeris.

Kaip rodo „Public Policy Polling“ apklausos, beveik kiekvienas iš pagrindinių demokratų kandidatų turi šansų įveikti D. Trumpą. Tačiau, kaip pabrėžė L. Kojala, „D. Trumpas, kaip pareigas einantis prezidentas, turi labai stiprias startines pozicijas“.

„Jo politinė strategija buvo labai aiški – išlaikyti savo rinkėjų branduolį, kuris jį ir išrinko į Baltuosius rūmus ir, atrodo, kad jam tai sekasi daryti gana sėkmingai“, – kalbėjo politologas.

Jis pripažįsta, kad prezidento nacionalinis populiarumas nedidelis – apie 40 proc., tačiau to esą gali pakakti būti išrinktam, jei jo rinkėjų branduolys bus vieningas ir ateis balsuoti. Tiesa, L. Kojalos teigimu, viskas priklausys, kas bus D. Trumpo oponentas. „Jis gali būti labiau kraštutinės kairės atstovas, kuris galbūt atstumtų potencialius centristinių pažiūrų rinkėjus nuo Demokratų partijos. Arba kaip tik gali būti centristas, kuris galėtų aprėpti ir dalį Respublikonų partijos rinkėjų, kurie nepatenkinti D. Trumpu“, – samprotavo politologas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika