Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Ką Didžiojoje Britanijoje veikia Jungtinių Tautų ekstremalaus skurdo ekspertas? 

2018 lapkričio 15 d. 19:00
Philipas Alstonas (mėlynu megztiniu, dešinėje) per susitikimą vienoje Niukaslo labdoros organizacijų. 
Philipas Alstonas (mėlynu megztiniu, dešinėje) per susitikimą vienoje Niukaslo labdoros organizacijų. 
nytimes.com nuotrauka

Praeitą savaitę Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas ekstremalaus skurdo ir žmogaus teisių klausimais Philipas Alstonas pradėjo dviejų savaičių trukmės kelionę po Didžiąją Britaniją, penktą pagal turtingumą pasaulio valstybę. Jis lankėsi maisto bankuose, darbo biržos skyriuose, labdaros organizacijose ir valstybės institucijose, siekdamas išsiaiškinti, kodėl penktadalis britų gyvena skurde, nors šalies ekonomika auga, o nedarbas mažėja.

Specialiųjų pranešėjų ekstremalaus skurdo klausimais užduotis yra lankytis valstybėse, kurių nemaža dalis gyventojų gyvena nepritekliuje, jas tirti, o tyrimo išvadas pristatyti JT. Tradiciškai jie dažniausiai vyksta į besivystančias šalis. Ph. Alstono vizitas į Didžiąją Britaniją yra tik antroji tokio pobūdžio misija Vakarų Europos valstybėje – 2011 metais specialusis pranešėjas ekstremalaus skurdo klausimu buvo nusiųstas į Airiją. Šios srities ekspertas taip pat 2 kartus nuo 2000 metų lankėsi Jungtinėse Valstijose.

Philipas Alstonas: „Po Antrojo pasaulinio karo Didžioji Britanija buvo pasaulio lyderė socialinės apsaugos srityje, vėliau – privatizacijos srityje, o dabar pirmauja dėl sau primestų griežto taupymo priemonių. Todėl ji yra svarbi, siekiant geriau suprasti griežto taupymo politikos pasekmes.“

Griežto taupymo lyderė

„Žinoma, kad tai šiek tiek keista, – „The New York Times“ teigė Bristolio universiteto Townsendo tarptautinių skurdo tyrimų centro direktorius Davidas Gordonas, kuris su Ph. Alstonu susitiko antrąją jo vizito dieną. – Kai galvoji apie specialiuosius pranešėjus ekstremalaus skurdo ir žmogaus teisių klausimais, tikiesi, kad jie lankysis Užsachario Afrikoje arba Haityje. Nemanai, jog jie vyks į Jungtinę Karalystę.“

Tačiau Ph. Alstonas įsitikinęs, kad jo misija Didžiojoje Britanijoje yra prasminga. Ir ne tik todėl, kad šalyje didėja vaikų skurdas ar vis daugiau žmonių naudojasi maisto banku.

Nors Didžioji Britanija buvo viena gerovės valstybės pradininkių po Antrojo pasaulinio karo, po 2008 metų finansų krizės ji tapo tarsi griežto taupymo politikos laboratorija. Vargu ar kita šalis pasaulyje taip smarkiai ir taip džiaugsmingai apkarpė valstybės išlaidas socialinei apsaugai kaip Konservatorių partijos valdoma Didžioji Britanija.

„Po Antrojo pasaulinio karo Didžioji Britanija buvo pasaulio lyderė socialinės apsaugos srityje, vėliau – privatizacijos srityje, o dabar pirmauja dėl sau primestų griežto taupymo priemonių, – „The New York Times“ teigė Ph. Alstonas. – Todėl ji yra svarbi, siekiant geriau suprasti griežto taupymo politikos pasekmes.“

Nuo 2010 metų vyriausybė išlaidas sumažino daugiau negu 34 mlrd. eurų, užšaldydama ar apkarpydama pašalpas ir subsidijas būstams, kurie taip reikalingi šeimoms ir negalią turintiems žmonėms. Ji sumažino vaikams ir jaunimui skirtas paslaugas, taip pat vietos valdžiai skirtą finansavimą. Buvo apkarpytas finansavimas mokykloms, bibliotekoms, policijai ir kalėjimams.

Skurdo ratas

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Viena iš Ph. Alstono aplankytų vietų – Niukaslo maisto bankas, kuriame per savaitę išdalijama apie 300 maisto davinių. Šios įstaigos klientai stovėjo eilėje, kad galėtų JT ekspertui papasakoti, kaip juos paveikė griežto taupymo politika.

„The New York Times“ kalbinta Denise Hunter sakė, kad dar prieš metus jie su vyru išgyvendavo spalvindami žaislines figūrėles. Susirgus vyrui, teko prašyti valstybės pagalbos.Tačiau dėl konservatorių naujos pašalpų sistemos „Universal Credit“ trūkumų Hunterių situacija tik blogėjo. Beveik kiekvienas naujas pašalpos prašantis asmuo privalo laukti 6 savaites, kad gautų išmoką, tad santaupų neturintieji iškart įstumiami į skolą. Hunteriai nebuvo išimtis.

Neturėdami pajamų, jie negalėjo susimokėti už nuomą, elektrą, maistą ir šildymą. Tik dėl nuomotojo gerumo sutuoktiniai neatsidūrė gatvėje, o nebadauja tik todėl, kad gauna davinius iš maisto banko.

Kad nebūtų sumažinta pašalpa, D. Hunter per internetinę sistemą privalo nuolat informuoti vyriausybę apie savo pastangas ieškoti darbo. Tačiau namuose ji neturi interneto, todėl kartais jai tenka pėsčiomis eiti į pagrindinę miesto biblioteką, kuri yra už 5 km nuo namų. Artimesnės bibliotekos dėl valstybės apkarpymų buvo uždarytos.

Kovo mėnesį D. Hunter pakliuvo į ligoninę ir negalėjo atnaujinti informacijos pašalpų sistemos paskyroje. Dėl šios priežasties išmokos buvo sustabdytos trims mėnesiams, o tai dar labiau ją įstūmė į skolą.

„Tai siaubinga, – „The New York Times“ sakė D. Hunter. – Nežinau net ko griebtis.“

Pasak maisto banko darbuotojų, Hunterių situacija toli gražu nėra unikali. Per pastaruosius 6 mėnesius maisto davinių paklausa išaugo penktadaliu.

Didžiausio šalyje maisto bankų tinklo „Trussell Trust“ duomenimis, per 2018 metų vasarą išdalijamų maisto davinių skaičius išaugo iki 650 tūkst., nors 2013 metais jis siekė 350 tūkstančių.

Niukaslo centrinėje bibliotekoje Ph. Astonas susitiko su kitu būriu gyventojų, kurie jam pasakojo savo istorijas. Tarp jų buvo 41 metų Tracey Whitenstall, viena auginanti tris vaikus. Šeimos situacija smarkiai pablogėjo, kai jai buvo pritaikyta naujoji pašalpų sistema. Dėl administracinės klaidos pašalpa vėlavo 10 savaičių, todėl T. Whitenstall buvo priversta skolintis. Tas kelias savaites jos sūnus nelankė mokyklos, nes nebuvo pinigų autobuso bilietui nusipirkti.

Jis yra tik vienas iš 600 tūkst. vaikų, kurie po konservatorių reformų atsidūrė žemiau skurdo ribos. Remiantis ekonomikos tyrimų centro „Institute for Fiscal Studies“ duomenimis, vaikų skurdas ateityje tik didės. Dabar žemiau skurdo ribos šalyje gyvena per 4 mln. vaikų ir prognozuojama, kad 2021 metais jų gali būti net 5,2 milijono.

Vaikų teisių organizacijos įspėja, kad situaciją gali pabloginti ir artėjantis Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos. Nors valdant konservatoriams nedarbas sumažėjo beveik perpus, tačiau atlyginimai nekilo, todėl padaugėjo šeimų, kurios ir turėdamos darbą skursta.

Laukiamas ne visų

Skurdas Didžiojoje Britanijoje, kaip ir kitur, yra sudėtingas ir daug diskusijų keliantis klausimas, todėl ne visus įtikino Ph. Alstono vizito būtinybė.

Nors vaikų skurdas per pastaruosius metus smarkiai išaugo, bendras skurdo lygis išliko toks pat. Iš dalies dėl to, kad smarkiai sumažėjo pensinio amžiaus žmonių skurdo lygis. Tyrimų centro „Joseph Rowntree Foundation“ duomenimis, 2017 metais daugiau nei 1,5 mln. šalies pensininkų buvo skurstantys, tačiau 2015 metais jų buvo ketvirtadaliu daugiau.

Pasak tyrimų centro „Center for Social Justice“ (jį įkūrė reformas inicijavęs buvęs konservatorių ministras Ianas Duncanas Smithas) direktoriaus Edwardo Davieso, jei Ph. Alstonas skurdą susies su vyriausybės pašalpų politika, „jis tik sukels daugiau triukšmo“. „Šiuo metu mūsų šalyje vyksta diskusija dėl gerovės valstybės reformos ir aš baiminuosi, kad jis į ją įsivels“, – teigė E. Daviesas.

Praeitą mėnesį šalies premjerė Theresa May paskelbė 8 metus trukusios griežto taupymo politikos pabaigą. Tačiau vyriausybė nežada įvertinti jos pasekmių žmonėms. Kai kurie šios politikos kritikai tikisi, kad Ph. Alstono ataskaita padės rasti atsakymus.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"