Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

JAV Valstybės departamentas dar kartą paragino Europą atsisakyti „Nord Stream 2“ 

2018 gruodžio 5 d. 10:36
Angela Merkel ir Vladimiras Putinas.
Angela Merkel ir Vladimiras Putinas.
Sipa/Scanpix nuotrauka

JAV Valstybės departamentas dar kartą paragino Europą atsisakyti „Nord Stream 2“, šįkart šio projekto grėsmę jos saugumui susiedamas su incidentu Kerčės sąsiauryje.

„Kerčės incidentas turėtų tapti įrodymu visiems partneriams Europoje, kad „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimas yra bloga idėja. Tai tapo akivaizdu“, – JAV Valstybės departamento pranešime cituojamas neįvardintas jo aukšto rango pareigūnas.

Jis pabrėžė, kad kuriant papildomą dujų transportavimo infrastruktūrą, apeinant Ukrainą, sumažėja galimybės „sustabdyti Rusijos agresiją“.

Jo žodžiais, Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto įgyvendinimas neseniai buvo aptartas su Vokietija, kurios politikai po Kerčės incidento pradėjo labiau įsiklausyti į JAV perspėjimus.

Galima Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įpėdinė Annegret Krump-Karrenbauer interviu ARD televizijai pareiškė, jog „Nord Stream 2“ atsisakymas būtų pernelyg griežtas žingsnis, tačiau Vokietija gali sumažinti planuojamą dujų importą šiuo vamzdynu. Be to, Vokietijos politinė pasiūlė uždrausti iš Azovo jūros plaukiantiems Rusijos laivams įplaukti į Vakarų Europos uostus.

„Privalome pripažinti, kad nebuvome pakankamai griežti, antraip Putinas nebūtų ryžęsis tokiam sprendimui“, – pabrėžė A. Krump-Karrenbauer, kalbėdama apie Kerčės incidentą kiek daugiau nei prieš savaitę, kai Rusijos pasieniečiai prie aneksuoto Krymo krantų apšaudė ir perėmė tris ukrainiečių karo laivus bei suėmė jų įgulas.

Rusijos Europai aktyviai peršamą, beveik 10 mlrd. eurų kainuosiantį 1,23 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekį „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas būtų 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, „Gazprom“ tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Iš Rusijos iki Vokietijos per Baltijos jūrą jis būtų nutiestas greta jau veikiančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubintų jo pajėgumą. Tai Maskvai leistų atsisakyti dujų eksporto per Ukrainą.

Šis projektas kelia nuogąstavimus, jog Rusija įgis pernelyg didelę kontrolę Europoje, ypač pakenkdama Lenkijai ir Ukrainai. „Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją, aktyvaus priešinimosi, kurios jį laiko ne ekonominiu, o politiniu.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"