Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

JAV Senatas baigė 100 metų trukusį ginčą: linčas pripažintas nusikaltimu 

2018 gruodžio 20 d. 09:01
AFP/Scanpix nuotrauka

Po šimtmetį trukusių nesėkmingų bandymų JAV Senatas trečiadienį pagaliau priėmė įstatymą, pagal kurį linčiavimas tampa federaliniu nusikaltimu.

Toks rasistinis žudymas be teismo virto suterštos Amerikos praeities simboliu. Įstatymo projektą dėl jo uždraudimo anksčiau šiais metais pateikė trys senatoriai afroamerikiečiai: du demokratai ir vienas respublikonas.

Projektas buvo priimtas vienbalsiai žodiniu balsavimu, per „labai prasmingą akimirką šiai institucijai“, sakė senatorius Cory Bookeris, laikomas potencialiu kandidatu 2020 metų prezidento rinkimuose.

„Turime galimybę pripažinti savo istorijos skriaudas, pagerbti brutaliai nužudytų žmonių atminimą ir palikti palikimą, kad ateities kartos galėtų prisiminti: po 200 bandymų ir šimtmetį trukusio mėginimo šią Amerikos istorijos dieną ši institucija pasielgė teisingai“, – sakė jis.

Teisingumo linčo teismų aukoms įstatymas šį nusikaltimą apibrėžia kaip „kraštutinę rasizmo išraišką“ po Pilietinio karo. Įstatyme pažymima, kad 1882–1968 metais šalyje buvo nulinčiuoti mažiausiai 4 742 žmonės, daugiausia juodaodžiai.

99 proc. kaltininkų išvengė valstybės ar vietos valdžios bausmės.

Priimtas įstatymas yra didžia dalimi simbolinis, nes linčo teismai, regis, jau yra praeities dalykas.

Tačiau projektą parėmusi senatorė Kamala Harris (Kamala Haris) – demokratė, galinti 2020 metais mesti iššūkį prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) – sakė, kad juo bus „pasiūlytas seniai pavėluotas teisingumas ir pripažinimas“ aukoms. Be to, įstatymas padės amerikiečiams „kalbėti tiesą apie savo praeitį“, pridūrė ji.

Balsavimui pirmininkavo Misisipei atstovaujanti respublikonų senatorė Cindy Hyde-Smith. Jii praėjusį mėnesį sukėlė triukšmą, pajuokavusi, kad dalyvautų „viešame pakorime“, jei ją pakviestų kuris nors šalininkas.

Vėliau senatorė dėl savo žodžių atsiprašė.

Kol kas neaišku, ar respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai įstatymo projektą svarstys šiais metais, ar atidės jį iki 2019-ųjų, kai daugumą juose atgaus demokratai.

Nuo 1920 iki 1940 metų Atstovų Rūmai priėmė tris priemones prieš linčo teismus. Tačiau, nepaisant septynių JAV prezidentų prašymų, Senatas veiksmų nesiėmė.

2005 metais Senatas paskelbė atsiprašymą už praeities nesėkmes šiuo klausimu.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"