Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

JAV sala su rusišku prieskoniu 

2019 sausio 13 d. 12:00
Unalaskos panorama. 
Unalaskos panorama. 
en.wikipedia.org nuotrauka

Unalaska yra Aleutų salyne, esančiame tarp Beringo jūros ir Ramiojo vandenyno. Anksčiau ji priklausė Rusijai, o šiuo metu – Jungtinėms Valstijoms. Ši vieta ir jos įdomi istorija visai be reikalo daugelio yra pamiršta.

„Vėtrų lopšys“ ir „Vėjų gimtinė“ – taip dar kartais pavadinamos Aleutų salos. Unalaskos plotas yra 2720 kv. km, ilgis – 128 km, o plotis – iki 56 kilometrų. Kranto linija labai vingiuota, gausu užutėkių, pusiasalių. Paviršius kalnuotas, beveik neapaugęs medžiais.

2010 metų surašymo duomenimis, saloje gyvena apie 5 tūkst. žmonių. Dalis jų yra aleutai, kurie šiose žemėse gyvena mažiausiai 9 tūkst. metų.

Per pastaruosius kelis šimtmečius aleutų gerokai sumažėjo. Taip nutiko daugiausia dėl epidemijų protrūkių ir laipsniško jų kultūros nykimo. Šiandien Aliaskoje ir Aleutų salose gyvena apie 3800 aleutų. Unalaskoje jų priskaičiuojama apie 200.

Neoficialia Rusijos kolonizacijos pradžia laikoma 1759 metų rugpjūčio 1 diena, kai saloje išsilaipino rusų keliautojas ir prekeivis kailiais Stepanas Glotovas.

Rusijos kolonija

Danijoje gimęs tyrinėtojas Vitusas Beringas 1741 metais tapo pirmuoju žinomu europiečiu, pasiekusiu Aleutų salas ir atradusiu Unalaską. Jis vadovavo Rusijos ekspedicijai ir kartografavo arktinę bei Ramiojo vandenyno pakrantes.

Iki XVIII amžiaus antros pusės Unalaskos saloje gyveno tik aleutai. Neoficialia Rusijos kolonizacijos pradžia laikoma 1759 metų rugpjūčio 1 diena, kai saloje išsilaipino rusų keliautojas ir prekeivis kailiais Stepanas Glotovas.

1763 metais saloje kilo konfliktas tarp rusų medžiotojų ir vietos gyventojų. Aleutai sunaikino keturis Rusijos prekybos laivus ir nukovė 162 naujakurius. Susivienijusių įgulų likučiai po kelerių metų atkeršijo – išžudė daugiau kaip 5 tūkst. aleutų.

1768-aisiais Unalaskos gyvenvietė tapo pagrindiniu Rusijos uostu regione, per jį vyko didžioji dalis prekybos kailiais. Paskui medžiotojus į šias tolimas vietas atkeliavo ir Bažnyčios tarnai. Salose ėmė kilti maldos namai. Atėjūnai stengėsi atversti vietos gyventojus į stačiatikybę.

Unalaskos miestelio Viešpaties Paėmimo Dangun cerkvė yra viena iš keleto išlikusių rusų stačiatikių maldos namų. Ji buvo pastatyta 1825 metais. Tai seniausia kryžiaus formos stačiatikių katedra Šiaurės Amerikoje. Čia, beje, yra išlikę tą laikotarpį menančių ikonų.

Parapijos įkūrėjas Inokentijus Venjaminovas, padedamas vietos gyventojų, sukūrė pirmą aleutų abėcėlę ir išvertė į aleutų kalbą Bibliją. Tuo metu saloje gyveno apie 1000 žmonių, iš kurių ne daugiau kaip 300 buvo aleutai.

Dabartinis Unalaskos stačiatikių dvasininkas Evonas Bereškinas ėmėsi naujovių. Jis pamaldas laiko anglų kalba, kad šios pritrauktų daugiau tikinčiųjų. Į apeigas kas savaitę susirenka ne daugiau kaip tuzinas žmonių.

1867 metais sala buvo parduota JAV.

Po japonų atakos JAV vadovybė nusprendė perkelti Aleutų salyno gyventojus į saugesnę vietą. / en.wikipedia.org nuotrauka
Po japonų atakos JAV vadovybė nusprendė perkelti Aleutų salyno gyventojus į saugesnę vietą. / en.wikipedia.org nuotrauka

Karo negandos

Prieš Antrąjį pasaulinį karą JAV komercinė ir karinė veikla Aleutų salose buvo gana kukli. 1942 metais du Japonijos karo lėktuvai užpuolė Dač Harborą, esantį Unalaskos šiaurinėje pakrantėje. Per ataką žuvo 50 žmonių.

Po kelių dienų japonai įsiveržė į Kiskos ir Atu salas. Taip buvo siekiama nukreipti amerikiečių dėmesį. Tai buvo pirmas skaudesnis smūgis JAV teritorijai nuo 1812 metų, kai vyko amerikiečių karas su britais.

Nesibaigiant antskrydžiams, Aleutų saloje amerikiečiai dislokavo apie 145 tūkst. karių. Jie įrengė salose įtvirtinimų ir bunkerių. Varginantys mūšiai pareikalavo tūkstančių gyvybių. 1943 metais japonai buvo išstumti iš Aleutų ir kautynės nugrimzdo užmarštin.

Po Japonijos surengtų išpuolių JAV vadovybė įsakė evakuoti salos gyventojus ir užleisti teritoriją kariuomenei. Žmonėms buvo duota mažiau nei diena ir leista su savimi pasiimti tik vieną lagaminą. Jie nežinojo, kur turės keliauti ir kada grįš.

Iš salyno buvo išgabenta apie 900 žmonių. Jie keleriems metams buvo įkurdinti Pietryčių Aliaskoje. Daugelis jų iki tol nė karto nebuvo palikę savo namų, o kai kurie pirmą kartą pamatė medžius. Apie 10 proc. perkeltųjų mirė dėl blogų sanitarinių sąlygų bei nepakankamos sveikatos priežiūros.

Unalaskoje galima aptikti itin retą ūsuotąją alkelę. / nps.gov nuotrauka
Unalaskoje galima aptikti itin retą ūsuotąją alkelę. / nps.gov nuotrauka

1945 metais į Unalaską grįžę žmonės rado savo namus išgrobstytus ar sudegintus. Devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį jie pateikė centrinei JAV valdžiai ieškinį dėl karo metais padarytos skriaudos. 1988 metais buvo priimtas restitucijos įstatymas, kuris suteikė žmonėms finansinę kompensaciją. Jie taip pat sulaukė Kongreso bei prezidento atsiprašymo.

Po Antrojo pasaulinio karo Unalaska tapo JAV žvejybos pramonės centru. Sakoma, kad Dač Harboras parūpina daugiau jūros gėrybių nei bet kuris kitas šalies uostas.

Unalaskos vandenys turtingi jūros gyvūnijos: orkų, Dalio jūrų kiaulių, jūrinių ūdrų, ruonių, banginių, jūrų liūtų. Aleutų salų pakrantės gali pasigirti paukščių gausa. Čia galima aptikti ir itin retas ūsuotąsias alkeles (Aethia pygmaea).

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"