Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

JAV prekybos karai: kas jaus pasekmes? 

2018 lapkričio 11 d. 20:56
Pradėdamas prekybos karus, D.Trumpas norėjo užsitikrinti darbininkų klasės palankumą, bet atrodo, kad nukentėti gali platesnis, vartotojų, sluoksnis, kuris turėtų atitinkamai atsilyginti už tai rinkimuose./
Pradėdamas prekybos karus, D.Trumpas norėjo užsitikrinti darbininkų klasės palankumą, bet atrodo, kad nukentėti gali platesnis, vartotojų, sluoksnis, kuris turėtų atitinkamai atsilyginti už tai rinkimuose./
Scanpix nuotrauka

Studentų pamėgtoje kavinėje „Pekoe“, esančioje Boulderio mieste, Kolorado valstijoje, JAV, neseniai kilo nedidelis sąmyšis paaiškėjus, kad čia kurį laiką nebus tiekiama sveikuolių pamėgta mačia latė. Mačia yra prabangi žalioji arbata, ruošiama iš smulkiai sutrintų miltelių, ją „Pekoe“ gabenasi iš Kinijos. „Pasirodo, tie JAV ir Kinijos prekybos karai ne juokas, – tarsteli prie kasos aparato stovintis baristas. – Mūsų mačia išties pastrigo kažkokiose muitinėse.“

Tai, kad saujelė amerikiečių kurį laiką negalėjo savo ryto pradėti nuo mačia latės, anaiptol nėra tragiškas, o veikiau komiškas elementas naujojoje JAV ekonominio protekcionizmo politikoje. Šis epizodas taip pat iliustruoja, kaip sparčiai tarptautinės politikos sprendimai gali paveikti kasdienį gyvenimą: Boulderio sveikuoliai mačia latės gali palaukti, bet štai vargingiau gyvenančiam sluoksniui greitai gali tekti pradėti brangiau mokėti už kasdien vartojamas prekes.

Kinija, Europos Sąjunga ir kiti svarbūs tarptautiniai veikėjai į JAV protekcionistinius užmojus sureagavo atitinkamai ir profesionaliai, bet kol kas klausimas, ar šie prekybos karai turės ilgalaikių pasekmių, lieka atviras.

Šiek tiek konteksto

Praėjusį pavasarį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė įvesiantis naujus prekybos tarifus, 25 proc. plienui ir 10 proc. aliuminiui, tikėdamasis, kad apribojimai paskatins aktyvesnę abiejų medžiagų gamybą šalies viduje. Netrukus paaiškėjo, kad šie tarifai bus taikomi iš ES, Kanados ir Meksikos gabenamoms prekėms.

ES skubiai ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir vasarą padidino tarifus JAV žemės ūkio produktams, viskiui, tabakui, metalams, motociklams.

Kalbant apie Kanadą ir Meksiką, JAV šiuo metu derasi dėl naujo trišalio prekybos susitarimo, vadinamojo USMCA, kuris, tikimasi, pakeis iki šiol galiojusią NAFTA. Susitarimas bus naudingas nuo laisvosios prekybos kenčiančiai JAV darbininkų klasei, jis atveria JAV sienas Kanados pieno produktams, sustiprina intelektinės nuosavybės teises, tačiau nenumato, kaip bus toliau sprendžiamas plieno ir aliuminio tarifų konfliktas, tad šis klausimas kol kas lieka įšaldytas.

Bet dar aršiau negu pastarieji disputai susiklostė Kinijos ir JAV, dviejų didžiausių pasaulio ekonominių galiūnių, prekybos klausimai. Iki šių metų pabaigos į JAV importuojamoms kiniškoms prekėms taikomi tarifai išaugs iki 25 proc. – investuotojai šią žinią sutiko itin nepalankiai, be to, šie pokyčiai gali išbalansuoti globalią ekonomiką.

Ironiškiausia yra tai, kad, besivystančioms valstybėms primygtinai siūlydamos kuo labiau atverti sienas tarptautinei prekybai (vadinamasis Vašingtono konsensusas), reikalui iškilus šiandien JAV pačios gręžiasi į protekcionizmą ir, kaip rodo istorija, ne pirmą kartą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Ankstyvaisiais nepriklausomybės metais, dar prieš pilietinį karą, industrinė šalies Šiaurė aršiai reikalavo didesnių tarifų – šiuos siūlymus palaikė ir politikai, tarp jų ir Abrahamas Lincolnas. Vidutinis iš užsienio importuojamų prekių tarifas XIX a. buvo gerokai didesnis negu šiandien – 30 proc. Tuo laikotarpiu galiojusiuose tarptautiniuose susitarimuose su Japonija amerikiečiai reikalavo, kad japonų tarifai nebūtų didesni negu 5 proc. (James Fallows, „How the World Works“, The Atlantic, 1993 m. gruodis).

JAV gyventojai: kaip reaguos Trumpo elektoratas?

JAV ir Kinijos prekybos konfliktai pasieks ir eilinius vartotojus: importuojamos prekės brangs dėl didesnių mokesčių, tad vietiniai gamintojai galės pakelti savo produkcijos kainas. Tarp labiausiai brangti turinčių prekių – kompiuterių dalys, baldai, automobilių padangos.

Tipinis Trumpo rinkėjas apsiperka „Walmart“ – žemiausias kainas turinčiame prekybos tinkle, kurio lentynose galima rasti visko – nuo konservų iki pneumatinių šautuvų. Prekybos tinklai „Walmart“ ir „Target“ mėgino derėtis su JAV administracija ir teigė, kad padidinti tarifai reguliariai vartojamoms prekėms – tarp jų ir mokykliniams reikmenims – taps apčiuopiamu finansiniu nuostoliu pirkėjams.

Deja, JAV valdantiesiems nepasirodė, kad šias prekes reikėtų išbraukti iš papildomai apmokestinamų prekių sąrašo, tačiau šį tikslą pasiekė „Apple“ lobistai – tarifai nebus taikomi korporacijos gaminamiems išmaniesiems laikrodžiams ir kai kurioms kitoms elektroninėms prekėms (Nathaniel Meyerson, „Walmart is where the trade war comes home“, CNN Business, rugsėjo 19 d.). Nors įvairūs Trumpo išsišokimai (sekso skandalai, nepotizmas, galimas mokesčių slėpimas) jo rinkėjų kol kas neatbaidė, smarkiai išaugti galinčios kasdien vartojamų prekių kainos tokį potencialą turi.

Globalus poveikis

JAV sukelti prekybos karai buvo viena svarbiausių temų kasmetiniame Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikime, kuris praeitą savaitę vyko Indonezijai priklausančioje Balio saloje. TVF prognozuoja, kad per dvejus metus Kinijos ekonominis augimas gali kristi 1,6 proc., kita vertus, šalies centrinis bankas teigia turintis aibę monetarinių instrumentų kovai su smunkančiu augimu (Yen Nee Lee, „China’s central bank still has plenty of tool to counter detrimental effects of trade war, says governor“, CNBC, spalio 14 d.).

Manoma, kad prekybos karai turės neigiamą poveikį ne tik JAV ir Kinijai, bet ir Vokietijai, Prancūzijai, mažesniu mastu – Didžiajai Britanijai, kurios ekonomika jau ir taip kenčia dėl nepalankiai besiklostančių skyrybų su ES. Globaliu mastu atsitraukimas nuo laisvosios prekybos principų kuria nepalankią investicinę aplinką, sukelia finansų krizę, lėtina prekybą ir investicijas (Phillip Inman, „Trump’s trade war with China and Europe will hit global growth – IMF“, The Guardian, spalio 9 d.).

Vietoj išvadų

Kai kuriais atvejais laisvosios prekybos apribojimai gali duoti teigiamą efektą, daugiausia – besivystančioms šalims, kurioms reikia stiprinti savo industrinį sektorių. Toli gražu ne JAV atvejis. Pradėdamas prekybos karus, Trumpas norėjo užsitikrinti darbininkų klasės palankumą, bet atrodo, kad nukentėti gali platesnis, vartotojų, sluoksnis, kuris turėtų atitinkamai atsilyginti už tai rinkimuose.

O dėl globalių pasekmių – viskas priklausys nuo Kinijos, Kanados, Meksikos ir Europos šalių ekonominės drausmės. Kol kas džiugu bent tai, kad už padidintus tarifus (kitaip negu japonai XIX a.) atsilyginta buvo tuo pačiu.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"