Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

JAV ir Kinija: naujas šaltasis karas ėmė kaisti 

2018 spalio 18 d. 16:50
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pozuoja eskadriniame minininke "Changsha".
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pozuoja eskadriniame minininke "Changsha".
Reuters/Scanpix nuotrauka

Tarp JAV ir Kinijos tvyranti įtampa neapsiriboja vien prekybos santykiais. Neseniai kinų pareigūnai apkaltino Vašingtoną naujo šaltojo karo inicijavimu, tačiau keli pastarųjų savaičių incidentai rodo, kad vienas neapskaičiuotas žingsnis gali šį konfliktą paversti karštu.

Rugsėjo pabaigoje JAV ir Kinijos karo laivai vos nesusidūrė ginčijamuose Pietų Kinijos jūros vandenyse. Įtampą tarp abiejų valstybių dar labiau padidėjo po JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) operacijos Belgijoje, per kurią buvo paspęsti spąstai aukštam Kinijos žvalgybos pareigūnui. Praeitą savaitę jis buvo išduotas Amerikai, ir sukėlė didžiulį Pekino pasipiktinimą.

Kibernetinių paliaubų pabaiga

Tuo pat metu Vašingtonas griebėsi karingos retorikos, Kiniją vaizduodamas kaip itin pavojingą priešininkę. Praeitą mėnesį vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepateikdamas jokių įrodymų, apkaltino Kiniją siekiu paveikti artėjančius rinkimus.

Po kelių dienų JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as šį kaltinimą ne tik pakartojo, teigdamas, jog Kinija, „pasitelkdama politinius, ekonominius ir karinius įrankius, tarp jų ir propagandą“, siekia didinti savo įtaką JAV, bet ir pareiškė, kad Pekinas nori kito Amerikos prezidento. M. Pence'as, kaip ir jo vadovas, savo teiginių nepatvirtino jokiais įrodymais.

Kaip rašo „The Guardian“, dauguma ekspertų teigia, kad Kinija, nors ir būdama ekonominio šnipinėjimo lyderė, kuri siekė pakeisti D. Trumpo politiką tarifų atžvilgiu, vis dėlto nesikiša į JAV rinkimus tokiu mastu kaip Rusija 2016 metais.

Tačiau Kinijos vyriausybė vis dėlto nutraukė paliaubas kibernetikos srityje, dėl kurių 2015 metais buvo susitarę šalies prezidentas Xi Jinpingas ir tuometis Baltųjų rūmų vadovas Barackas Obama. Tai lėmė kinų programišių armijos, siekiančios perimti prekybos paslaptis iš JAV įmonių, veiklos suaktyvėjimą.

2015 metais B. Obamos ir Xi Jinpingo kibernetinės paliaubos jokiu būdu visiškai nesustabdė šnipinėjimo, bet, kaip teigia ekspertai, jos drastiškai sumažino Kinijos valstybės įvykdytų intelektinės nuosavybės vagysčių skaičių. Tačiau, pasak vieno iš kibernetinio saugumo įmonės „CrowdStrike“ įkūrėjų Dmitrijaus Alperovičiaus, šioms paliauboms jau iš tiesų atėjo galas.

Praeitą savaitę savo tviterio paskyroje jis parašė, kad „CrowdStrike“ gali patvirtinti, jog Kinija, kuri 2016 metais buvo smarkiai sumažinusi savo aktyvumą, ir vėl yra didžiausią grėsmę Vakarų industrijai pagal įsilaužimų kiekį kelianti valstybė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

JAV savo ruožtu sustiprino atsakomąsias priemones. Praeitą savaitę JAV teisingumo departamentas sugebėjo užsitikrinti aukšto Kinijos žvalgybos pareigūno Yanjuno Xu ekstradiciją. Kinas į Belgiją atskrido balandžio 1 dieną, atviliotas pažado, kad jo užverbuotas asmuo jam perduos JAV aviacijos bendrovių prekybos paslaptis. Tačiau vos atvykusio Yanjuno Xu laukė Belgijos pareigūnai, dirbantys su amerikiečių kolegomis.

Kinijos pareigūnai kaltinimus Yanjunui Xu pavadino iš piršto laužtais. Atsakydamas į klausimus apie kinų šnipinėjimą, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lu Kangas teigė: „Kaltinimai yra nepagrįsti. Mes raginame JAV liautis naudojus vadinamąją kibernetinę vagystę, bandant diskredituoti Kiniją, kenkti jos ir JAV santykiams.“ Jis taip pat pridūrė besitikįs, kad JAV ir jos sąjungininkės „atsisakys šaltojo karo mentaliteto ir šio nulinės sumos žaidimo“.

Nutekintoje nuotraukoje matyti Kinijos ir JAV karo laivų konfrontacija Pietų Kinijos jūroje rugsėjo 30 dieną./US navy/gcaptain.com nuotrauka
Nutekintoje nuotraukoje matyti Kinijos ir JAV karo laivų konfrontacija Pietų Kinijos jūroje rugsėjo 30 dieną./US navy/gcaptain.com nuotrauka

Problemos Pietų Kinijos jūroje

Tačiau bene pavojingiausia Kinijos ir JAV konfrontacija vyksta Pietų Kinijos jūroje, kur Pekinas ginčijamose salose stato karinius postus ir reiškia pretenzijas į aplink jas esančius vandenis.

Jungtinės Valstijo ir jų sąjungininkės ignoruoja šias pretenzijas ir siekia tarptautinius jūrų kelius palikti atvirus, siųsdamos vadinamuosius navigacijos laisvės patrulius. Praeityje Kinijos laivynas stebėdavo šiuos laivus ir įspėdavo juos nesiartinti prie neseniai kolonizuotų salų.

Tačiau rugsėjo 30 dieną Pekinas žengė kiek rizikingesnį žingsnį. JAV karinio jūrų laivyno laivui „USS Decatur“ plaukiant netoli Geiveno rifo, Kinijos eskadrinis minininkas priartėjo maždaug per 45 metrus nuo „Decatur“ pirmagalio, tad šiam teko manevruoti norint išvengti susidūrimo.

„Tai didžiulis pokytis, kaip Kinija reaguoja į navigacijos laisvės operacijas, – „The Guardian“ teigė į pensiją išėjęs kontradmirolas Michaelas McDewittas. – Man atrodytų, kad Pekinui nusibodo navigacijos laisvės operacijos, ir jis nusprendė pažeisti prieš trejus metus tarp JAV ir Kinijos pasiektą supratimo memorandumą, kaip elgtis priartėjus prie karo laivų.“

Bene pavojingiausia Kinijos ir JAV konfrontacija vyksta Pietų Kinijos jūroje, kur Pekinas ginčijamose salose stato karinius postus ir reiškia pretenzijas į aplink jas esančius vandenis.

Pasak M. McDewitto, kuris šiuo metu dirba idėjų kalvėje „Centre for Naval Analyses“, šis įvykis yra ženklas, kad Kinija nusprendė nebepaisyti nusistovėjusių taisyklių.

D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas praeitą savaitę leido suprasti, kad JAV nė neketina kaip nors mažinti įtampos. „Mes netoleruosime grasinimų Amerikos karininkams. Mes pasiryžę tarptautinius jūrų kelius palikti atvirus. Tai Kinija privalo suprasti“, – praeitą ketvirtadienį duodamas interviu teigė J. Boltonas.

Pasak jo, kinai niekada anksčiau nesusidūrė su tokiu griežtu Amerikos prezidentu“. „Manau, kad jų elgesys turi pasikeisti ne tik prekybos, bet ir tarptautinėje, karybos ir politinėje bei daugelyje kitų sričių, – dėstė JAV administracijos pareigūnas. – Ir jie būtų pastatyti į jiems priklausančią vietą, jei jiems nebūtų buvę leidžiama vogti mūsų technologijų. Jų karinės galimybės būtų daug menkesnės. Taip pat būtų ir mažesnė dabar matoma įtampa, kurią sukėlė Kinija.“

Kita vertus, sunku patikėti, kad Kinija, kuriai JAV skolingos per 1 trln. dolerių, sutiks taip lengvai būti „pastatytos į joms priklausančią vietą“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"