Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Japonija mini Fukušimos tragedijos metines 

2019 kovo 11 d. 13:55
Sipa/Scanpix nuotrauka

Japonija pirmadienį tyliai melsdamasi ir prisimindama žuvusiuosius mini aštuonerių metų sukaktį po pražūtingo žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės katastrofos šalies šiaurės rytinėje pakrantėje, kur žuvo arba dingo 18,5 tūkst. žmonių.

Premjeras Shinzo Abe, įstatymų leidėjai ir žuvusiųjų šeimų nariai – Tokijuje vykusios nacionalinės atminimo ceremonijos dalyviai – nulenkė galvas per tylią maldą 14 val. 46 min. vietos (7 val. 46 min. Lietuvos) laiku – tuo pačiu metu, kai prieš aštuonerius metus įvyko nelaimė.

„Negalime nejausti liūdesio, kai pagalvojame apie kančias žmonių, netekusių savo mylimų šeimos narių, giminaičių ir draugų“, – kalbėjo Sh. Abe.

Premjeras pažadėjo, jog praėjus aštuoneriems metams nuo nuniokotos salos dalies atstatymo darbų pradžios vyriausybė ir toliau teiks paramą dešimtims tūkstančių gyventojų, kad pagerintų jų gyvenimo sąlygas.

Dulkiant lietui nuniokoto regiono pakrantės miestuose žmonės nešė gėlių, nulenkę galvas prisiminė akimirką, kai krantą pasiekė bangos, per akimirką pražudžiusios ištisas bendruomenes.

Garbaus amžiaus Japonijos imperatorius Akihito ir imperatorienė Michiko šiemet atminimo ceremonijoje nedalyvavo. Jiems atstovavo jų antrasis sūnus princas Akishino ir jo žmona princesė Kiko.

Cunamis taip pat sugadino aušinimo sistemas Fukušimos 1-ojoje atominėje jėgainėje. Išsilydžius aktyviajai masei trijuose ir šešių jos reaktorių prasidėjo didžiausia branduolinė krizė po 1986-ųjų Černobylio atominės elektrinės avarijos.

Remiantis Nacionalinės policijos agentūros duomenimis, po žemės drebėjimo ir jo sukelto cunamio dingo arba žuvo 18 tūkst. 430 žmonių.

Dar daugiau nei 3,7 tūkst. žmonių – daugiausiai iš Fukušimos – mirė nuo ligų arba dėl savižudybių, siejamų su šia katastrofa, rodo vyriausybės statistika. Per 51 tūkst. žmonių tebėra perkelti.

Nors nė viena mirtis nesiejama su radioaktyviuoju apšvitinimu, po Fukušimos nelaimės visoje Japonijoje buvo išjungta dešimtys reaktorių.

Evakuotieji baiminasi, kad vyriausybė pernelyg skuba užterštas teritorijas pripažinti saugiomis žmonėms gyventi.

Daugelį per avariją užterštų teritorijų vyriausybė jau paskelbė saugiomis žmonėms gyventi, išskyrus kelias zonas, iki šiol uždarytas dėl radiacijos pavojaus.

Pareigūnai skatina evakuotus žmones grįžti į savo buvusias gyvenamąsias vietas, bet Fukušimos prefektūros gyventojų skaičius nuo buvusių dviejų milijonų sumažėjo daugiau ne per pusę.

97,3 procento teritorijos yra tinkama „normaliam gyvenimui“, pareiškė atstatymo ministras Hiromichi Watanabe. Tačiau šiuo jo pareiškimu abejoja tokios nevyriausybinės organizacijos kaip „Greenpeace“.

Maždaug 12 tūkst. žmonių, turėjusių palikti savo namus dėl pavojingo spinduliuotės lygio, iškėlė keletą dešimčių ieškinių Fukušimos atominę jėgainę valdančiai bendrovei „Tokyo Electric Power Company“ (TEPCO).

Maždaug kas antras Japonijos rinkėjas mano, kad nelaimės nuniokotų rajonų atstatymas „neprogresuoja“, nežiūrint į infrastruktūros – geležinkelių ir nelaimės nuniokotų namų – atstatymą.

Remiantis visuomenės apklausos rezultatais, 72,9 proc. rinkėjų mano, kad Japonijos vyriausybė turėtų atsisakyti branduolinių technologijų politikos, nors 14,7 proc. rinkėjų ją palaiko.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika