Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Įtampa auga: Venesuelos kariuomenė stojo Nicolas Maduro pusėn 

2019 sausio 25 d. 11:50
Reuters/Scanpix nuotrauka

Venesuelos kariuomenė ketvirtadienį išreiškė palaikymą prezidentui Nicolas Maduro, kurio valdžiai iššūkį metė JAV remiamas opozicijos lyderis Juanas Guaido, o šios krizės krečiamos valstybės likimas pakibo ant plauko.

Toliau augant per protestus gatvėse žuvusių žmonių skaičiui, jau pasiekusiam 26, ryžtą demonstruojantis N. Maduro paskelbė uždarantis Venesuelos ambasadą ir konsulatus Jungtinėse Valstijose. Tai padaryta kitą dieną po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė N. Maduro režimą neteisėtu.

Naftos turtinga, bet prie ekonominės prarajos krašto stovinti Venesuela nugrimzdo į didžiulį neapibrėžtumą, kai trečiadienį Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas 35 metų J. Guaido pasiskelbė „laikinuoju prezidentu“. Paramą jam suskubo pareikšti Jungtinės Valstijos ir virtinė didžiųjų Venesuelos kaimynių, įskaitant Braziliją, Kolumbiją ir Argentiną.

Nicolas Maduro
Nicolas Maduro

Opozicija atsisakė pripažinti socialisto N. Maduro perrinkimą prezidentu pernai vykusiuose rinkimuose, sulaukusiuose griežtos tarptautinės kritikos. Tačiau galinga šalies kariuomenė, kurios reakcijos buvo nekantriai laukiama, išliko jam lojali.

Kartu su kariuomenės vadovybe pasirodęs gynybos ministras Vladimiras Padrino, kuris pats yra generolas, paskelbė 56 metų N. Maduro „teisėtu prezidentu“ ir pažadėjo, kad jo valdžia bus ginama nuo bandymo įvykdyti „valstybės perversmą“.

Sekdami V. Padrido pavyzdžiu, aštuoni generolai per televiziją deklaravo savo „visišką lojalumą ir pavaldumą“ socialistui lyderiui.

Aukščiausiasis Teismas, sudarytas iš režimui lojalių teisėjų, taip pat patvirtino savo ištikimybę N. Maduro „teisėtai valdžiai“.

„Su užsienio vyriausybių sutikimu Venesueloje bandoma įvykdyti perversmą“, – sakė Teismo pirmininkas Maikelas Moreno.

„Diskusijos baigtos“

Televizijai „Univision“ per pokalbių programą „Skype“ duotame interviu J. Guaido sakė neatmetantis galimybės pritaikyti N. Maduro amnestiją, kurią jis siūlo kariams bei civiliams pareigūnams, prisidėsiantiems prie politinės pereigos Venesueloje. Tačiau jis pridūrė, kad tokia galimybė turi būti įvertinta, nes, anot J. Guaido, N. Maduro yra atsakingas už protestuotojų žūtį.

Analitikai iš Londone įsikūrusios politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ sakė, kad nors J. Guaido tarptautinis pripažinimas laikinuoju Venesuelos prezidentu sustiprino jo, kaip pagrindinio opozicijos lyderio, pozicijas, jam nepavyko palenkti į savo pusę įtakingų kariškių.

Turint tai galvoje, „N. Maduro nušalinimas neatrodo neišvengiamas“, rašo analitikai.

Tuo metu Vašingtone valstybės sekretorius Mike'as Pompeo tęsė spaudimą N. Maduro, Jungtinėms Valstijoms paraginus šaukti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl krizės.

„Laikas diskusijoms baigėsi. Buvusio prezidento Nicolas Maduro režimas yra neteisėtas“, – sakė M. Pompeo, kreipdamasis į Amerikos valstybių organizaciją, ir griežtai įspėjo N. Maduro nenaudoti jėgos prieš demonstrantus.

Įpykęs N. Maduro trečiadienį liepė Amerikos diplomatams per 72 valandas palikti šalį, o ketvirtadienį pranešė atšaukiantis iš JAV visus Venesuelos diplomatus.

Tuo metu JAV valstybės departamentas nurodė daliai Amerikos ambasados Venesueloje darbuotojų palikti šalį, tačiau nesutiko atšaukti visų diplomatų, pareiškęs, kad ketina palaikyti diplomatinius ryšius su „laikinojo prezidento Juano Guaido vyriausybe“.

D. Trumpas savo ruožtu atvirai užsiminė apie karinės intervencijos Venesueloje galimybę, pareiškęs, kad „svarstomos visos galimybės“. Analitikai sako, kad prezidentas galėtų svarstyti galimybę imtis papildomų ekonominių sankcijų prieš Venesuelą, iš kurios perka trečdalį šalyje išgaunamos naftos.

Respublikonų prezidentas dėl Venesuelos sulaukė reto palaikymo iš Demokratų partijos. Visgi esama ir Vašingtono pozicijai nepritariančių balsų. Vienas tokių – įtakingas senatorius Bernie Sandersas.

„Turime išmokti praeities pamokas ir neužsiimti režimų keitimais ir parama perversmams, kaip darėme Čilėje, Gvatemaloje, Brazilijoje ir Dominikos Respublikoje“, – sakė 2016 metais prezidento posto siekęs nepriklausomas politikas, savo pareiškime taip pat pasmerkęs griežtus Venesuelos saugumo pajėgų veiksmų prieš protestuotojus.

Už Pietų Amerikos ribų JAV pavyzdžiu pasekė ir J. Guaido laikinuoju Venesuelos vadovu pripažino Kanada bei Didžioji Britanija, o Prancūzija pareiškė nepripažįstanti N. Maduro valdžios teisėtumo.

Tačiau tvirtą paramą į keblią padėtį patekusiam Venesuelos lyderiui pareiškė Rusija ir Kinija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paskambino N. Maduro ir išreiškė palaikymą „teisėtai Venesuelos valdžiai iš išorės išprovokuoto vidaus politinės krizės paaštrėjimo sąlygomis“.

Kinija, pagrindinė Venesuelos kreditorė, pareiškė nepritarianti „išorės jėgų kišimuisi į Venesuelos reikalus“.

N. Maduro taip pat sulaukė palaikymo iš Meksikos, Kubos ir Bolivijos – visoms joms vadovauja kairiojo sparno vyriausybės.

Karių maištas

Prezidentaujant N. Maduro Venesuela smarkiai nuskurdo, dėl ekonominės krizės šalyje ėmė stigti būtiniausių prekių, tokių, kaip maisto produktai ir vaistai.

Prezidentaujant N. Maduro Venesuela smarkiai nuskurdo, dėl ekonominės krizės šalyje ėmė stigti būtiniausių prekių, tokių, kaip maisto produktai ir vaistai.

JT duomenimis, nuo 2015-ųjų šalį paliko apie 2,3 mln. žmonių. Prognozuojama, kad infliacija šįmet pasieks 10 mln. procentų.

J. Guaido laikinuoju šalies vadovu pasiskelbė po tris dienas tvyrojusios didžiulės įtampos, kilusios, kai grupė karių pamėgino surengti maištą sostinėje.

Maištas buvo greitai numalšintas, tačiau tai išprovokavo virtinę mažesnių protestų, į kuriuos saugumo pajėgos atsakė ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis.

Trečiadienį Venesueloje vyko pirmieji masiniai protestai nuo 2017 metų neramumų, per kuriuos nuo balandžio iki rugpjūčio vykstant antivyriausybinėms demonstracijoms žuvo 125 žmonės.

Daug iškilių visuomenės ir politikos veikėjų visame pasaulyje paragino laikytis rimties, kad būtų išvengta kruvinų neramumų pasikartojimo, nevyriausybininkams Karakase paskelbus, jog per keturias protestų dienas jau žuvo 26 žmonės.

Popiežiaus Pranciškaus atstovas spaudai Panamoje vykstančiose Pasaulio jaunimo dienose sakė, kad pontifikas „meldžiasi už aukas ir visus Venesuelos žmones“.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika