Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Italijos Matteo Salvini vilioja lenkų populistus 

2019 sausio 11 d. 11:50
Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini  (kairėje) su Lenkijos kolega  Joachimu Brudzinskiu per sausio 9 dieną Varšuvoje vykusį susitikimą.
Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini  (kairėje) su Lenkijos kolega Joachimu Brudzinskiu per sausio 9 dieną Varšuvoje vykusį susitikimą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš šių metų gegužės mėnesį vyksiančius Europos Parlamento (EP) rinkimus Italijos kraštutinės dešinės pažiūrų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini siekia sutelkti euroskeptiškas politines jėgas. Dėl šios priežasties politikas trečiadienį lankėsi Lenkijoje.

M. Salvini, kuris taip pat yra premjero pavaduotojas bei kraštutinės dešinės partijos „Lyga“ lyderis, Varšuvoje susitiko su Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ atstovais, tarp jų ir jos vadovu Jaroslawu Kaczynskiu. Abiem politinėms jėgoms būdingas nusistatymas prieš imigraciją, neigiamas požiūris į musulmonus ir Briuselio politikos kritika.

„Italijos ir Lenkijos ašis“

Kaip sakė M. Salvini, per susitikimą su J. Kaczynskiu jie kalbėjo „apie Europos ateitį ir kaip suteikti naują prasmę Europos svajonei, kuri per pastaruosius kelerius metus buvo nužudyta Briuselyje“.

Kalbėdamas Italijos ambasadoje Varšuvoje, įtakingiausias Italijos politikas derybas pavadino konstruktyviomis.

„Mūsų diskusija buvo labai gera ir patenkinama. Mes sutarėme sienos saugumo klausimu ir aš iš lenkų sulaukiau daug komplimentų dėl to, kaip mes sugebėjome apriboti nelegalią migraciją“, – teigė M. Salvini ir pažymėjo, kad „laukia didelis istorinis iššūkis“. „Italijos ir Lenkijos ašimi turime atremti Prancūzijos ir Vokietijos ašį“, – sakė jis.

J. Kaczynskis su žiniasklaida nebendravo, tačiau jo patarėjas tarptautiniais klausimais Adamas Bielanas pripažino, kad susitikimo atmosfera buvo gera. Patarėjas pridūrė: „Tai buvo pirmas jų susitikimas ir, be jokių abejonių, jie susitiks ir ateityje.“

„Bendras veiksmų planas“

Prieš pokalbį su „Teisės ir teisingumo“ lyderiu M. Salvini taip pat susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ministru Joachimu Brudzinskiu ir premjeru Mateuszu Morawieckiu.

Po susitikimo jis žurnalistams pareiškė, jog abi valstybės dirba prie „bendro veiksmų plano“ po EP rinkimų.

Matteo Salvini: „Lenkija ir Italija bus šio naujo Europos pavasario, šio tikrų europietiškų vertybių atgaivinimo, protagonistės.“

„Turėsime bendrą veiksmų planą, kuris Europai suteiks kraujo, naujos jėgos, naujos energijos, – kalbėjo Italijos politikas. – Lenkija ir Italija bus šio naujo Europos pavasario, šio tikrų europietiškų vertybių atgaivinimo, protagonistės.“

Pasak M. Salvini, šioje naujoje Europoje bus „mažiau finansų, mažiau biurokratijos, daugiau darbų ir šeimyniškumo, ir svarbiausia – daugiau saugumo“.

Jo teigimu, Europa, kuri bus pradėta kurti nuo šių metų birželio, „mus ves kitokiu ritmu ir kryptimi nei ta Europa, kurią šiandien valdo biurokratai“.

Sustiprins pozicijas

Abi partijos yra suinteresuotos po rinkimų bendradarbiauti Europos Parlamente. Partijos „Teisė ir teisingumas“ atstovai priklauso Europos konservatorių ir reformistų frakcijai, kuri šiuo metu EP yra trečia grupė pagal didumą. Tačiau artėjantis Jungtinės Karalystės konservatorių pasitraukimas iš EP dėl „Brexito“ dramatiškai sumažins šią frakciją, todėl jai būtinas naujas pastiprinimas.

Šiuo metu „Lyga“ EP turi 6 atstovus, kurie priklauso daug mažesnei Tautų ir laisvės Europos frakcijai.

Prognozės rodo, kad abi partijos per gegužės mėnesį vyksiančius rinkimus pasirodys gerai. Pagal neseniai POLITICO darytą apklausą, „Teisė ir teisingumas“ turėtų gauti 24 vietas, o „Lyga“ – 27.

Nors abi šalys turi tam tikrų panašių politinių interesų, kai kuriais klausimais jos laikosi labai skirtingos pozicijos.

„Prorusiška partija“

Lenkijos opozicinės partijos „Piliečių platforma“ lyderis Grzegorzas Schetyna M. Salvini ir J. Kazcynskio susitikimą pavadino „absurdišku ir šokiruojančiu“.

Pasak jo, M. Salvini „Lyga“, kuri nuo 2018 metų birželio Italijoje dalijasi valdžią su populistiniu „Penkių žvaigždučių“ judėjimu, yra „nacionalistinė, radikali ir prorusiška“.

M. Salvini, kuris ne vieną kadenciją buvo EP narys, idėją apie paneuropinį nacionalistinių partijų tinklą pirmą kartą iškėlė praėjus vos kelioms savaitėms, kai Italijoje buvo sudaryta koalicija.

Jis jau yra sutaręs dėl bendradarbiavimo su Prancūzijos kraštutinės dešinės lydere Marine Le Pen. Praeitų metų spalį Romoje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje abu politikai pareiškė, jog ateinantys Europos Parlamento rinkimai pradės naują „sveiko proto“ erą, nes nacionalistinės partijos susivienys, kad sugrąžintų paprastiems darbininkams pasididžiavimą ir orumą.

Konstruktyviam bendradarbiavimui su lenkais koją gali pakišti tai, jog M. Salvini pastaruoju metu rodo palankumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Nereikia pamiršti, kad M. Le Pen iš Rusijos banko yra gavusi paskolą, dėl to partnerystė su ja lenkams taip pat gali pasirodyti ne itin patraukli.

Be to, Lenkijos valdančioji partija neseniai pabandė taisyti santykius su Briuseliu, įvykdydama ES reikalavimą atšaukti įstatymą, kuriuo numatomas mažesnis šalies Aukščiausiojo Teismo teisėjo pensinis amžius.

Vokietijos ir Prancūzijos sutartis

M. Salvini vizitas Varšuvoje sutapo su Vokietijos vyriausybės sprendimu uždegti žalią šviesą kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sutarties pasirašymui sausio 22 dieną Vokietijos Acheno mieste.

Tą dieną bus minimos buvusių Antrojo pasaulinio karo priešininkių 1963 metais pasirašytos Eliziejaus sutarties 56-osios metinės. Nuo to laiko Prancūzijos ir Vokietijos partnerystė tapo Europos integracijos varikliu. Naujoji sutartis turėtų papildyti, o ne pakeisti Eliziejaus sutartį.

A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas pareiškė, kad naujoji sutartis „nustato naują bendradarbiavimo kokybę“ tarp šių dviejų šalių.

E. Macrono atstovo teigimu, sutarties pasirašymas padės pagrindą „suverenesnei, vieningesnei ir demokratiškesnei Europai“.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika