Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Italijoje bręsta graikiška tragedija 

2018 spalio 3 d. 14:00
Italai įspėti pagalvoti, kas galiausiai už viską sumokės... / 
Italai įspėti pagalvoti, kas galiausiai už viską sumokės... / 
AFP/Scanpix nuotrauka

Italijos populistų vyriausybei pristatant savo pirmą 2019 metų biudžetą, kuriame numatoma tris kartus padidinti valstybės išlaidas, valdžia Romoje sulaukė griežtų žodžių iš Europos ir įspėjimo, kad Italiją gali ištikti Graikijos krizė.

Italijos vyriausybė išgąsdino rinkas ir Europą savo biudžeto planais bei naujais pareiškimais, jog Romai būtų geriau be euro. Investuotojai sunerimę laukia šios Pietų Europos šalies 2019 metų biudžeto, kuriame populistai žada didinti deficitą iki 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai – triskart daugiau, nei buvo numačiusi ankstesnė vyriausybė. Ji turėjo tikslą pasiekti 0,8 proc. BVP biudžeto deficitą. Tai būtų padėję mažinti Italijos valstybės skolą, siekiančią 2,3 trln. eurų, arba 131 proc. BVP, nors galbūt varžę ekonomikos augimą.

Trapi Italijos ekonomikos būklė grąžino prisiminimus apie krizę ir atgaivino būgštavimus, kad Roma gali sulaukti baudžiamųjų priemonių, jei sulaužys Europos Sąjungos taisykles.

Vakar valdančiosios „Lygos“ partijos ekonomikos politikai vadovaujantis Claudio Borghi paskatino abejones ir dėl euro likimo Italijoje. „Esu įsitikinęs, kad Italija išspręstų daug problemų, jei turėtų savus pinigus“, – pareiškė jis. Dėl šių žodžių krito Italijos bankų akcijos ir 1,5 proc. bendras valstybės indeksas, o rinkos toliau susirūpinusios stebi Italiją.

Žodžių karas tik prasideda

Koalicinę šalies vyriausybę sudaro dvi euroskeptiškos, prieš sistemines partijas nusistačiusios jėgos: „Lyga“ ir „Penkių žvaigždučių“ judėjimas. Jos ne kartą kalbėjo apie pasitraukimą iš euro zonos, bet prieš rinkimus kovą šiek tiek nuleido toną. Rinkoms sureagavus itin neigiamai, C. Borghi atstovas irgi mėgino sušvelninti retoriką. Jis pabrėžė, kad „vyriausybės programoje nenumatyta atsisakyti euro, tokių planų nėra“.

AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

Planuojamas biudžeto deficitas išprovokavo piktus Europos institucijų komentarus. Keli Europos finansų ministrai ir politikai pareiškė savo susirūpinimą, bet kol kas laukia visų detalių, o jos paaiškės paskelbus biudžeto planą. Italija iki spalio 15 dienos turi pateikti jį Europos Komisijai išanalizuoti. Jei ši planą atmes, Briuselio ir Italijos euroskeptiškų lyderių konfrontacija, ir taip nemenka dėl migrantų, kuriems Roma užvėrė Viduržemio jūros uostus, taps dar didesnė.

Euro zonos finansų ministrai pirmadienį griežtai įspėjo Italiją laikytis Europos Sąjungos (ES) taisyklių. Europos ekonomikos komisaras Pierre'as Moscovici sakė, kad 2,4 proc. deficitas „labai reikšmingas nukrypimas nuo to, kas buvo įsipareigota anksčiau“. Jis paragino Italijos vyriausybę atskleisti šalies gyventojams tiesą: didesnės valstybės išlaidos gali padidinti politikų populiarumą, bet kas galiausiai už viską sumokės?

Dėl šių žodžių „Penkių žvaigždučių“ judėjimo lyderis ir vienas premjero pavaduotojų Luigi Di Maio apkaltino ES tyčia trikdant finansų rinkas ir taip vykdant „finansinį terorizmą“.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Trapi Italijos ekonomikos būklė grąžino prisiminimus apie krizę ir atgaivino būgštavimus, kad Roma gali sulaukti baudžiamųjų priemonių, jei sulaužys ES taisykles. „Noriu labai aiškiai pasakyti: yra taisyklės, ir jos vienodos visoms valstybėms, nes mūsų ateitis susijusi“, – pažymėjo Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as.

Į euro zoną grįžta juodi debesys

Šaltinių teigimu, Italijos finansų ministrui Giovanni Triai sunkiai sekėsi apginti Romos biudžeto planą. Jis tikino, kad per ateinančius dvejus metus investicijos paskatins ekonomikos augimą ir tai padės sumažinti skolą. Tačiau Italijos žiniasklaidoje jau sklando gandai, jog G. Tria gali atsistatydinti dėl vyriausybės kietakaktiškumo. Taigi Italijai vėl gresia politinis sąmyšis, o į ES grįžta nerimas dėl euro ateities.

Kai kas yra pasakęs, kad Italijai pasitraukus iš euro zonos „Brexitas“ atrodys it maloni iškyla. Italijos ekonomika kėlė didžiulį susirūpinimą dar 2011–2012 metais, per patį Graikijos bankroto įkarštį, kai atrodė, jog Graikija neišliks euro zonoje. To nenutiko, bet toks scenarijus Italijai kelia dar didesnį nerimą. Kodėl Italijos finansų krizė atrodo baisesnė ir ką ji reikštų kitoms euro zonos šalims?

Pirmiausia, Italija tokia svarbi dėl savo ekonomikos dydžio – pagal stiprumą ji yra trečia euro zonoje ir dešimta pasaulyje (matuojant pagal BVP). Bemaž du trečdaliai šalies prekybos tenka jos partnerėms Europoje. Drauge Italijos skola yra penkta pagal dydį pasaulyje ir antra euro zonoje po Graikijos (ten ji siekia 180 proc. BVP). Su Italijos ekonomikos likimu susijęs ir euro zonos bankų sektoriaus likimas. Jau 2007–2008 metų pasaulinė finansų krizė parodė, kad griūvant bankams sustabdyti gaisrą labai sunku, nes jis išplinta į visą finansų sistemą. Ne veltui Italijos banko valdytojas Ignazio Visco perspėjo, jog šalies posūkis į populizmą rizikuoja sukelti ekonominį sąmyšį.

Daugelis italų gali ginčytis, kad valstybė jau dešimtmečius išgyvena krizę, nedarbas atkakliai nekrenta žemiau nei 11 proc., daugybė struktūrinių problemų daug metų stabdo ekonomikos augimą. Tačiau jie pamiršta, jog Italijai atsisakius euro ir tapus nemokiai, tai būtų didžiausias ekonominis žlugimas istorijoje. Padarinius pajaustų visa ES. „Nenorėčiau, kad, įveikę Graikijos krizę, susidurtume su tokia pat padėtimi Italijoje“, – įspėjo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Kol kas tai tik teorinis košmaras. Jis atsitrauks, jei italai nusisuks nuo populistų, bet dabar valdžia yra būtent tokių politikų rankose. Konfrontacija su ES jiems palanki, ypač kraštutinių dešiniųjų vidaus reikalų ministrui Matteo Salvini, „Lygos“ lyderiui, kuris siekia suburti euroskeptišką lygą Europoje ir kitą gegužę iškovoti pergalę per Europos Parlamento rinkimuose.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"