Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Italijai gresia ES nuobaudos 

2018 lapkričio 14 d. 18:00
Karinga Italijos pozicija gali atvesti šalį į aklavietę. /
Karinga Italijos pozicija gali atvesti šalį į aklavietę. /
AFP/Scanpix nuotraukos

Italija iki lapkričio 13 dienos turėjo pateikti pataisytą biudžeto projektą. Tačiau atėjus šiam laikui Roma pareiškė, kad savo plano nekeis, ir pateikė tik minimalias korekcijas. Šis ginčas kelia abejonių dėl trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos ateities ir visos Europos Sąjungos finansinio stabilumo.

Italijos ekonomikos augimas sulėtėjo, nedarbo lygis išaugo, o valstybės skola yra milžiniška. To daugiau nei pakanka rimtam susirūpinimui, kuris tvyro euro zonoje, kai Briuselis atmetė Romos ateinančių metų biudžetą.

Visgi didžiausią grėsmę turbūt kelia ne prasti ekonomikos rodikliai, bet Romos pozicija. Italijos populistų vyriausybė, atrodo, nenusiteikusi žaisti pagal sutartas taisykles.

Padėtis labai primena Graikijos skolų krizę, išskyrus faktą, kad audros epicentre atsidūrusi Italijos ekonomika yra kur kas didesnė ir svarbesnė euro zonai, tad ją gelbėti būtų itin keblu.

Praėjusį mėnesį Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, atsakingas už euro reikalus ir socialinį dialogą, kalbėjo, kad taisyklių nepaisymas kuria išsilaisvinimo iliuziją, tačiau skolos našta ilgainiui taps pernelyg sunki ir laisvė baigsis.

Antradienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad ES nori padėti Italijai. Jos teigimu, euro zona veiks tik tada, jei kiekviena narė laikysis įsipareigojimų.

Niekada nesiklaups

Spalį Europos Komisija nusiuntė Romai laišką, kuriame informavo, jog atmeta šalies parengtą 2019 metų biudžetą. Tai pirmasis toks atvejis, nors Italija tikrai nėra pirmoji šalis, pažeidusi euro zonos taisykles.

Šalies prezidentas Sergio Mattarella žadėjo konstruktyvų dialogą su europinėmis institucijomis. Tačiau vicepremjero Matteo Salvini reakcija buvo griežta: „Joks laiškas neprivers mūsų nusileisti. Italija daugiau niekada nesiklaups.“ Nesutarimai dėl biudžeto gali išprovokuoti beprecedentį konfliktą.

Ir anksčiau būta, kai bendrosios valiutos bloko narės nepaisė kolektyvinių biudžeto gairių, tačiau nė viena to nedarė taip atvirai ir sąmoningai kaip Italijos valdančioji populistų koalicija. Jei vyriausybė nesilaikys bendros tvarkos, gali sulaukti milžiniškų baudų ir netekti subsidijų.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Trečiadienį M. Salvini nurodė visuomeniniam transliuotojui „Rai“, kad Europos Komisija daro klaidą, jei ketina skirti baudas. Savo ruožtu partijos „Penkių žvaigždučių“ judėjimo lyderis Luigi Di Maio sakė: „Esame įsitikinę, kad tai yra būtent toks biudžetas, kokio šaliai reikia.“ Naujoji Italijos valdžia žada mažinti skurdą, didinti išmokas bedarbiams, apkarpyti mokesčius, ankstinti pensinį amžių.

ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici viliasi, kad pavyks rasti kompromisą ir išvengti sankcijų.

Vienoje Romos stočių esančiame ekrane sukasi skaičiai, žymintys Italijos valstybės skolą.
Vienoje Romos stočių esančiame ekrane sukasi skaičiai, žymintys Italijos valstybės skolą.

Nekokios prognozės

Italija, ypač jos kraštutinių dešiniųjų sparno vicepremjeras M. Salvini, neketina nusileisti ir, regis, net mėgaujasi galimybe nepaklusti Briuseliui. Vyriausybė numačiusi, kad biudžeto deficitas kitąmet sieks 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokiu atveju jis bus tris kartus didesnis, nei planavo ankstesnis centro kairiųjų ministrų kabinetas.

Briuselis veikiausiai atlaidžiau žiūrėtų į Romos sprendimą didinti išlaidas, jei dabartinė ekonomikos padėtis leistų tikėtis geresnių perspektyvų ateityje. Tačiau Italijos nedarbo lygis viršija 10 proc. – yra gerokai didesnis už euro zonos vidurkį, o ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį sustojo.

Koalicijos parengtas biudžetas remiasi prognoze, kad metinis biudžeto augimas sieks 1,5 procento. Tarptautinis valiutos fondas tai laiko optimistine prognoze ir mano, kad augimas sudarys tik 1 procentą.

Italijos premjeras Giuseppe Conte tvirtina, kad mažas augimo rodiklis yra viena svarbiausių priežasčių didinti išlaidas ir tokiu būdu paskatinti ekonomikos augimą bei išvengti recesijos. Tačiau Briuselis būgštauja, kad augantis deficitas gali sukelti naują skolų krizę.

Italijos valstybės skola sudaro 2,3 trln. eurų, arba 131 proc. BVP – didesnis skolos ir BVP santykis euro zonoje yra tik Graikijoje. Net jei Briuselis užmerktų akis ir nenubaustų Romos, tai neabejotinai padarytų rinkos.

Reitingų agentūra „Moody‘s“ jau sumažino Italijos skolos reitingą, o „Standard & Poor's“ pakeitė reitingo prognozę iš „stabilios“ į „neigiamą“.

Bloga nuojauta

Dešimties metų trukmės Italijos vyriausybės obligacijų ir tokios pat trukmės Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumas, kuris yra atidžiai stebimas, padidėjo nuo maždaug 130 bazinių punktų 2018 metų pirmąjį ketvirtį iki apytikriai 300 punktų.

Padėtis labai primena Graikijos skolų krizę, išskyrus faktą, kad audros epicentre atsidūrusi Italijos ekonomika yra kur kas didesnė ir svarbesnė euro zonai, tad ją gelbėti būtų itin keblu.

„Italija gali tapti kita valstybe, kuriai reikės Europos stabilumo mechanizmo“, – sakė ES aukšto rango pareigūnas, turėdamas galvoje tarpvyriausybinę struktūrą, kurios funkcija – sutelkti finansinius išteklius ir suteikti finansinę paramą euro zonos valstybėms, susiduriančioms su finansavimo problemomis.

Gyventojai jau dabar su nerimu reaguoja į ekonomistų perspėjimus. Štai pastarosiomis savaitėmis nemažai italų atsidarė sąskaitas Šveicarijos bankuose, kad ten galėtų saugiai laikyti savo santaupas.

Valstybės skola (proc. BVP)

Graikija – 178,6

Italija – 131,8

Portugalija – 125,7

Belgija – 103,1

Ispanija – 98,3

Kipras – 97,5

Prancūzija – 97

Didžioji Britanija – 87,7

Austrija – 78,4

Kroatija – 78

Šaltinis: Eurostatas

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"