Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Estijos žvalgyba: pagrindinė išorės grėsmė šalies saugumui kyla iš Rusijos 

2019 kovo 12 d. 14:57
Estijos užsienio žvalgybos departamento ataskaitoje teigiama, kad šiais metais pagrindinis Rusijos taikinys bus Ukraina, bet Kremlius nesivaržydamas imsis ardomosios veiklos net prieš savo sąjungininkę Baltarusiją.
Estijos užsienio žvalgybos departamento ataskaitoje teigiama, kad šiais metais pagrindinis Rusijos taikinys bus Ukraina, bet Kremlius nesivaržydamas imsis ardomosios veiklos net prieš savo sąjungininkę Baltarusiją.
Scanpix nuotrauka

Pagrindinę išorės grėsmę Estijos saugumui kelia Rusijos elgesys, kuriuo kenkiama tarptautinei tvarkai, antradienį pareiškė Estijos užsienio žvalgybos departamento generalinis direktorius Mikkas Marranas.

Vienintelė rimta grėsmė regiono saugumui, įskaitant Estijos bei kitų Baltijos valstybių egzistavimą ir suverenumą, kyla iš Rusijos. Ši grėsmė apima ne tik asimetrišką, slaptą ar politinę ardomąją veiklą, bet ir potencialią karinę grėsmę, sakoma Estijos užsienio žvalgybos departamento ataskaitoje.

Ataskaitos pratarmėje M. Marranas rašė, kad pagrindinė išorės grėsmė Estijos saugumui kyla dėl tarptautinę tvarką pakertančio Rusijos elgesio.

Rusija savo užsienio politiką vykdo demonstruodama karinę jėgą, naudodamasi kitų valstybių priklausomybe nuo rusiškų energijos šaltinių ir vykdydama kibernetines atakas bei įtakos operacijas, panaudojant klaidingą informaciją ir kitus „švelnius“ įrankius. Šiais metais pagrindinis šių priemonių taikinys bus Ukraina, bet Rusija nesivaržydama naudos jas net prieš savo sąjungininkę Baltarusiją, sakoma ataskaitoje.

Europos Sąjungos ir NATO šalys taip pat nėra visiškai apsaugotos nuo Rusijos agresyvios veiklos, pažymėjo M. Marranas.

„Rusija toliau plėtoja ir rengia savo ginkluotąsias pajėgas didelio masto karui su NATO. Nors blogiausio scenarijaus tikimybė maža, negalima atmesti (Rusijos) autoritariško režimo... netikėtumų“, – sakė jis.

M. Marranas pažymėjo, kad Kremliaus užsienio politiką veikia vidaus problemos, įskaitant didėjantį visuomenės nepasitenkinimą ir įtampą elito viduje.

„Stiprios karinės pajėgos ir vadovybė, kuri jaučiasi esanti pavojuje, gali pasirodyti esančios pavojingas derinys“, – pridūrė Estijos užsienio žvalgybos departamento generalinis direktorius.

„Rusijos bandymais daryti įtaką Vakarų šalyse siekiama sugriauti jų vienybę, pavyzdžiui, dėl jų požiūrio į Rusijai įvestas sankcijas. Kad tai pasiektų, Rusija yra pasirengusi įsitraukti į kitų šalių vidaus politiką. Bandymų daryti įtaką klausimas šiemet nusipelno ypatingo dėmesio, nes ES valstybės narės rinks atstovus į Europos Parlamentą“, – pabrėžė M. Marranas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika