Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Estijos ekonomikos ministrė: Talino-Helsinkio tunelio projektas – valstybinės svarbos 

2019 vasario 12 d. 09:58
GCR nuotr.

Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministrė Kadri Simson pareiškė, jog povandeninio Talino-Helsinkio tunelio projektas neabejotinai vertintinas kaip svarbus valstybei.

Tai ji akcentavo susitikime su vieno iš dviejų dabar siūlomų projektų autorės – Suomijos verslininko Peterio Vesterbackos bendrovės „Finest Bay Area Development“ – atstovais.

Ministrė buvo išsamiai supažindinta su projekto dabartine būkle bei galimais tolesniais žingsniais jo įgyvendinimo link, pranešė Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerijos spaudos tarnyba.

K. Simson žodžiais, „Finest Bay Area Development“ projektas – intriguoja, tačiau didžioji jos dalis vis dar kelia klausimų, reikalauja tikslinimų ir papildymų.

„Akivaizdu, kad tunelis tarp Talino ir Helsinkio būtų naudingas ir Estijai, ir Suomijai. Jis jas galėtų sujungti taip, kad kelionė iš vienos šalies į kitą truktų vos 20 minučių“, – pabrėžė K. Simson.

Talino-Helsinkio povandeninio tunelio projektą „Finest Bay Area Development“ oficialiai pristatė beveik prieš metus, o pernai gruodį Estijos vyriausybei pateikė specialiojo valstybinio planavimo prašymą.

Projekte numatytos dvi geležinkelio tunelio gijos – po vieną keleiviniams ir krovininiams traukiniams – keturiomis galimomis trasomis. Tunelis būtų apytikriai 100 kilometrų ilgio, o traukiniai šį atstumą įveiktų per 20 minučių. Tikimasi, jog keleiviniai traukiniai šiuo tuneliu per metus pervežtų iki daugiau nei 50 mln. žmonių.

Bendra projekto sąmata – 15 mlrd. eurų, investicijų atsipirkimo laikotarpis – 30 metų, tunelio eksploatavimo laikotarpis – 120 metų. 70 proc. išlaidų projekto įgyvendinimui tikimasi padengti Europos ir Azijos investuotojų lėšomis.

Antrąjį Talino-Helsinkio tunelio po jūra projektą „FinEst Link“, kurio įgyvendinimas taip pat būtų finansuojamas daugiausia privataus kapitalo, yra parengusi Suomijos ir Estijos ekspertų grupė. Jame numatyta itin greito traukinio „Hyperloop“ linijos panaudojimo galimybė, su kuria K. Simson buvo išsamiai supažinta pernai lapkritį Los Andžele, kur susitiko su tokio traukinio projektą vystančio JAV startuolio „Virgin Hyperloop One“ savininkais bei vadovais.

2017-ųjų spalį Estijos vyriausybė ir „Virgin Hyperloop One“ pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo JAV startuolio technologijos panaudojimo įgyvendinant tunelio tarp Talino ir Helsinkio projektą.

Futuristinę „Hyperloop“ idėją JAV verslininkas ir išradėjas, „Tesla“ elektromobilių gamintojo vadovas Elonas Muskas pristatė 2013 metais. Jai įgyvendinti Shervinas Pishevaras ir Broganas Bambroganas po kelių mėnesių įkūrė bendrovę „Virgin Hyperloop One“.

Estija ir Suomija tikisi, jog jų sostines galintis sujungti tunelis po Suomijos įlanka taptų Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ pratęsimu.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika