Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Estiją domina inovaciniai susisiekimo sprendimai 

2018 lapkričio 20 d. 06:00
„Hyperloop“ traukinys gali išvystyti iki 300 metrų per sekundę greitį.
„Hyperloop“ traukinys gali išvystyti iki 300 metrų per sekundę greitį.
AFP/Scanpix nuotrauka

Estija svarsto galimybes planuojamame povandeniniame Talino-Helsinkio tunelyje įrengti itin greito traukinio „Hyperloop“ liniją.

Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Kadri Simson neseniai viešėjo Los Andžele. Ji ten susitiko su tokio traukinio projektą plėtojančio JAV startuolio „Virgin Hyperloop One“ savininkais bei vadovais.

„Estijos ir Suomijos sostines galinčio sujungti povandeninio tunelio projektas domina ne vien tik Europą. Tai būtų ilgiausias povandeninis tunelis pasaulyje, todėl apie jį jau dabar žinoma. „Hyperloop“ projektas vystomas, ir jį vertėtų turėti omenyje kaip vieną iš galimų Talino-Helsinkio tuneliui“, – kalbėjo K. Simson. Pasak jos, Estiją domina inovaciniai susisiekimo sprendimai, o „Hyperloop“ yra vienas jų ir neabejotinai vertas dėmesio.

Šios naujoviškos transporto rūšies kūrėjų tvirtinimu, „Hyperloop“ yra pigesnė, greitesnė ir mažiau aplinką teršianti technologija nei įprastas geležinkelis. „Hyperloop“ traukinys tuneliu, iš kurio yra beveik visiškai išsiurbtas oras, gali išvystyti iki 300 metrų per sekundę (1080 kilometrų per valandą) greitį.

Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerija šių metų pradžioje pristatė Suomijos ir Estijos ekspertų parengtą projekto „FinEst Link“ galimybių studiją. Pagal šį projektą Suomijos įlankos dugne būtų iškastas tunelis tarp Talino ir Helsinkio. Studija skelbia, jog projektą už apytikriai 16 mlrd. eurų būtų galima įgyvendinti per 15 metų, jei realūs darbai prasidėtų 2025 metais.

Studijoje taip pat teigiama, kad povandeninis tunelis atsipirktų per kelis dešimtmečius, jei 40 proc. išlaidų jam nutiesti padengtų Europos Sąjunga, o likusią dalį sudarytų viešojo ir privataus sektorių investicijos.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"