Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

ES užsienio politikos vadovė poste užsibūti neketina 

2018 rugsėjo 3 d. 15:10
Federica Mogherini
Federica Mogherini
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini pirmadienį užsiminė, kad kitais metais, kai pasibaigs jos kadencija, kito mandato ji nesieks.

Buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė, suvaidinusi svarbų vaidmenį bandant išgelbėti susitarimą dėl Irano branduolinės programos, per ES ambasadorių susitikimą sakė, jog ateinančius metus sunkiai dirbs, kad ją pakeisiančiam žmogui paliktų „tvarkingus namus“.

F. Mogherini kadencija baigsis su visos dabartinės Europos Komisijos, vadovaujamos Jeano-Claude'o Junckerio, kadencija kitų metų spalį.

„Per šiuos metus turime daug padaryti. Pirmiausia – išsaugoti tai, ką jau pasiekėme; tai daug, bet trapu, – sakė F. Mogherini. – Turime daug ką nuveikti, kad užbaigtume darbą ir paliktume žmogui, kuris turės garbės ir malonumo kitais metais dirbti šį darbą po manęs, tvarkingus namus.“

ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai F. Mogherini tapo 2014-aisiais, būdama vos 41 metų ir sparčiai iškilusi Italijos politikoje.

Jos paskyrimui priešinosi Rytų Europos šalys, kurioms ji atrodė nepatyrusi ir pernelyg artima Maskvai.

Tačiau jai vadovaujant vyko reikšminga ES saugumo architektūros raida, įskaitant svarbų gynybos paktą, kuriuo siekiama paskatinti valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti ir efektyviau leisti pinigus.

Jos pastangos išsaugoti 2015 metų susitarimą su Iranu, pagal kurį Teheranas mainais į sankcijų sušvelninimą apribojo savo branduolinę programą, susidūrė su nesutaikoma JAV prezidento Donaldo Trumpo opozicija. Anksčiau šiais metais JAV iš šio pakto pasitraukė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"