Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

EP rezoliucija: Rusijos negalima laikyti strategine partnere 

2019 kovo 12 d. 18:33
Europos Parlamentas
Europos Parlamentas
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos nebegalima laikyti Europos Sąjungos strategine partnere, todėl reikia peržiūrėti 1994 metais pasirašytą ES ir Rusijos Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, sakoma antradienį Strasbūre priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje.

Šiai rezoliucijai pritarė 402 EP nariai, nepritarė 163, 89 susilaikė.

EP nariai, artėjant gegužę vyksiantiems parlamento rinkimams, ragina Europos Sąjungą „kritiškai ir visapusiškai peržiūrėti savo santykius su Rusijos Federacija“, nes dabartinė Rusijos vidaus ir užsienio politika neatitinka ES tikslų ir pamatinių vertybių.

Didelį EP narių nepasitenkinimą kelia „Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu nuo 2014 metų“.

EP nuomone, „dabartinėmis aplinkybėmis Rusijos negalima laikyti strategine partnere; nesilaikoma Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 2-ojo straipsnio, todėl jį reikia peržiūrėti“.

Glaudesni ES santykiai su Rusija bus įmanomi tik tuomet, „kai Rusija iki galo įgyvendins Minsko susitarimus, atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą“ ir laikysis tarptautinės teisės, pabrėžiama rezoliucijoje.

EP rezoliucijoje taip pat smerkiama Rusijos skleidžiama dezinformacija ir kibernetiniai išpuoliai, kuriais siekiama didinti įtampą ir destabilizuoti padėtį ES valstybėse, kritikuojama Rusijos valdžios parama ES kraštutinės dešinės ir populistinėms nacionalistinėms partijoms.

Taip pat smerkiamas palaikymas jėgų, pasisakančių prieš konflikto dėl Makedonijos pavadinimo sprendimą, kišimasis į referendumo dėl „Brexit“ kampaniją, įskaitant jos neteisėtą finansavimą.

EP nariai yra „giliai sunerimę dėl to, kad Rusija taip akivaizdžiai demonstruoja savo karinę galią, grasina kitoms šalims ir demonstruoja savo norą ir pasirengimą panaudoti karinę jėgą prieš kitas valstybes tikruose kovos veiksmuose, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą prevenciniais tikslais, apie kurį ne kartą kalbėjo prezidentas (Vladimiras) Putinas 2018 metais“.

Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą „dėl Rusijos vykdomo Azovo jūros, Juodosios jūros regiono ir Kaliningrado srities militarizavimo bei daugkartinių ES valstybių teritorinių vandenų pažeidimų Baltijos jūroje“. Jis taip pat reiškia „vienareikšmišką paramą Gruzijos teritoriniam vientisumui ir reikalauja, kad Rusijos Federacija nutrauktų Gruzijos teritorijų okupaciją“, nurodoma rezoliucijoje.

Vertindamas Rusijos vidaus politiką Europos Parlamentas išreiškė apgailestavimą dėl „gerokai pablogėjusios padėties žmogaus teisių srityje, (dėl) plačiai paplitusius ir nepateisinamus teisių į išraiškos laisvę, asociacijas ir taikius susibūrimus pažeidimus“. Taip pat rezoliucijoje kalbama apie žiniasklaidos laisvės suvaržymus, teisių gynėjų persekiojimą, vykdomas „represijas prieš aktyvistus, politinius oponentus“ atvirai valdžią kritikuojančius asmenis.

Tuo pat metu Europos Parlamentas paragino „mažinti dabartinę įtampą ir pradėti konsultacijas su Rusija siekiant sumažinti nesusipratimų, neteisingo aiškinimo ir klaidingo supratimo riziką“, o Europos Sąjungai rekomenduoja griežtai suformuluoti, ko ji tikisi iš Rusijos.

Europos Parlamentas patvirtino savo palaikymą „penkiems principams“, kuriais grindžiama ES politika Rusijos atžvilgiu, ragindamas toliau plėtoti „selektyvaus bendradarbiavimo“ su Maskva principą.

EP taip pat rekomendavo pagrindinį dėmesį skirti klausimams, susijusiems su Artimaisiais Rytais ir Šiaurės Afrika, Šiaurės ir Arkties regionais. Pasak europarlamentarų, bendradarbiavimas taip pat gali vykti tokiose srityse kaip kova su terorizmu ir ekstremizmu, masinio naikinimo ginklų neplatinimas, ginklavimosi kontrolė, strateginio stabilumo kibernetinėje erdvėje užtikrinimas, kova su organizuotu nusikalstamumu, migracija, klimato kaita, taip pat raginama dedant bendras pastangas išsaugoti Irano branduolinį susitarimą ir užbaigti karą Sirijoje.

Pripažindami, kad artimiausioje ateityje ES išliks didžiausia Rusijos prekybos ir ekonomikos partnerė, EP nariai savo rezoliucijoje paragino sustabdyti „Nord Stream 2“ projektą, keliantį grėsmę ES vidaus rinkai ir prieštaraujantį ES strateginiams interesams.

Europos Parlamentas pabrėžė būtinybę politiškai ir finansiškai palaikyti ryšius tarp ES ir Rusijos žmonių, ypač pilietinės visuomenės aktyvistų, žurnalistų ir mokslininkų. ES valstybės raginamos išduoti ilgalaikes vizas teisių gynėjams ir jų šeimų nariams, skirti daugiau lėšų žurnalistų, kultūros ir mokslo darbuotojų mainams.

„ES atsakas į Rusijos propagandos kampaniją ir masines dezinformacijos atakas buvo nepakankamas ir turi būti stiprinamas, ypač prieš 2019 metų gegužę vyksiančius Europos Parlamento rinkimus“, – sakoma rezoliucijoje.

Europos Parlamento rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio. ES struktūros nėra teisiškai įpareigotos jos laikytis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika