Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Emmanuelis Macronas turi ilgalaikę viziją, o prancūzai – neatidėliotinų poreikių 

2018 lapkričio 29 d. 14:00
„Geltonųjų liemenių“ organizatoriai žada neramumus ir ateinantį savaitgalį./
„Geltonųjų liemenių“ organizatoriai žada neramumus ir ateinantį savaitgalį./
AFP/Scanpix nuotrauka

Atėjęs į valdžią Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ėmėsi įvairiausių reformų: pakeitė Darbo kodeksą, stojo į kovą su įtakingomis profesinėmis sąjungomis, apkarpė regionų merams skirtą finansavimą. O antradienį jis pristatė ambicingą „ekologinio perėjimo“ viziją, pažadėdamas iki 2035 metų uždaryti 14 iš 58 šalyje veikiančių branduolinių reaktorių ir sumažinti iškastinio kuro naudojimą. 

Tačiau šį prezidento sumanymą, kaip ir kitus jo užmojus, kritikai priėmė kaip įrodymą, jog siekdamas ilgalaikės vizijos Prancūzijai E. Macronas visiškai nesupranta šalies piliečių neatidėliotinų poreikių.

Pasak jų, postringaudamas apie planetos ateitį, prezidentas visiškai pro pirštus žiūri į paprastų prancūzų vargus, ir jie reikalauja būti išgirsti.

„Atrodo, lyg jis būtų kurčias, – „The New York Times“ teigė Fabrice'as Schlegelis, vienas iš pastarosiomis savaitėmis Prancūziją krečiančių protestų organizatorių. – Jis mums šneka apie „ekologinį perėjimą“. Tai yra politikas, kuris skraidžioja kosmose.“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas: „Noriu, kad prancūzai, ypač tie, kurie sako: „Mes girdime prezidentą, vyriausybę kalbant apie pasaulio pabaigą, bet mes kalbame apie mėnesio pabaigą“, suprastų, kad spręsime abu klausimus.“

Didžiausias iššūkis

Dėl protestų šeštadienį Paryžiuje siautė chaosas. Dar daugiau bruzdėjimo numatoma ateinantį savaitgalį. Žmones į gatves veja nepasitenkinimas nekylančiais atlyginimais, degalų akcizo didėjimas ir kiekvieno mėnesio pabaigoje apimantis nerimas, kaip sudurti galą su galu.

Aiškios vadovybės neturintys, partijų ir profsąjungų ribas peržengiantys protestai išplito po visą šalį. Kaip rašo „The New York Times“, nemažai kalbintų protestuotojų teigė, kad iki šiol jie nėra mitingavę ir net neidavę balsuoti.

Šie protestai yra didžiausias iššūkis jaunam prezidentui, kuris pažadėjo reformuoti ne tik Prancūzijos energetikos pramonę, ekonomikos sektorius, bet ir socialinės apsaugos sistemą. E. Macrono teigimu, tokios socialinės apsaugos, kokia yra dabar, Prancūzija nebegali sau leisti.

Antradienį Emmanuelis Macronas bandė nuraminti protestuojančius prancūzus./ SIPA/Scanpix nuotrauka
Antradienį Emmanuelis Macronas bandė nuraminti protestuojančius prancūzus./ SIPA/Scanpix nuotrauka
GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Lapkričio 27 dieną E. Macronas, kaip seniai buvo numatyta, turėjo pristatyti savo energetikos programą, tačiau didžiąją kalbos dalį prezidentas buvo priverstas skirti „geltonųjų liemenių“ protestams. Jie taip vadinami dėl į gatves išėjusių žmonių dėvimų šviesą atspindinčių liemenių.

„Noriu, kad prancūzai, ypač tie, kurie sako maždaug taip: „Mes girdime prezidentą, vyriausybę kalbant apie pasaulio pabaigą, bet mes kalbame apie mėnesio pabaigą“, suprastų, kad spręsime abu klausimus“, – E. Macrono kalbą transliavo televizija.

Nors prezidentas tvirtino suprantąs žmonių skausmą ir pyktį, jis nepasiūlė jokių priemonių, kurios palengvintų prancūzų dalią.

Kalbant E. Macronui, Prancūzijos televizijos rodė vaizdo įrašus su protestuojančiais piliečiais, kurie praeitą savaitgalį išėjo į Paryžiaus gatves. Daugeliui kalbintų asmenų tas faktas, kad Prancūzija, kurios atominės elektrinės pagamina beveik 72 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos, ketina šią dalį iki 2030 ar 2035 metų sumažinti iki 50 proc., buvo visiškai neįdomus.

Kaip rašo „The New York Times“, nuo pat E. Macrono atėjimo į valdžią pagrindinė jo problema buvo ta, kad prezidento vizijos mastas visada buvo didesnis nei jo turima parama visuomenėje.

Jokių nuolaidų

Jis buvo visiškai neišbandytas kaip politikas, o 2017 metais rinkimus laimėjo beveik savaime, kai jų favorito Francois Fillono kampanija žlugo dėl korupcijos skandalo ir prancūzams neliko kitos alternatyvos. Daugelis šalies piliečių tiesiog negalėjo balsuoti už jo pagrindinę konkurentę, kraštutinės dešinės „Nacionalinio fronto“ kandidatę Marine Le Pen.

Prancūzai pasirinko naują veidą ir balsavo už pokyčius, bet greičiausiai gavo daugiau, nei tikėjosi, ir tai rodo vis mažėjanti visuomenės parama. E. Macrono populiarumas siekia vos 26 procentus.

Antradienį E. Macronas kelis kartus pakartojo suprantąs sudėtingą šalies situaciją. „Aš suprantu šią baimę, – teigė jis. – Suprantu šį nepasitenkinimą.“

Prezidentas pažadėjo surengti susitikimą su paprastais piliečiais, taip pat ir su „geltonosiomis liemenėmis“, kad būtų rastas problemos sprendimas.

Tačiau jis nepasiūlė jokių nuolaidų: nepažadėjo atšaukti degalų akcizo kėlimo, siekti didesnių atlyginimų, nepasiūlė sumažinti mokesčių naštos paprastiems prancūzams. Viena, ką jis pažadėjo, – tai kas tris mėnesius peržiūrėti degalų akcizus.

Protestuotojų nenuramino

Tikėtina, kad prezidento antradienio kalba nenuramino Prancūzijos protestuotojų, kurių nemaža dalis buvo išstumti iš miestų dėl augančių nekilnojamojo turto ir nuomos kainų, o dabar nebegali gyventi ir kaimiškose vietovėse dėl kylančių degalų kainų. E. Macrono žodžiai tikrai neįtikino protestus organizavusio F. Schlegelio, kuris save pristatė kaip verslininką. „Tai toli gražu ne tai, ko reikia, – „The New York Times“ teigė jis telefonu. – Jis negirdi pykčio. Tai grynas Macronas. Prancūzams visiškai nusispjaut, kiek valstybei priklauso EDF (valstybinė elektros energijos gamybos bendrovė) akcijų.“

Ne mažiau kritiškas buvo ir kitas „geltonųjų liemenių“ lyderis.

„Ponas Macronas, neatsakydamas į prancūzų pyktį ir kančias, į ugnį įpylė alyvos, – teigė draudimo įmonės vadovas Benjaminas Cauchy iš Tulūzos. – Jis užsisklendė tame „ekologiniame perėjime“, tačiau nesureagavo į nerimą dėl žemų algų ir mažėjančios perkamosios galios.“

E. Macronas Prancūzijos parlamente turi didelę daugumą, tačiau nepasitenkinimo daugėja net ir tarp jo partijos „Respublika, pirmyn!“ narių.

„Jis buvo išrinktas tam, kad pertvarkytų valstybę, bet jo reformos atrodo ne egalitarinės, – teigė E. Macrono partijos atstovas parlamente Patrickas Vignalis. – Tai žmonės, kurie jaučiasi slystantys socialiniais laiptais žemyn. Mes turime pateikti įrodymų, jog jie mums rūpi.“

E. Macronui pabaigus savo kalbą, jo politiniai oponentai taip pat nepraleido progos jam įgelti.

„Akivaizdu, kad tai nebuvo kalba, kurios laukė dėl mėnesio pabaigos neviltyje skendintys prancūzai, – žurnalistams kalbėjo M. Le Pen. – Į šį prancūzų nerimą nebuvo jokio atsako. Tai tikrai nesuvokiama.“

E. Macrono oponentas kitame politinio spektro gale, kraštutinės kairės lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas pareiškė, kad „prezidentas išsikvėpė“. „Jis tik kepa frazes ir neįvertina situacijos rimtumo. Barikados iškilo visoje Prancūzijoje“, – sakė buvęs kandidatas prezidento rinkimuose.

Ir iš tiesų, kaip teigė F. Schlegelis, „geltonųjų liemenių“ judėjimas nesibaigė.

„Žmonės neina taip toli dėl nieko. Jis nenuramino. Tik priešingai“, – kalbėjo protestų organizatorius.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"