Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Emmanuelis Macronas tesi pažadą armėnams 

2019 vasario 6 d. 11:09
Mouradas Papazianas ir Emmanuelis Macronas
Mouradas Papazianas ir Emmanuelis Macronas
Reuters/Scanpix nuotrauka

Prancūzija paskelbs balandžio 24-ąją „nacionaline armėnų genocido atminimo diena“, antradienį pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas, taip tesėdamas savo 2017 metų rinkimų kampanijos pažadą.

Per vakarienę Paryžiuje kreipdamasis į armėnų bendruomenę, E. Macronas sakė, kad Prancūzija yra tarp pirmųjų šalių, pasmerkusių armėnų žudynes kaip genocidą.

„Prancūzija visų pirma yra šalis, žinanti, kaip žvelgti istorijai į akis“, – sakė jis.

Armėnija ir Turkija dešimtmečius ginčijasi dėl to, ar armėnų žudynės ir trėmimai, kurias Pirmojo pasaulinio karo metais vykdė juos valdžiusi Osmanų imperija, turėtų būti laikomos genocidu.

Turkija kategoriškai neigia, kad 1915 metais prasidėjusios armėnų žudynės, kalinimas ir trėmimai yra genocidas.

Armėnija savo ruožtu tvirtina, kad tai buvo genocidas, kuris nusinešė 1,5 mln. gyvybių. Armėnai jo atminimo dieną mini balandžio 24-ąją, nes tą dieną 1915 metais Osmanų vyriausybė Konstantinopolyje suėmė ir nužudė grupę armėnų intelektualų.

E. Macronas kalbėjo per vakarienę, kurią organizavo Prancūzijos armėnų organizacijų koordinavimo taryba (CCAF). Savo kalboje jis ragino „rytojaus piliečius gerai žinoti praeities tiesas“ ir protestavo prieš bet kokias neigimo formas.

Prancūzija 2001 metų sausį tapo viena pirmųjų svarbių Europos šalių, pavadinusių armėnų žudynes genocidu. Tai dabar pripažįsta daugiau kaip 20 kitų valstybių.

Pasak Prancūzijos prezidento, jis jau anksčiau informavo Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą apie savo sprendimą.

Per minėtą renginį E. Macronas taip pat pagerbė pernai spalį mirusį armėnų kilmės prancūzų dainininką Charles'į Aznavourą, o dainininko sūnus Nicolas Aznavouras įteikė jam tradicinę armėnų fleitą duduką iš abrikoso medienos.

Prancūzijos armėnų bendruomenė sveikino E. Macrono pareiškimą.

Mouradas Papazianas iš CCAF pavadino Prancūziją pavyzdžiu ir sakė: „Vertiname tai, kad prezidentas tesėjo savo pasižadėjimą. Tai žingsnis link pripažinimo.“

Muzikantas Andre Manoukianas sakė, jog tai „didelis džiaugsmas“, ir pridūrė: „Tai žymi labai svarbią akimirką armėnų kilmės prancūzams.“

E. Macronas spalio mėnesį lankėsi Armėnijos sostinėje Jerevane, kur vyko Frankofonijos susitikimas ir kur jis paskelbė, kad netrukus grįš valstybinio vizito.

Turkijos įniršis

Turkija trečiadienį pasipiktino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pranešimu, kad jo šalis paskelbs balandžio 24-ąją nacionaline armėnų genocido atminimo diena.

„Smerkiame ir atmetame Macrono, kurį kamuoja politinės problemos savo paties šalyje, bandymus užsitikrinti sėkmę paverčiant istorinius įvykius politiniu klausimu“, – sakoma Turkijos prezidento atstovo Ibrahimo Kalino pareiškime.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika