Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Emmanuelio Macrono Europos renesansas ir realybė 

2019 kovo 12 d. 15:00
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pateikė daugybę idėjų, kaip būtų galima pertvarkyti Europos Sąjungą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pateikė daugybę idėjų, kaip būtų galima pertvarkyti Europos Sąjungą.
SIPA nuotrauka

Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui idėjų, ką reikėtų pakeisti Europos Sąjungoje, tikrai netrūksta. Bet ar tikrai jas visas pavyks įgyvendinti?

Praėjusią savaitę daugybėje Europos laikraščių buvo išspausdintas Prancūzijos prezidento straipsnis, kuriame išdėstyta E. Macrono vizija, kaip turėtų veikti Europos Sąjunga (ES). Jis ragina Europą atgimti, siūlo naujų politikos krypčių ir skatina įkurti naujų institucijų. Prancūzijos vadovas taip pat kviečia surengti konferenciją, kurioje būtų persvarstytas ES politinis projektas, o gal net nuspręsta pakeisti pagrindines Bendrijos sutartis.

Tačiau tai tik žodžiai. Kelių valstybių šalių lyderiai jau patyrė, kaip sudėtinga keisti ES politikos kursą. Europos naujienų portalas „Politico“ apžvelgė pagrindinius E. Macrono pasiūlymus ir įvertino, ar realu tikėtis, kad jie bus įgyvendinti.

Prekyba

Be abejo, radikaliausiai E. Macronas ragina keisti prekybos reguliavimą. Šie pasiūlymai iš esmės atitinka neseniai Prancūzijos ir Vokietijos pateiktą bendrą kvietimą persvarstyti ES požiūrį į konkurenciją ir prekybos politiką. Prancūzijos prezidentas nori, kad viešuosiuose pirkimuose galiotų „pirmenybės Europai“ principas, ir teigia, jog ES turėtų pertvarkyti Bendrijos prekybos politiką, taip pat bausti įmones, kurios kenkia strateginiams ES interesams ir pagrindinėms vertybėms, ar net uždrausti tokioms bendrovėms veikti. Jis taip pat ragina skirti bausmes įmonėms, kurios prekiaudamos nesilaiko aplinkosaugos standartų.

Ekspertų manymu, beveik neįtikima, kad Briuselį pavyktų įtikinti „pirmenybės Europai“ idėjos verte. Realesnė pozicija, kurią Prancūzija jau yra parėmusi, – viešųjų pirkimų „abipusiškumas“. Tai reiškia, jog ES vyriausybės neturėtų pirkti prekių ir paslaugų iš šalių, kurios nėra atviros Europos įmonėms. Ši idėja tampa vis populiaresnė, ji įtraukta ir į naujausią Vokietijos pramonės strategiją.

O dėl raginimo prekiaujant laikytis pagrindinių ES vertybių E. Macroną būtų galima apkaltinti šiokia tokia veidmainyste. Sulaukęs patarimo, kad Prancūzijos gamintojai neturėtų eksportuoti ginklų į Saudo Arabiją, jis tokį eksporto draudimą pavadino gryna demagogija.

Konkurencija

Savo straipsnyje E. Macronas siūlo reformuoti ES konkurencijos politiką. Nors konkrečios priemonės, apie kurias užsimena, labiau susijusios su prekyba, šis skatinimas iš dalies atkartoja praėjusio mėnesio bendrą Prancūzijos ir Vokietijos raginimą. Paryžius ir Berlynas buvo nepatenkinti, kai Europos Komisija (EK) sukliudė Prancūzijos bendrovei „Alstom“ ir Vokietijos įmonei „Siemens“ suvienyti savo geležinkelių paslaugas. Abi šalys primygtinai reikalavo pakeisti dabar įmonių susijungimams taikomas ES taisykles.

Šiuo metu ES neleidžia valstybėms narėms suteikti savo kompanijoms specifinių pranašumų rinkoje. Tačiau yra kelios išimtys, kurios leidžia apeiti šią taisyklę. Pavyzdžiui, neseniai pradėta taikyti speciali sistema bendriems tyrimų ir plėtros projektams, atitinkantiems Europos interesus. Prancūzija ir Vokietija šį įrankį pavadino naudingu, bet labai komplikuotu, ir paragino peržiūrėti sąlygas, kada minėta sistema gali būti taikoma.

Atsakydama į šį Prancūzijos ir Vokietijos prašymą, Europos konkurencijos komisarė Margrethe Vestager apgynė priimtas priemones, įskaitant bendrus projektus, atitinkančius Europos interesus, ir valstybės paramos įmonėms taisykles, skirtas kovai su mokesčių vengimu. Tačiau dabar, kai visame pasaulyje stiprėja protekcionizmo tendencijos, tokie Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymai dėl konkurencijos daug kam tampa vis patrauklesni.

Technologijos

Prancūzijos prezidentas ragina Europos mastu prižiūrėti pagrindines skaitmenines platformas ir skubiai bausti už nesąžiningą konkurenciją bei neskaidrius algoritmus, taip pat siekia, kad ES labiau finansuotų inovacijas. E. Macronas nori, jog būtų įkurta Europos demokratijų apsaugos agentūra, padėsianti šalims apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių bei manipuliacijos, ir skatina sukurti taisykles, kurios užkirstų kelią internete plisti neapykantos kurstymui bei smurtui.

Daug kas iš to sąrašo jau veikia. Už konkurenciją atsakingos eurokomisarės M. Vestager ir jos komandos pastangomis Europos mastu jau prižiūrimos pagrindinės internetinės platformos, nors algoritmų skaidrumui daug dėmesio kol kas neskiriama. Šį klausimą turės spręsti jau nauja EK. Bendrijoje yra parengtas ir veiksmų planas, kaip internetines platformas padaryti saugesnes. Kovodama su kibernetinio saugumo grėsmėmis EK bendradarbiauja su valstybių narių rinkimų komisijomis ir nepalankiomis sąlygomis testuoja rinkimų sistemas.

Biudžetas

Prancūzijos prezidentas siūlo finansuoti inovacijas iš Europos inovacijų tarybos biudžeto. Esą jis turėtų atitikti Jungtinių Valstijų naujovėms skiriamą finansavimą, kad būtų galima skatinti technologinius proveržius, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto srityje. E. Macronas tikrai daug tikisi iš ES agentūrų. Prancūzijos vadovas norėtų, kad būtų įkurta ne vien jau minėta Europos demokratijų apsaugos agentūra, bet ir Europos klimato bankas, Europos maisto saugos pajėgos ir Europos vidaus saugumo taryba. Tačiau jis nenurodo nė vieno šaltinio, iš kurio tos institucijos galėtų būti finansuojamos.

EK pasiūlė kitame ilgalaikiame biudžete, kuris galiotų nuo 2021 iki 2027 metų, padidinti lėšas moksliniams tyrimams, taip pat numatyti aplinkosaugos, kovos su klimato kaita išlaidas ir skirti finansavimą naujoms sienų apsaugos programoms.

ES išlaidų didinimas, siekiant finansuoti bet kurią iš E. Makrono idėjų, didžiąja dalimi priklausys nuo vadinamųjų pagrindinių ES įmokų mokėtojų – turtingų šalių, tokių kaip Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, – noro daugiau lėšų pervesti į ES biudžetą. Šiuo metu grupė valstybių, kurioms priklauso Nyderlandai, Danija ir Švedija, priešinasi raginimams didinti nacionalinius įnašus į ES biudžetą po „Brexito“. Be naujų ES lėšų, daugelio E. Macrono sumanymų ateitis būtų neaiški – ES biudžetui reikalingas visų šalių narių vyriausybių pritarimas.

Prancūzijos vadovas taip pat kviečia surengti konferenciją, kurioje būtų persvarstytas ES politinis projektas, o gal net nuspręsta pakeisti pagrindines Bendrijos sutartis.

Maistas ir žemės ūkis

E. Macronas siekia, kad iki 2025 metų Europos ūkininkai naudotų perpus mažiau pesticidų. Jis taip pat siūlo sukurti Europos maisto saugos pajėgas, kurių užduotis būtų pagerinti maisto kontrolę, kovoti su galingų lobistų organizacijų keliamomis grėsmėmis ir sustiprinti pavojingų medžiagų vertinimo tyrimų nepriklausomumą.

Prancūzijos vyriausybė taip pat norėtų perpus sumažinti pesticidų naudojimą iki 2025 metų, tačiau šalies ūkininkams tai visiškai nepriimtina. Jie teigia, jog šiuo metu pesticidams tiesiog nėra tinkamos alternatyvos. Siekti to ES mastu kol kas neplanuojama. Tačiau Briuselis kaip tik baigia pertvarkyti reglamentą, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus. Pagal jo naują redakciją, Europos maisto saugos tarnyba (EMST) turėtų gauti papildomų įgaliojimų įvairiems gaminių, pavyzdžiui, pesticidų, saugumo bandymams atlikti. Pernai EMST buvo nuspręsta papildomi skirti 60 mln. eurų per metus. Naudodamasi šiomis lėšomis tarnyba greičiausiai imsis panašių užduočių, kurias E. Macronas norėtų patikėti Europos maisto saugos pajėgoms.

Pesticidų sumažinimas 50 proc. per šešerius metus – labai ambicingas tikslas net Prancūzijai, ką jau kalbėti apie visą Europą. Iš Prancūzijos ES institucijas jau dabar pasiekia šimtai prašymų pritaikyti išimtis ir leisti ūkininkams toliau naudoti žemės ūkyje draudžiamas medžiagas.

Aplinkosauga

Prancūzijos prezidentas pageidauja, kad ES įsipareigotų siekti iki 2050 metų visiškai panaikinti anglies dioksido emisiją. Jo manymu, tam reikalingas pastangas turėtų finansuoti dar neegzistuojantis Europos klimato bankas. Prancūzijos vadovas taip pat siūlo Bendrijai bausti įmones, kurios „kompromituoja aplinkosaugos standartus“.

E. Macrono noras neutralizuoti anglies dioksido poveikį atitinka ilgalaikę EK kovos su klimato kaita viziją. Joje numatoma iki 2050 metų neutralizuoti ne tik anglies dioksido, bet ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį. Tačiau E. Macronas yra vienas iš nedaugelio valstybių narių lyderių, nusiteikusių ambicingai siekti šio tikslo. Pastarojo meto ministrų diskusijos parodė, kad šalims sunku rasti bendrą sutarimą: vienos valstybės ragina išmetamo anglies dioksido kiekį mažinti kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi, o kitos nerimauja, kaip tai paveiktų jų ekonominį pajėgumą ir darbo vietų skaičių.

Kol kas neaišku, ką E. Macronas turi omenyje kalbėdamas apie ES klimato banką: kaip jis būtų finansuojamas, kuo skirtųsi nuo Europos investicijų banko, skiriančio daugiausia lėšų kovai su klimato kaita. Sunku patikėti, jog bus įgyvendinta idėja bausti aplinkai kenkiančius prekybos partnerius. Prancūzija, Ispanija ir Liuksemburgas sako, kad būsimos prekybos sutartys turėtų atitikti Paryžiaus klimato susitarimo sąlygas. Tačiau mintis didinti prekybai taikomas kliūtis atsižvelgiant į aplinkosaugos standartus šiuo metu sulaukia itin mažai palaikymo.

Migracija ir saugumas

E. Macronas siekia, kad būtų įkurtos bendros ES sienų pajėgos, Europos prieglobsčio biuras ir Europos vidaus saugumo taryba. Jo pageidavimų sąraše yra ir sutartis, kuri apibrėžtų pagrindinius ES gynybos bei saugumo įsipareigojimus kartu su NATO ir Europos sąjungininkais. Be to, Prancūzijos vadovas skatina didinti gynybos išlaidas ir siūlo įkurti Europos saugumo tarybą, kuriai po „Brexito“ priklausytų ir Jungtinė Karalystė.

Daugumą tų idėjų EK mielai įgyvendintų, bet kai kurios valstybės narės nusiteikusios ne taip entuziastingai. EK jau stengėsi sukurti bendras sienų pajėgas, stipresnį ES prieglobsčio biurą ir suderinti ES prieglobsčio taisykles. Tačiau kai kurios valstybių narių vyriausybės ryžtingai pasipriešino idėjai atsisakyti įgaliojimų esminiais klausimais, pavyzdžiui, kas gali patekti į jų šalį. Įtikinti tokius politikus kaip Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas perleisti sienų kontrolę Briuseliui toli gražu nelengva.

Taip pat kyla abejonių dėl E. Macrono siūlomos gynybos ir saugumo sutarties. Pagrindinis klausimas – ar ES išplėstų biudžeto panaudojimo ribas taip, kad finansavimas apimtų ir karines operacijas. Šiuo metu ES sutartys tai griežtai draudžia.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika