Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Donaldo Trumpo likimas – respublikonų rankose 

2019 sausio 24 d. 10:20
Donaldas Trumpas nėra pratęs rodyti silpnumo požymių arba trauktis.  
Donaldas Trumpas nėra pratęs rodyti silpnumo požymių arba trauktis.  
BNS nuotrauka

JAV tikrai yra išgyvenusios didesnio vidinio susiskaldymo periodų nei dabartinis. Vis dėlto tai didžiausia pastarųjų kelių dešimtmečių politinė krizė, ir ji truks iki kitų prezidento rinkimų. Taip Donaldo Trumpo padėtis atrodo tarptautinės politikos eksperto akimis.

JAV dienraštis „The New York Times“ neseniai paskelbė straipsnį apie tai, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) buvo pradėjęs kontržvalgybinį tyrimą dėl galimų D. Trumpo ryšių su Rusija. Jo esą imtasi iškart, kai D. Trumpas 2017 metų gegužę atleido iš pareigų FTB direktorių Jamesą B. Comey.

Vėliau šį tyrimą, pasak dienraščio žurnalistų, perėmė specialusis prokuroras Robertas Muelleris ir prijungė prie kitų tyrimų dėl Rusijos įtakos JAV politikai. Kadangi nė vieno jų medžiaga neviešinama, viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulaukusiame „The New York Times“ straipsnyje daugiausia remtasi neįvardytų teisėsaugos pareigūnų pasakojimais.

Apie D. Trumpo atžvilgiu atliekamus tyrimus ir su tuo susijusią JAV politikos krizę „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu.

Tomas Janeliūnas: "Mums ne taip svarbu, kas paims viršų – respublikonai ar demokratai. Kur kas svarbiau, kad į JAV sugrįžtų politinis stabilumas."/ BNS nuotrauka
Tomas Janeliūnas: "Mums ne taip svarbu, kas paims viršų – respublikonai ar demokratai. Kur kas svarbiau, kad į JAV sugrįžtų politinis stabilumas."/ BNS nuotrauka

D. Trumpas – amerikiečių R. Paksas

– Ką nauja sužinojome iš „The New York Times“ publikacijos?

– Kol kas ne visai aišku, apie ką kalbame. Straipsnyje minimas FTB tyrimas pradėtas gerokai anksčiau, tiesiog tik dabar apie jį sužinojome. Tai – platesnio tyrimo, kurį atlieka specialusis prokuroras R. Muelleris, dalis. Taigi dar neaišku, kuo tiksliai įtariamas ar kaltinamas JAV prezidentas. Juk ir Lietuvoje dažnai būna, kad prokurorai perkvalifikuoja veiką pritaikydami kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris tiksliau atitinka byloje surinktus duomenis. Todėl nemanau, jog paaiškėjo šis tas radikaliai nauja, kas pakeistų visą R. Muellerio atliekamų tyrimų rinkinį.

– Ar Vakarų pasaulyje anksčiau buvo tokio masto tyrimų prieš valstybės vadovus? Ar galėtume rasti analogijų?

– Prisiminkime mūsų pačių istoriją ir Rolando Pakso atvejį. Vienas R. Pakso priesaikos sulaužymo aspektų kaip tik ir buvo tai, kad jis bendravo su Rusijos piliečiu, galbūt nepaisydamas valstybės paslapčių apsaugos taisyklių. R. Pakso ir Jurijaus Borisovo santykių epopėja galiausiai baigėsi prezidento atstatydinimu. D. Trumpo padėtis nėra visiškai identiška, bet vienas R. Pakso apkaltos aspektų labai panašus – neaiškūs santykiai su įtartinais asmenimis. Galima prisiminti ir įtartą Rusijos įtaką R. Pakso rinkimų kampanijai, planą „Strekoza“, kurį rengė Rusijos viešųjų ryšių kompanijos. Todėl R. Pakso apkalta – pats artimiausias precedentas.

– Kuris iš tų atvejų atrodo grėsmingesnis valstybei – R. Pakso ar D. Trumpo?

– Kad R. Pakso veikla kėlė grėsmę valstybei, mes tuomet, matyt, neabejojome. Tai konstatavo ir Konstitucinis Teismas. Seimo sudaryta apkaltos komisija, kiek pamenu, irgi akcentavo dėl neadekvataus R. Pakso elgesio kilusią grėsmę nacionaliniam saugumui. JAV atveju politikų santykiai su, pavadinkime, užsienio agentais, lobistais, atstovaujančiais užsienio valstybėms ir organizacijoms, yra itin kruopščiai sekami ir registruojami. JAV į tai žvelgiama gal net jautriau nei Lietuvoje. Todėl, manau, Jungtinėse Valstijose net ir mažesni negu R. Pakso nusižengimai gali tapti pagrindu pradėti tyrimą. Vien dėl to jautrumo D. Trumpo atžvilgiu atliekami tyrimai sulaukia tokio JAV žiniasklaidos dėmesio.

Tyrimas – dar ne apkalta

– Koks yra formalus JAV prezidento ir FTB santykis? Kokias galimybes turi teisėsaugininkai, kai tyrimo objektas – jų viršininkas ir valstybės vadovas?

– Taip, FTB vadovą skiria JAV prezidentas. Bet tai nepaneigia teisėsaugos nepriklausomumo. FTB turi didelę jurisdikciją vykdyti tyrimus valstybėje. Šiai institucijai suteikta teisė imtis tyrimų ir prieš bet kurį valstybės pareigūną. Būtent dėl to specialusis prokuroras gali nekreipti dėmesio į formalų pavaldumą, prezidento įgaliojimus keisti FTB vadovą. Prisiminkime, kad skubotas D. Trumpo sprendimas atstatydinti FTB vadovą tik dar labiau įaudrino situaciją, nes tai buvo interpretuota kaip politinis spaudimas. Be to, pakeisti vadovo neužtenka. FTB tyrėjai turi autonomiją, jie nėra atskaitingi jokiems politikams, gali nepasiduoti politiniam spaudimui. Bandymas spausti FTB tyrėjus būtų traktuojamas kaip nusikaltimas.

– Kokia numanoma tyrimų D. Trumpo atžvilgiu baigtis ir kodėl jie niekaip nesibaigia?

– Prezidentas turi imunitetą, todėl jam pareikšti kaltinimai privalo pasiekti Kongresą. Kitaip net kriminaliniai kaltinimai negali sukelti politinių pasekmių. Jas inicijuodamas apkaltą gali sukelti tik Kongresas. Todėl tas politinis dėmuo neišvengiamai veikia ir FTB tyrimą. Nesurinkus visų įmanomų duomenų, neturint ypač aiškių įrodymų visas darbas gali nueiti šuniui ant uodegos, nes politikai sakys: „Mums kyla daug abejonių, netikime, kad to pakanka prezidento apkaltai pradėti.“ Prezidento apkalta – labai rimtas veiksmas, jis būtų įmanomas tik tuo atveju, jei tyrėjai įtikintų ne vien demokratus, bet ir respublikonus. Apkaltai skelbti būtinas abejų parlamento rūmų pritarimas.

– Ar manote, kad baigti specialiojo prokuroro tyrimą delsiama taktiniais sumetimais? Ar tiesiog objektyviai nepakanka duomenų?

– Ko gero, antras variantas. Siekiama maksimaliai surinkti visus įrodymus, o tada spręsti, ar įmanomas apkaltinamasis aktas. Gal paaiškės, kad D. Trumpas buvo kur nors šalia tos pavojingos veiklos, nežinojo visų veiksmų, kuriuos darė jo patikėtiniai ar rinkimų kampanijos dalyviai. Tokiu atveju prezidentas negali būti kuo nors konkrečiai apkaltintas.

Lemiamą sprendimą priims respublikonai

– Kokios yra naujos parlamentinės daugumos galimybės inicijuoti apkaltą D. Trumpui?

– Atstovų Rūmai gali įsteigti labai daug tyrimų komisijų. Greičiausiai jie taip ir darys. Tačiau tam, kad tie tyrimai nuvestų į apkaltą, reikia ir Senato pritarimo. Todėl demokratų įtakos nepakanka apkaltai iki pabaigos surengti.

– Turite galvoje, kad demokratai gali inicijuoti apkaltą, bet nebaigti jos?

– Būtent taip. Jeigu demokratai inicijuos apkaltą, kuri baigsis nesėkme, tai tik dar labiau sutelks aplink D. Trumpą jo rėmėjus. Bus puikus argumentas: norėjote apkaltos – gavote, bet jums nieko nepavyko. Tokia baigtis tarsi nuplautų nuo D. Trumpo kaltinimus, surinktus iki apkaltos.

– Kada ateis tas lemiamų sprendimų metas? Kada bus sprendžiama – inicijuoti apkaltą ar ne?

– Jo gali ir nebūti. Pagrindinis sprendimų centras – Respublikonų partija. Jei iš įvairių tyrimų respublikonai matys, kad D. Trumpo nusikaltimai yra akivaizdūs, jie gali nuspręsti aukoti dabartinį vadovą ir rengtis naujiems prezidento rinkimams siūlydami kitą kandidatą. Tai – politinis pasirinkimas. Ar respublikonai galėtų rinktis tokį variantą? Net ir teigiamas atsakymas į šį klausimą dar nebūtinai vestų į apkaltą. Respublikonai gali tiesiog pareikalauti, kad D. Trumpas atsistatydintų. Viskas priklauso nuo to, kokie galutiniai įrodymai bus pristatyti politikams, kai teisėsaugininkai baigs tyrimus. Tada respublikonai spręs, ar saugoti prezidentą.

– Ar tvirta D. Trumpo padėtis Respublikonų partijoje? Ar jis turi daug priešininkų?

– Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad paramą D. Trumpui deklaravo gana daug respublikonų. Matyt, jautė, jog kol kas tai geriausias jų pasirinkimas. Tie žmonės, kurie balsavo už D. Trumpą, vis dar išlaiko lojalumą, todėl tai geriausias respublikonų šansas. Judėjimas už D. Trumpą buvo intensyvus. Respublikonai didino priešpriešą su demokratais, tik vienas kitas respublikonų politikas atvirai kritikavo prezidentą. Dauguma palaikė D. Trumpą. Kol kas ši tendencija nesikeičia, ji dominavo ir prieš Senato rinkimus. D. Trumpas asmeniškai rėmė ne vieną kandidatą.

Taigi sunku pasakyti, ar viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Daug kas priklauso nuo duomenų, bet mes nežinome, kiek nusikalstamos veikos įrodymų realiai surinko teisėsaugininkai.

Prezidentas prieš Kongresą

– Ką reiškia šiuo metu D. Trumpo vykdomas „vyriausybės uždarymas“? Kaip galėjo susiklostyti tokia padėtis? Kokios JAV politikos ypatybės tai lemia?

– Biudžetą turi tvirtinti Kongresas. Didžiausia D. Trumpo iždo problema – jo reikalaujama sienos statyba. Tam reikia, regis, maždaug 6 mlrd. dolerių. Be Kongreso pritarimo ši suma negali būti skiriama. Nepatvirtinus biudžeto dalis federalinių institucijų veikia ne visu pajėgumu arba apskritai nėra finansuojamos. Tai ne pirmas kartas, kai susiklosto tokia situacija. Paprastai prezidentas ir Kongresas randa sprendimą per keletą dienų ar porą savaičių. Bet šį kartą, kaip matome, nė viena šalis nenori eiti į kompromisus. Tokia situacija gali blokuoti galutinį biudžeto priėmimą ilgam laikui.

– Ar gerai suprantu, kad JAV, kitaip negu Lietuvoje, nėra numatytas gyvenimas pagal buvusį biudžetą, kai kas mėnesį valstybės išlaidoms skiriama viena dvyliktoji ankstesnių metų biudžeto dalis?

– Taip, ten taisyklės kitokios. Kai kurios federalinės įstaigos apskritai uždaromos, kitos finansuojamos tik iš dalies. Reikia prisiminti ir tai, kad JAV federalinės struktūros sudaro ne tokią jau didelę viešojo sektoriaus dalį. Valstijų viešasis sektorius yra gerokai platesnis. Todėl šalis, net ir neveikiant kai kurioms federalinėms įstaigoms, gali normaliai funkcionuoti.

– Šiuo atveju neveikia tik federalinės struktūros?

– Taip. Kai kurioms jų skiriamas dalinis finansavimas, užtikrinamas minimalus veikimas. Pavyzdžiui, kariuomenė negali staiga nutraukti operacijų ir pan. Bet, vertinant apskritai, federalinių institucijų veikla tokiu laikotarpiu būna labai suvaržyta.

– Kuri šalis turi jėgų persvarą vykstant D. Trumpo ir Kongreso konfliktui?

– Po Kongreso rinkimų jėgos šiek tiek pasislinko demokratų link, bet ne tiek, kad jie įgytų lemiamą balsą politinėje darbotvarkėje. Prezidento galios gana didelės. Jis turi atramą Senate. Todėl dabar situacija yra dviprasmiška. Kongresas gali blokuoti kai kuriuos sprendimus, turi veto teisę tam tikrais klausimais, tad kartais sukelia prezidentui daug sunkumų. Bet demokratai iš esmės negali pakeisti nei prezidento vykdomos politikos, nei paties prezidento, kol tam nepritaria Senatas.

– Kaip tuomet vertinti labai kategorišką D. Trumpo poziciją? Ar jis iš tikrųjų mano, kad Kongresas galiausiai bus priverstas nusileisti?

– D. Trumpas apskritai nėra pratęs rodyti silpnumo požymių arba trauktis. Jam tai nepriimtina ir asmeniškai, ir politiškai. Manau, prezidentas laikysis savo pozicijos kiek įmanoma ilgiau. Ateis metas, kai kieno nors nervai neišlaikys. Neįmanoma gyventi pusmetį ar metus nepatvirtinus biudžeto. Turbūt didžiausias klausimas: kada viešoji nuomonė pradės daryti spaudimą politikams? Tai gali pakeisti tiek respublikonų, tiek demokratų požiūrį. Svarbu, ką visuomenė pradės kaltinti dėl susidariusios padėties, ką laikys labiau atsakingą: D. Trumpą ar demokratus. Nežinau, ar įmanoma tai nuspėti. JAV visuomenė labai susiskaldžiusi.

Krizė truks iki prezidento rinkimų

– Ką tokia JAV krizė reiškia Europai ir konkrečiai Lietuvai? Kokia konflikto baigtis mums būtų palankesnė?

– Manau, daugelis iš mūsų nori matyti stiprias JAV, turinčias stiprią valdžią, kuri nebūtų paralyžiuota politinių intrigų. Todėl mums tikrai nenaudinga dabartinė krizė, nuolatinė žmonių kaita prezidento administracijoje. Visada pavojinga, kai trūksta atidaus amerikiečių dėmesio Europos saugumui. Todėl, spėčiau, Lietuvos politikai ir politika besidomintys žmonės norėtų, kad ta krizė būtų kuo greičiau išspręsta. Mums ne taip svarbu, kas paims viršų – respublikonai ar demokratai. Kur kas svarbiau, kad į JAV sugrįžtų politinis stabilumas.

– Ką ši situacija sako apie JAV ir jų visuomenę? Ar tai normalus, amerikiečiams įprastas politinio proceso paaštrėjimas, ar iš tikrųjų stebime radikalius pokyčius?

– Negalima teigti, jog šis atvejis neturi jokių istorinių precedentų arba kad tai didžiausias JAV visuomenės susiskaldymas. 1968-aisiais, ypatingų krizių metais, buvo šaudomi kandidatai į prezidentus, o visuomenė pasinėrė į riaušes dėl Martino Lutherio Kingo nužudymo. JAV tikrai yra patyrusios didesnio susiskaldymo periodų negu dabar, ką jau kalbėti apie pilietinį karą, kurį išgyveno ši šalis. Tačiau pastarųjų dešimtmečių perspektyvoje tai tikrai situacijos paaštrėjimas. Turbūt nuo šaltojo karo pabaigos, nuo Richardo Nixono skandalo laikų nėra buvę tokios didelės krizės.

– Su kokiais ankstesniais JAV prezidentais galėtumėte palyginti D. Trumpą?

– Pirmiausia į galvą ir šauna R. Nixonas. Jo asmenybė, žinoma, buvo kitokia, bet šis prezidentas sukūrė panašaus masto krizę, už kurią galiausiai turėjo prisiimti atsakomybę. Labai drąsiai savo valdžia naudojosi Franklinas Delano Rooseveltas. Tiesa, jis veikė karo metais, tad galėjo per daug nesiskaityti su Kongresu. Daugiau panašių atvejų neprisimenu, nebent XIX amžiuje reikėtų ieškoti.

– Kaip manote, kuo galiausiai viskas baigsis D. Trumpui? Ar jis sulauks apkaltos, ar bus prisimenamas kaip galingas prezidentas?

– Skeptiškai vertinu teiginius, jog D. Trumpas neišvengs apkaltos. Nustebčiau, jei teisėsauga pristatytų labai išsamius jo nusikalstamos veikos įrodymus, jei įtikintų, kad užsienio valstybių poveikis buvo nukreiptas tiesiogiai į D. Trumpą, ir šis apie tai žinojo. Man atrodo, surinkti tokius įrodymus labai sunku. Be to, viskas gali trukti palyginti ilgai, iki pat naujų prezidento rinkimų, kuriuose viską lems kelios valstijos ar net kelios apygardos.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika