Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Dėl skyrybų susitarta, bet ateitis neaiški 

2018 lapkričio 26 d. 22:00
Žmonės prie Europos Sąjungos būstinės Briuselyje protestavo prieš "Brexitą".
Žmonės prie Europos Sąjungos būstinės Briuselyje protestavo prieš "Brexitą".
Reuters/Scanpix nuotraukos

Sekmadienis buvo reikšminga diena visai Europos Sąjungai (ES) – pasirašyti dokumentai su svarbia nare, paliekančia ES pirmą kartą per visą bloko istoriją.

Daugelis tai vertina kaip ES nesėkmę. Todėl neatsitiktinai per viršūnių susitikimą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas priminė, kokia trapi yra Europos Sąjunga, o ES lyderiai demonstravo neįprastą vienybę.

Dabar visų akys vėl nukrypo į Jungtinę Karalystę – ar po daugybę mėnesių trukusių sunkių derybų pasiektas „Brexito“ susitarimas bus patvirtintas britų parlamente. Jei Bendruomenių Rūmai balsuos prieš, nebus jokio susitarimo. Tai tvirtai pažadėjo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Toks rezultatas reikštų, jog visas 19-os mėnesių darbas eina šuniui ant uodegos, o Jungtinei Karalystei gresia chaotiškas pasitraukimas, kurio Europos lyderiai stengiasi žūtbūt išvengti. Jie ne kartą pabrėžė, jog durys Jungtinei Karalystei persigalvoti vis dar yra atviros, bet sekmadienį to nebekartojo. Jiems buvo svarbu paremti premjerę Theresą May, kad ji laimėtų pritarimą savo šalyje.

Sunkiausia tik prasideda

Vyriausiasis ES derybininkas Michelis Barnier sakė, kad „nepaprastai sudėtingos ir sunkios“ derybos baigėsi „precedento neturinčia ambicinga partneryste“. Tačiau tai toli gražu dar ne taškas ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose. Didžiausia nežinomybė šiuo metu tvyro, kaip pasisuks reikalai pačioje Jungtinėje Karalystėje. Daug kas priklausys nuo to, ką nuspręs parlamentas. Vis dar išlieka antro referendumo arba naujų rinkimų galimybė.

Th. May tikino, kad Jungtinės Karalystės dabar laukia „sėkminga ateitis“, ir ragino tiek išstojimo, tiek pasilikimo šalininkus paremti sutartį. Parlamentas dėl jos balsuos prieš Kalėdas. Leiboristai, liberalai demokratai, Škotijos nacionalinė partija, Šiaurės Airijos junionistai ir daug torių nusiteikę balsuoti prieš tokią sutartį. Jei Th. May pralaimės balsavimą, užsienio reikalų sekretoriaus Jeremy Hunto žodžiais, „nieko negalime atmesti“, taip pat ir jos vyriausybės žlugimo.

Jei vis dėlto tęsis tvarkingas pasitraukimo procesas, tik po „Brexito“ prasidės išsamios derybos dėl ES ir Jungtinės Karalystės būsimų prekybos santykių. Jos bus dar keblesnės, nes ES šalys turi susikertančių nacionalinių interesų. Prancūzijos prezidentas iš esmės jau mestelėjo grasinimą dėl būsimos prekybos sutarties – jos nebus, jei po „Brexito“ Didžioji Britanija uždarys prancūzų žvejams Jungtinės Karalystės vandenis.

Žvejyba, Gibraltaras, ES konkurencijos taisyklės, kurių Jungtinė Karalystė turės laikytis, ir net atvira Airijos siena yra tik laikini sprendimai, reikalingi „Brexito“ susitarimui užbaigti. Iš tikrųjų visi šie klausimai spręsis per būsimas prekybos derybas.

„Brexitas“ neturi gero sprendimo, nes tai iš esmės klaidingas pasirinkimas.“

Nėra gero „Brexito“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

ES lyderiai pasirašė du esminius „Brexito“ dokumentus“. Vienas jų – beveik 600 puslapių apimanti ir teisiškai įpareigojanti pasitraukimo sutartis, kurioje svarbiausi punktai yra 39 mlrd. svarų „skyrybų sąskaita“ (ją turės padengti Jungtinė Karalystė), piliečių teisės ir siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos – ji liks atvira, jei prekybos derybos įstrigs. Antrasis dokumentas yra 20 puslapių politinė deklaracija, nustatanti, kokie gali būti ES ir Jungtinės Karalystės santykiai po „Brexito“.

Nė viena ES narė susitarimui neprieštaravo. Kalbėdami posėdyje visi ES lyderiai pabrėžė, kad tai liūdna diena ir kad jie nori kuo glaudesnių ateities ryšių. Europos Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris sakė, jog pasiektas geriausias ir vienintelis įmanomas susitarimas. Jis perspėjo britų parlamentarus: jeigu jie mano, jog gali gauti geresnį kitą mėnesį balsuodami prieš dabartinį pasiūlymą, tai turės skaudžiai nusivilti.

Reaguodami į naujienas, daugelis Europos politikų pabrėžė, kad apskritai „Brexitas“ neturi gero sprendimo, nes tai yra iš esmės klaidingas pasirinkimas, tačiau pasiektas „geriausias įmanomas rezultatas esant labai sunkioms aplinkybėms“. Vokiečių politikai iš Angelos Merkel krikščionių demokratų partijos vadino „Brexitą“ istorine klaida, kuri turės sunkių padarinių Jungtinei Karalystei. Žalieji kritikavo susitarimą kaip per silpną gamtosaugos ir socialinės gerovės srityse bei perspėjo, jog yra rizika, kad Jungtinė Karalystė šiose srityse pažeis ES standartus.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis tviteryje parašė, kad „Brexito“ susitarimas „garantuoja lenkų teises Jungtinėje Karalystėje, Lenkijos kompanijų interesus bei ES biudžetą“. Jis pridūrė, jog Lenkija ir Jungtinė Karalystė liks artimos sąjungininkės. Maždaug milijonas lenkų gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jie ten sudaro didžiausią mažumą.

Theresa May parvežė iš Briuselio susitarimą, kurio galimybės gauti pritarimą parlamente lygios beveik nuliui.
Theresa May parvežė iš Briuselio susitarimą, kurio galimybės gauti pritarimą parlamente lygios beveik nuliui.

Olandijos finansų ministras Wopke Hoekstra atsargiai sveikino „Brexito“ susitarimą, bet patį „Brexitą“ vadino katastrofa, nes galiausiai tai bus labai blogai pačiai Jungtinei Karalystei. „Brexitas“ paveiks Nyderlandus, nes Jungtinė Karalystė yra svarbi olandų prekybos partnerė.

Tačiau verslininkai, kuriuos užsitęsusi nežinomybė ypač paveikė, vis dėlto atsikvėpė šiek tiek lengviau, nes susitarimas leidžia išvengti „siaubingų pasitraukimo be jokios sutarties padarinių“. Įtakingi verslininkai ragino parlamentarus atidžiai pažvelgti į pasiektą susitarimą, įvertinti, kokie būtų alternatyvos padariniai, bei padaryti pragmatišką sprendimą, kuris suteiktų ekonomikai ir verslui trūkstamo aiškumo bei tikrumo.

Praradimai skaičiuojami milijardais

Nors britų užsienio reikalų sekretorius J. Huntas tikino, kad šalis gavo „nuo 70 iki 80 proc.“ to, ko norėjo, ir kad jos ekonominė padėtis nebūtų „nei per daug geresnė, nei per daug blogesnė“, jei ji būtų pasilikusi ES, skaičiavimai rodo ką kita.

Dėl „Brexito“ Jungtinės Karalystės bendrasis vidaus produktas (BVP) iki 2030 metų smuks 3,9 proc., arba 100 mlrd. svarų, palyginti su tuo, jei šalis būtų pasilikusi ES. Toks BVP smukimas maždaug prilygsta Velso arba Londono ekonominio indėlio praradimui.

Nacionalinis ekonominių ir socialinių tyrimų institutas (NIESR) išnagrinėjo skirtingus „Brexito“ scenarijus ir palygino, kaip būtų, jei Jungtinė Karalystė būtų likusi ES. Studijoje teigiama, kad vyriausybės nusibrėžtas tikslas – pasitraukti 2019 metų kovą ir pereiti į naujus prekybos santykius po pereinamojo laikotarpio, kuris truks iki 2020 metų gruodžio, didžiule apimtimi sumažins prekybą ir investicijas. Parduoti paslaugas iš Jungtinės Karalystės bus nepatrauklu, tai atbaidys investuotojus ir galiausiai reikš, kad Jungtinės Karalystės darbuotojai bus ne tokie našūs, nei būtų buvę, jei šalis būtų likusi ES.

2030 metais, praėjus pirmajam dešimtmečiui po Jungtinės Karalystės išstojimo ir ES, šalies BVP smuks 3 proc. – skaičiuojant dabartinėmis kainomis, kiekvienas asmuo neteks 1090 svarų. Visa ES ir Jungtinės Karalystės prekyba sumažės 46 procentais.

Jei Jungtinė Karalystė ir po pereinamojo laikotarpio pasiliks muitų sąjungoje, iki 2030 metų ji vis tiek praras 70 mlrd. svarų. Pagal dar vieną scenarijų, kuris patinka pasitraukimo be jokios sutarties šalininkams, Jungtinės Karalystės BVP sumažės 5,5 proc., arba 140 mlrd. svarų.

Kaip teigė Didžiosios Britanijos liberalai demokratai, tai milijonas mylių nuo to, ką žadėjo „Brexito“ šalininkai prieš dvejus metus. Verslo ir investuotojų laukia dešimtmečiai nežinomybės.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"