Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Bosnija ir Hercegovina: be darbo ir vilties 

2018 spalio 8 d. 16:43
Serbų lyderis Miloradas Dodikas palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir yra nusistatęs prieš Vakarus ir NATO.
Serbų lyderis Miloradas Dodikas palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir yra nusistatęs prieš Vakarus ir NATO.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prorusiškas Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas išrinktas į Bosnijos ir Hercegovinos trinarį prezidiumą. Glaudžius ryšius su Rusija palaikantis M. Dodikas ragina serbus atsiskirti nuo Bosnijos ir Hercegovinos, kurią vadina žlugusia valstybe.

Pagrindinė Bosnijos musulmonų partija SDA paskelbė, kad jos kandidatas Šefikas Džaferovičius bus musulmonų atstovas. Kroatų rinkėjai sugrąžino į prezidiumą socialdemokratą Želko Komšičių. Per balsavimą sekmadienį rinkėjų aktyvumas siekė 53 procentus.

Apie savo oponentą Mladeną Ivaničių M. Dodikas pareiškė, kad rinkėjai jį „nubaudė“ už „vergišką politiką Vakarų atžvilgiu“.

Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumą – valstybės vadovo funkcijas vykdančią kolektyvinę instituciją, sudaro trys nariai – po vieną nuo bosnių, kroatų ir serbų etninių bendrijų. Jie vadovauja Prezidiumui rotacijos būdu, keisdamiesi kas aštuoni mėnesiai.

Tai, kad M. Dodikas buvo išrinktas į šią instituciją, sudavė skaudų smūgį pastangoms sustiprinti vienybę šalyje, kurios etninis susiskaldymas pakurstė kruviną 1992–1995 metų karą. Jis pareikalavo 100 tūkst. žmonių gyvybių ir dar milijonus gyventojų privertė palikti savo namus. Šie rinkimai laikomi užuomina apie Bosnijos ateities kryptį: ar šalis judės integracijos su Europos Sąjunga (ES) ir NATO link, ar toliau bus valdoma įsisenėjusios priešpriešos ir nesutarimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reiškė palaikymą atvirai prieš Vakarus nusistačiusiam M. Dodikui. Jungtinės Valstijos savo ruožtu yra paskelbusios sankcijas M. Dodikui už aktyvų trukdymą įgyvendinti Bosnijos karą užbaigusius 1995 metų Deitono taikos susitarimus.

Sekmadienį buvo renkami atstovai į postus painioje šios šalies valdymo sistemoje, sukurtoje remiantis taikos sutartimi. Pagal Deitono susitarimą šalis buvo padalyta į du pusiau nepriklausomus darinius – serbų dominuojamą Serbijos respubliką ir musulmonų bei kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federaciją. Abu šiuos darinius jungia silpnos centrinės valdžios institucijos. Kritikai sako, kad vadinamoji Deitono sistema įtvirtino Bosnijos ir Hercegovinos susiskaldymą etniniu pagrindu ir nesudaro sąlygų veiksmingam 3,5 mln. gyventojų turinčios šalies valdymui.

Kartu su Prezidiumo nariais sekmadienį buvo renkamas Serbijos respublikos prezidentas, Federacijos ir serbų parlamentai, taip pat regionų valdžia. Pasak rinkimų pareigūnų, savo valią pareiškė daugiau kaip pusė iš 3,3 mln. Bosnijos ir Hercegovinos rinkėjų. Kampaniją temdė skaldanti retorika; įtampą dar labiau didino pranešimai apie numanomus rinkimų pažeidimus.

Daugelis Bosnijos ir Hercegovinos žmonių, praėjus beveik 25 metams po karo, prarado viltį, kad jų šalis gali suteikti kokią nors ateitį. Kas penktas gyventojas neturi darbo ir beveik pusė jaunimo negali jo rasti. Tie, kurie dirba, gauna vidutiniškai 400 eurų algą per mėnesį. Per pastaruosius penkerius metus dirbti į užsienį išvyko beveik 200 tūkst. žmonių – 5 proc. gyventojų.

Tačiau politika šioje šalyje grindžiama etniniais lyderiais, kurie pasitelkia baimę, kad skaldytų, valdytų ir pelnytųsi. Šie rinkimai niekuo nesiskyrė. Prieš trejus metus Europos Sąjunga paskelbė išsamų reformų planą, bet jokios pažangos nematyti. Skaldanti nacionalistų politika trukdo šaliai artėti prie ES ir NATO.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"