Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Belgijoje įsigaliojo ritualinio gyvulių skerdimo draudimas 

2019 sausio 10 d. 10:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Šių metų sausio 1 dieną Belgijoje įsigaliojo musulmonų ir žydų praktikuojamo ritualinio gyvulių skerdimo draudimas. Siekis uždrausti tokią praktiką suvienijo neretai skirtinguose politinio spektro poliuose esančius gyvūnų teisių aktyvistus ir dešiniojo sparno nacionalistus. Religinės mažumos Belgijoje ir kitur Europoje baiminasi, kad jos yra gyvūnų gerove pridengtos ksenofobijos taikiniai.

„Neįmanoma žinoti tikrųjų žmonių ketinimų, nebent jie aiškiai pasako, ką turi omenyje, – „The New York Times“ teigė vienas autoritetingiausių Antverpeno rabinų Yaakovas Davidas Schmahlis. – Tačiau dauguma antisemitų to nedaro.“

Apie 11 mln. gyventojų turinčioje Belgijoje gyvena apie 500 tūkst. musulmonų ir per 30 tūkst. žydų.

Gyvūnų apsvaiginimo klausimas

Europos valstybių įstatymai reikalauja, kad gyvuliai prieš juos skerdžiant būtų apsvaiginami. Šitaip gyvūnas netenka sąmonės ir tampa nejautrus, taigi procesas neva padaromas kiek įmanoma humaniškesnis. Gyvūnai paprastai apsvaiginami trimis metodais: elektros srove, dujomis ar mechaninėmis priemonėmis.

Tačiau musulmonų chalalinio ir žydų košerinio maisto taisyklės reikalauja, kad gyvūnai būtų puikios sveikatos. Dėl to dauguma šių religinių bendruomenių atmeta apsvaiginimo galimybę, ir gyvūnai nužudomi labai aštriu peiliu perpjaunant miego arteriją. Tokiu atveju gyvūnas sąmonę praranda per kelias sekundes ir šio skerdimo būdo gynėjai tikina, kad taip skerdžiamas jis patiria mažiausiai kančių.

Daugumoje Europos Sąjungos valstybių gyvūnų skerdimą reguliuojantys įstatymai numato išimtis, kad būtų užtikrinamos islamą ir judaizmą išpažįstančių asmenų teisės, nors kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Vokietijoje, religinius reikalavimus atitinkantis ūkinių gyvūnų skerdimas pastaraisiais metais buvo labai apribotas. O štai nuo sausio 1 dienos Belgija prisidėjo prie Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Danijos ir Slovėnijos, kuriose religinėms bendruomenėms netaikomos jokios išimtys.

Pasak Belgijos gyvūnų teisių organizacijos „Global Action in the Interest of Animals“ direktorės Ann De Greef, gyvūnų apsvaiginimo reikalavimas visiškai neprieštarauja košerio ir chalalio doktrinai. „Jie vis dar galėtų tai laikyti ritualiniu skerdimu“, – tvirtino ji, nors tokį argumentą atmeta religinių bendruomenių vadovai.

„Jie nori nepaisyti įstatymo ir toliau gyventi kaip viduramžiais bei skersti be apsvaiginimo, nes tada tokia technologija neegzistavo, – teigė A. De Greef. – Na, jau atsiprašome, bet Belgijoje įstatymas yra aukščiau už religiją, ir būtent taip bus ir toliau.“

Tikisi atšaukti draudimą

Apie 11 mln. gyventojų turinčioje Belgijoje gyvena apie 500 tūkst. musulmonų ir per 30 tūkst. žydų. Tie, kurie laikosi religinių taisyklių, bus priversti mėsą sau užsisakinėti iš užsienio ir, pasak musulmonų ir žydų bendruomenių narių, turės už ją mokėti daugiau.

Abiejų grupių lyderiai išreiškė viltį, jog Belgijos Konstituciniam Teismui pateikti ieškiniai dar gali padėti atšaukti gyvūnų skerdimo, prieš tai jų neapsvaiginus, draudimą.

„Vyriausybė paklausė mūsų patarimo dėl draudimo, mes atsakėme neigiamai, bet į patarimą atsižvelgta nebuvo, – „The New York Times“ teigė musulmonų bendruomenės vadovas Saatci Bayramas. – Gyvūnų teisių aktyvistai šį draudimą pristatė lyg netikėtą atradimą, tačiau diskusijos dėl gyvūnų gerovės islame vyksta jau 1500 metų. Mūsų ritualinis skerdimo būdas yra neskausmingas.“

Skėtinei musulmonų institucijų organizacijai atstovaujantis teisininkas Joosas Roetsas teigė, jog draudimas buvo labiau motyvuotas tam tikrų grupių stigmatizavimo nei susirūpinimo gyvūnų gerove. Pasak jo, vyriausybė galėjo imtis kitų žingsnių, kad sumažintų gyvūnų kančias, „nepažeisdama Belgijos religijos laisvės ir Europos reguliavimo šiuo klausimu“.

Dešiniųjų iniciatyva

Praeitą savaitę įsigaliojęs įstatymas kol kas taikomas tik Flandrijos regione, šiaurės Belgijoje. Tačiau kiek vėliau šiais metais įstatymas įsigalios ir pietiniame Valonijos regione. Kai tai įvyks, Briuselio regionas, kuriame gyvena nemaža dalis musulmonų bendruomenės, bus vienintelė šalies dalis, kurioje vis dar bus leidžiama taikyti ritualinius gyvūnų skerdimo metodus.

Draudimo iniciatyva pirmiausia gimė dešiniojo sparno flamandų nacionalistui Benui Weytsui, kuris Flandrijos vyriausybėje yra atsakingas už gyvūnų gerovę. 2014 metais jis sulaukė kritikos už dalyvavimą Bobo Maeso gimtadienyje. Šis kolaboravo su naciais, per Antrąjį pasaulinį karą okupavusiais Belgiją, o vėliau tapo kraštutinės dešinės pažiūrų politiku.

Gyvūnų teisių aktyvistų grupės gyrė įstatymą. Kai Frandrijos parlamentas 2017 metų birželį priėmė šį teisės aktą, B. Weytsas tviteryje parašė: „Didžiuojuosi būdamas gyvūnų ministru. Didžiuojuosi būdamas flamandas.“

Kai kuriose Europos valstybėse dešiniojo sparno politikai, ypač tie, kurie aršiai priešinasi islamą išpažįstančių gyventojų daugėjimui, ritualinio gyvūnų skerdimo klausimą pateikia kaip pavyzdį, jog Vakarų visuomenės neva neriasi iš kailio, kad prisitaikytų prie religinių bendruomenių.

„Tiesa ta, kad šio draudimo įteisinimas buvo labai lengvas ir turėjo daugumos gyventojų, susirūpinusių gyvūnų teisėmis, palaikymą“, – teigė S. Bayramas, priskirdamas juos, bent laikinai, tai pačiai grupei, kuriai priklauso ir šalies kraštutiniai dešinieji.

Rabinas Y. D. Schmahlis paminėjo kitą Belgijoje neseniai priimtą įstatymą, kuris reguliuoja vaikų mokymą namuose. Toks mokymas – gana įprasta praktika žydų bendruomenėje. Šį įstatymą jis įvardijo kaip dar vieną pavyzdį pastaruoju metu priimamų teisės aktų, kurie apsunkina judaizmą praktikuojantiems žydams gyventi pagal savo tradicijas.

„Neabejotina, kad tai kelia asociacijų su panašia situacija prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai tokie įstatymai buvo priimti Vokietijoje“, – pareiškė jis.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"