Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Balkanų šalies Prezidiume įsitvirtino nacionalistai 

2018 lapkričio 20 d. 17:35
Milorado Dodiko rinkimų plakatas. 
Milorado Dodiko rinkimų plakatas. 
AFP/Scanpix nuotrauka

Bosnijoje ir Hercegovinoje antradienį prisaikdinti trys naujai išrinkti Prezidiumo (valstybės vadovo funkcijas vykdančios kolektyvinės institucijos) nariai – Miloradas Dodikas, Šefikas Džaferovičius ir Želko Komšičius.

Prezidiumo nariai vadovauja šiai kolektyvinei institucijai rotacijos būdu – keičiasi kas aštuoni mėnesiai. Tai numato sudėtingas taikos susitarimas, užbaigęs kruviną 1992–1995 metų Bosnijos karą. Pagal jį valdžia šioje federacinėje valstybėje dalijasi trys etninės bendruomenės: serbai, kroatai ir bosniai.

Spalį vykusiuose rinkimuose atstovauti bosniams ir serbams buvo išrinkti griežti nacionalistai. Tokie rezultatai rodo, kad net praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po karo tribalizmas ir etniškumas toliau formuoja šalies politiką. Tiesa, Ž. Komšičius ragina ieškoti būdų įveikti etninį susiskaldymą ir kurti „piliečių Bosniją“. Tačiau šį politiką jau puola pagrindinė kroatų partija, kaltinanti jį išdavus savo tautą ir grasinanti trikdyti parlamento veiklą.

Antradienį visų akys krypo į serbų nacionalistą M. Dodiką. Jis pirmas iš trijų Prezidiumo narių stos prie šios institucijos vairo. M. Dodiko išrinkimas į aukščiausią postą gali tapti dar vienu rimtu smūgiu vadinamajai Deitono sistemai, įtvirtinusiai Bosnijos ir Hercegovinos susiskaldymą etniniu pagrindu. Anksčiau jis ne kartą yra pavadinęs ją žlugusia koncepcija.

Ugninga retorika garsėjantis politikas ilgiau nei dešimtmetį vadovauja serbų pusiau autonominiam dariniui ir periodiškai grasina surengti referendumą dėl atsiskyrimo. Pernai JAV už kenkimą taikos susitarimui įtraukė jį į juodąjį sąrašą asmenų, kuriems taiko sankcijas.

Pirmadienį M. Dodikas pakartojo savo reikalavimą atšaukti kai kuriuos Deitono taikos sutarties punktus. Be kita ko, jis nori, kad būtų uždarytas nuo 1995 metų šalyje veikiantis Jungtinių Tautų Vyriausiojo įgaliotinio, prižiūrinčio, kaip vykdomas taikos susitarimas, biuras. Politikas taip pat ragina išsiųsti iš šalies tris tarptautinius teisėjus, kurie dirba šalies Konstituciniame Teisme kartu su bosnių, serbų ir kroatų teisėjais.

Bosnijos ir Hercegovinos gremėzdiškos politinės sistemos funkcionavimą apsunkina tai, kad abu pusiau autonominiai jos dariniai – serbų dominuojama Serbijos respublika bei bosnių ir kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federacija – turi atskiras administracijas. Abu šiuos darinius jungia silpnos centrinės valdžios institucijos.

Dauguma Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų nesitiki esminių pokyčių paralyžiuotoje politinėje sistemoje, sudarančioje sąlygas klestėti korupcijai ir neleidžiančiai augti ekonomikai. „Nėra ko daugiau tikėtis. Politikai prieš rinkimus kovėsi tarpusavyje, kad po rinkimų turėtų šiltą vietą ir galėtų toliau plėšti žmones“, – sakė 32 metų Almiras. Šie jo žodžiai atspindi visoje šalyje jaučiamą didžiulę politinę apatiją.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"