Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Atsistatydino Suomijos vyriausybė 

2019 kovo 8 d. 17:30
Juha Sipila
Juha Sipila
Reuters/Scanpix nuotrauka

Suomijos ministro pirmininko Juha Sipila vadovaujama centro dešiniųjų vyriausybė penktadienį atsistatydino, nesugebėjusi priimti socialinių ir sveikatos apsaugos reformų paketo, likus vos penkioms savaitėms iki naujų parlamento rinkimų.

Dėl minėtų reformų daugiau nei dešimtmetį vyko sunki kova, skaldžiusi ne vieną vyriausybę.

J. Sipila savo vyriausybės nesėkmę vykdant reformą pavadino „dideliu nusivylimu“.

Nuo 2015 metų J. Sipila vadovavo koalicijai, kurią suformavo jo Centro partija, konservatyvi Nacionalinės koalicijos partija ir nuo kraštutinių dešiniųjų atsiskyrusi nuosaiki frakcija „Sininen tulevaisuus“ („Mėlynoji reforma“).

Trims partijoms nepavyko susitarti dėl reformų paketo, kurį J. Sipila laikė vienu pagrindinių savo darbo premjero poste prioritetų. Jis ne kartą grasino atsistatydinti, jeigu reformos nepajudės.

Buvęs verslininkas, milijonus iš informacinių technologijų susikrovęs J. Sipila sveikatos apsaugos ir socialines reformas laikė būtinomis, siekiant mažinti smarkiai augančias išlaidas senstančiai populiacijai.

Vyresnių nei 65 metų žmonių dalis 5,4 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje iki 2030 metų turi pasiekti 26 procentus.

Tarp svarstytų reformų buvo paslaugų centralizavimas, perduodant jas naujai regioninei sveikatos apsaugos administracijai – kuri turėtų perimti darbą iš dabartinių vietos savivaldybių – ir didesnis privačių sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų panaudojimas, tapęs karštų diskusijų objektu.

Tačiau koalicijos partnerėms nepavyko susitarti dėl tokių klausimų, kaip pacientų pasirinkimo laisvės pagal naują sistemą ribojimas, ir išspręsti kitų nesutarimų.

Neseniai kilęs skandalas dėl įtariamo aplaidumo vienuose privačiuose senelių slaugos namuose dar labiau nuteikė prieš dar didesnės dalies šalies sveikatos apsaugos paslaugų perdavimą į privačias rankas.

Pažadai, kad reformos padės valstybės socialinio aprūpinimo sistemai sutaupyti 3 mlrd. eurų, taip pat ne kartą sukėlė abejonių.

J. Sipila pasidavė paaiškėjus, kad vyriausybė nespės pateikti savo reformų pasiūlymo parlamentui iki balandžio 14 dieną numatytų rinkimų.

„Mano vyriausybė dirba pagal principą „rezultatai arba atsistatydinimas“. Aš esu principingas žmogus, o politikoje reikia prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo J. Sipila žurnalistams.

„Aš prisiimu savo dalį atsakomybės“, – pridūrė jis.

„Lengvas politinis taikinys“

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) pranešė priėmęs vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą, bet paprašęs jos tęsti savo darbą, kol po rinkimų bus patvirtintas naujas ministrų kabinetas.

Dabartinis ministrų kabinetas tęs jau pradėtus darbus.

Suomijos politikų nuomonės dėl J. Sipila sprendimo atsistatydinti likus kelioms savaitėms iki rinkimų išsiskyrė.

Opozicijoje esančių Socialdemokratų vadovas Antti Rinne (Antis Rinė) prie parlamento susirinkusiems žurnalistams sakė, kad vyriausybė pavertė save „lengvu politiniu taikiniu“.

Parlamento narys iš Nacionalinės koalicijos partijos Kalle Jokinenas (Kalė Jokinenas) pareiškė, jog būtų buvę geriau, jeigu vyriausybė būtų dirbusi iki rinkimų.

„Galima tai pavadinti vyriausybės nesėkme“, – pareiškė jis.

Tačiau Parlamento sveikatos ir socialinių reikalų komiteto vadovė Veronica Rehn-Kivi (Veronika Ren-Kivi), atstovaujanti liberaliai Švedų liaudies partijai, vyriausybės atsitraukimą pavadino gerovės valstybės ir piliečių „pergale“.

Visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad daugiausiai Suomijos rinkėjų palaiko Socialdemokratų partiją, o J. Sipila Centro partija užima trečią vietą pagal populiarumą ir dabar surinktų 15 proc. balsų.

Biudžeto taupymo programa ir sugriežtinti reikalavimai išmokoms buvo keletas labai nepopuliarų pasitraukusios vyriausybės sprendimų Suomijoje, kur gerovės valstybė yra labai vertinama nacionalinė vertybė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika