Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Artėjantys rinkimai JAV: ar D. Trumpui reikia nerimauti? 

2018 spalio 5 d. 15:00
Donaldo Trumpo prezidentavimą teigiamai vertina tik 40 proc. amerikiečių. 
Donaldo Trumpo prezidentavimą teigiamai vertina tik 40 proc. amerikiečių. 
AFP/Scanpix nuotrauka

Lapkričio 6 dieną, kai JAV vyks vidurio kadencijos rinkimai, valstybės vadovo pavardės balsavimo biuleteniuose nebus, tačiau juos beveik galima laikyti referendumu dėl Donaldo Trumpo prezidentavimo.

Vidurio kadencijos rinkimai taip vadinami todėl, kad yra rengiami įpusėjus prezidento kadencijai. Šiuo metu abejuose JAV Kongreso rūmuose dominuoja respublikonai, bet tai gali pasikeisti vos po kelių savaičių. Tuomet amerikiečiai rinks 35 iš 100 senatorių, 36 valstijų gubernatorius ir visus 435 Atstovų Rūmų narius bei daugybę vietos įstatymų leidėjų ir kitų pareigūnų.

Kaip rodo apklausos, visos šalies mastu demokratai turi beveik 8 proc. didesnį amerikiečių palaikymą nei respublikonai.

Kad demokratai galėtų sėkmingai priešintis D. Trumpo programai, jiems reikia perimti abejų Kongreso rūmų kontrolę. Užsitikrinę daugumą Senate jie galėtų blokuoti D. Trumpo skiriamus asmenis į kabinetą ir Aukščiausiąjį teismą. Vis dėlto demokratai turi daug daugiau šansų įsigalėti Atstovų Rūmuose nei Senate. Taip yra todėl, kad per rinkimus į Senatą respublikonams tereikia išsaugoti 9 vietas, o demokratai privalo apginti net 24. Be to, išsilaikyti Senate sieks ir 2 nepriklausomi kandidatai, kurie paprastai balsuoja kaip demokratai.

D. Trumpo veiksnys

JAV vidurio kadencijos rinkimai veikia tarsi referendumas dėl prezidento valdymo, todėl neretai jie būna ne itin palankūs Baltuosius rūmus kontroliuojančiai partijai. Per 21 vidurio kadencijos rinkimus, kurie rengiami nuo 1934 metų, prezidento partija tik 3 sykius laimėjo daugiau vietų į Atstovų Rūmus, nei turėjo iki tol. Per rinkimus į Senatą tai pavyko pasiekti 5 kartus.

Prezidento palaikymas visuomenėje paprastai rodo, kaip seksis jo partijai. D. Trumpo reitingas – istoriškai prastas, jį teigiamai vertina vos apie 40 proc. amerikiečių.

Palyginkime: prieš 2010-ųjų vidurio kadencijos rinkimus tuomečio šalies prezidento Baracko Obamos palaikymas siekė tik 45 proc., tais metais demokratai patyrė bene daugiausia praradimų per visą JAV rinkimų istoriją.

Bendros apklausos, kai klausiama, kurią partiją rinkėjai rems, taip pat turėtų kelti nerimą respublikonams. Pagal jas visų Jungtinių Valstijų mastu šiuo metu beveik 8 proc. pirmauja demokratai.

Traukiasi savo noru

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Šįkart nesiekti perrinkimo nusprendė rekordiškai daug respublikonų. Kaip rašo BBC, vidutinis Kongreso narių amžius yra 60 metų, tad noras pasitraukti iš šios institucijos neturėtų labai stebinti. Apie tokį sprendimą pranešė net 39 respublikonai. Keli jų atsistatydino dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu, dar keli nutarė siekti kitų postų.

Tačiau buvo nemažai ir tokių, kurie nusprendė trauktis dėl itin didžiulio demokratų ir respublikonų priešiškumo Kongrese, o jis neatsiejamas nuo D. Trumpo. 41 metų Ryanas Costello, komentuodamas, kodėl neketina siekti perrinkimo, pareiškė: „Viskas, ką darau, tai – atsakinėju į klausimus apie D. Trumpą, o ne apie sveikatos draudimą ar mokesčių politiką.“

Demokratams šios naujienos geros, nes, kaip rodo studijos, pareigas einantys kandidatai turi daugiau galimybių laimėti rinkimus, nei iššūkį jiems metę politikai.

Į kovą stoja moterys

Dėl pasipiktinimo D. Trumpu tarp demokratų smarkiai padaugėjo asmenų, iškėlusių savo kandidatūrą į įvairius postus. Pirmalaikiuose rinkimuose dėl kandidatavimo į Atstovų Rūmus varžėsi apie 1500 demokratų – 500 daugiau negu per praėjusius vidurio kadencijos rinkimus. Tarp jų taip pat buvo rekordiškai didelis skaičius moterų – 350.

Dėl šios priežasties politikos komentatoriai ėmė prognozuoti, kad 2018-ieji gali tapti dar vienais Moters metais. Tai nuoroda į 1992-ųjų rinkimus, kai dailiosios lyties atstovių Kongrese padvigubėjo.

Šiandien moterys sudaro tik 20 proc. Kongreso narių. Toks menkas atstovavimas iš dalies siejamas su tuo, kad itin mažai jų varžosi dėl postų per rinkimus. Tačiau stebinantis 2016 metų Hillary Clinton pralaimėjimais kandidatui, kurį kelios dešimtys moterų yra apkaltinusios seksualiniu priekabiavimu ir kuris seniai garsėja savo seksistinėmis kalbomis, paskatino amerikietes stoti į kovą.

Būtinas rinkėjų aktyvumas

Vidurio kadencijos rinkimai paprastai nesulaukia tiek dėmesio, kiek prezidento rinkimai. Tai reiškia, kad ir gyventojų aktyvumas būna mažesnis. Prezidento rinkimuose paprastai balsuoja apie 60 proc. amerikiečių, o štai per vidurio kadencijos rinkimus savo valią pareiškia vos 40 proc. šalies rinkėjų.

2014-aisiais balsuoti atėjo vos 35,9 proc. amerikiečių. Tai – mažiausias rinkėjų skaičius nuo Antrojo pasaulinio karo metų.

Per ankstesnius vidurio kadencijos rinkimus menkas gyventojų aktyvumas buvo palankesnis Respublikonų partijai, nes paprastai juose balsuodavo gerokai daugiau vyresnio amžiaus žmonių ir baltaodžių nei prezidento rinkimuose. Tačiau dabar stebimas demokratus palaikančių amerikiečių suaktyvėjimas. Šių metų kovo mėnesį Teksaso valstijoje vykusiuose demokratų pirminiuose rinkimuose balsavo 1 mln. žmonių – beveik dvigubai daugiau negu prieš 4 metus. Tiesa, tai vis tiek mažiau nei 1,5 mln. respublikonų, atėjusių į savo partijos pirmalaikius rinkimus.

Be kita ko, nuo 1993 metų Teksasas neturėjo demokratų senatoriaus, tačiau šiais metais rinkimai dėl atstovavimo šiai valstijai, iškilus demokratų žvaigždei Beto O'Rourke, tapo itin intensyvūs. Naujausios apklausos rodo, kad postą siekiantis išsaugoti senatorius Tedas Cruzas pirmauja vos 4,5 procento.

Galimybė skelbti apkaltą

Jei demokratai lapkričio 6-ąją sugebėtų perimti bent vienerius rūmus, jie galėtų smarkiai apriboti tai, ką prezidentas D. Trumpas norėtų įgyvendinti per likusius dvejus savo kadencijos metus. Demokratams atitektų svarbių Kongreso komitetų kontrolė, o ji leistų pradėti tyrimus dėl dalykų, kurie jau seniai daugeliui kelia nerimą: dėl prezidento verslo sandorių ir D. Trumpui pareikštų kaltinimų seksualine prievarta.

Demokratams perėmus Atstovų Rūmų kontrolę raginimai surengti D. Trumpui apkaltą tikriausiai taptų dar garsesni, tačiau, kaip rašo BBC, abejojama, ar ji būtų sėkminga. Norint atstatydinti prezidentą apkaltos tvarka, reikia, kad už tai balsuotų du trečdaliai senatorių. Bet net jei demokratai netikėtai laimėtų visas vietas, dėl kurių bus balsuojama lapkritį, jiems vis tiek reikėtų respublikonų palaikymo.

Per visą JAV istoriją apkaltos procesas buvo pradėtas tik dviem prezidentams – Andrew Johnsonui ir Billui Clintonui, tačiau jie abu išteisinti per balsavimą Senate. Richardas Nixonas pasitraukė iš posto pats, nelaukdamas neišvengiamo atstatydinimo dėl Votergeito skandalo.

Taigi tikėtina, kad demokratai turi daugiau šansų įveikti D. Trumpą per 2020-ųjų prezidento rinkimus, nei surengę jam apkaltą.


Tekstinis blokas: 1

2018 metų mūšis dėl Kongreso:

Senatas:

Dabar – 51 respublikonas, 49 demokratai.

Daugumai reikia 51 vietos.

Varžomasi dėl 35 vietų: 9 respublikonų ir 26 demokratų.

Atstovų rūmai:

Dabar – 240 respublikonų, 195 demokratai.

Varžomasi dėl visų 435 vietų.

Daugumai reikia 218 vietų.

Demokratams reikia papildomų 24 vietų, kad perimtų kontrolę.

Parengta pagal „The Guardian“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"