Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Artėja Amerikos dominavimo pabaiga? 

2018 sausio 4 d. 18:26
Reuters/Scanpix asociatyvi nuotrauka

Praėjusių metų gegužės mėnesį Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama su žurnalistais prie bavariško alaus bokalų, pažymėjo, kad pirmas JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas į Europą ją įtikino: laikai, kai buvo galima pasikliauti JAV, „tam tikra prasme baigėsi“, ir Europa „savo likimą turi paimti į savas rankas“. Ar tikrai taip?

Nuo tada, kai D. Trumpas 2017 metų sausį užėmė JAV prezidento postą, žiniasklaida mirga pavojaus signalų antraštėmis, teigė VOA.

„Pirmas oficialus prezidento D. Trumpo vizitas į Aziją negailestingai parodė, kad ilgametė JAV hegemonija šiame regione pradėjo slūgti, – „The Washington Post“ rašė Azijos geopolitikos ekspertas Richardas Javadas Heydarianas. – Kaip kokiame siurrealistiniame romane dabar globalizacijos ir pliuralizmo diplomatijoje sargas yra [kiniškas] komustinis režimas.“

Ekspertai vienu balsu teigė, kad nuo 1945 metų atsiradusi pasaulio tvarka ir JAV dominavimas po Šaltojo karo patiria sparčią transformaciją, parašė VOA. Ir teigė, kad net jeigu D. Trumpas bei jo administracija, laikantys save „žmonėmis iš šalies“, nebuvo šių permainų iniciatoriai, jiems teks prie jų taikytis.

Pasaulis keičiasi

„NATO, galingi Azijos aljansai, stambios Artimųjų Rytų partnerystės buvo vienoje struktūroje. Tai buvo pati stabiliausia pasaulio tvarka, – tvirtino tyrimo instituto „Center for 21st Century Security“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Michaelis O'Hanlonas, praeitį aprašantis kaip „Amerikos erą“ arba „Pax Americana“. – Tai sistema, sukurta su mūsų pagalba, išsiskirianti neįtikėtinu stabilumu. Jokiu kitu žmonijos laikotarpiu nebuvo tokios daugybės jėgos centrų, kurie bendradarbiautų, o ne ruoštųsi karui vieni su kitais.“

Tačiau laikai keičiasi. „Po Antrojo pasaulinio karo „Pax Americana“ sistema JAV buvo neabejotinai naudinga, – mano Michaelis Glennonas, Taftso universiteto (JAV) profesorius, buvęs Senato tarptautinių santykių patarėjas. – Tačiau dabar kyla klausimas ne apie tai, norime ar nenorime daugiapoliariškumo, bet apie tai, ar jam kaip nors įmanoma užkirsti kelią. Mano akimis, tikriausiai atsakymas yra – ne.“

Amerikiečių Germano Marshallo fondo viceprezidentas Iano Lesserio požiūriu, pasaulis keičiasi, ir Kinija su Rusija kovoja dėl regioninio bei globalaus dominavimo. Be to, per pastaruosius dešimtmečius tarp valstybinių ir nevalstybinių žaidėjų, būtent korporacijų, vyksta „valdžios diversifikavimas“. Tuo metu terorizmas, korupcija, klimato kaita, masinio naikinimo ginklų prekyba ir sklaida tampa vis labiau sudėtingomis globaliomis problemomis. „Tam tikra prasme valdžia kaip tokia keičiasi, ir JAV turi prie to prisitaikyti“, – teigė I. Lesseris.

Silpnina JAV svarbą

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Amerikos universtiteto buvęs Tarptautinių santykių mokyklos dekanas Jamesas Goldgeieris mano, kad nors JAV lieka pagrindinė pasaulio galia, turinčia stiprias tarptautines pozicijas, panašu, jog D. Trumpas „daro viską, kas įmanoma, kad sumažintų JAV svarbą pasaulyje“, silpninant paveldėtą daugiašalę sistemą ir vietoj to nieko nesiūlant.

D. Trumpas pirmenybę teikia dvišaliams susitarimams su tarptautiniais partneriais, o tam, kritikų nuomone, reikia aiškios ir iki smulkmenų apgalvotos diplomatijos. O šiuo metu galima matyti JAV Valstybės departamento „niokojimą“, mano buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas, George'o Masono universiteto Politikos ir valdymo mokyklos profesorius Richardas Kauzlarichius. Būtent tokiu metu, kai, jo požiūriu, reikėtų „stipresnės ir aktyvesnės diplomatijos“.

Ši problema gilesnė, negu vien įtempti santykiai tarp D. Traumpo ir valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono. R. Kauzlarichiaus žodžiais, daugelis vadovaujamų Valstybės departamento postų lieka laisvi, patyrę diplomatai atleisti arba patys išėjo, o naujų darbuotojų skaičius mažėja, ir tai gali turėti esminių pasekmių artimiausiems metams ir dešimtmečiams. „Laikau tai tragedija, silpninančia mūsų daugiašalių santykių pozicijas“, – pridūrė jis.

Vis dar stipriausia valstybė

Kita vertus, portale „Foreign Affairs“ Andrew J. Bacevichius palaikė „nuosaikų nacionalizmą“ ir teigė, kad D. Trumpo smūgiai Sirijoje, karinio kontingento didinamas Afganistane, noras pasiekti taikų susitarimą dėl Artimųjų Rytų ir kitos iniciatyvos, abejotina, ar laikytinos izoliacionistinėmis. „Iš tiesų kalbama apie kai ką blogesnio – neišmanantį, impulsyvų ir kaprizingą požiūrį į užsienio politiką, – rašė jis. – Apskritai, jei politiką suprantame kaip nuspėjamo elgesio būdą, tai, atėjus D. Trumpui, tokia nustojo egzistuoti.“

Vis dėlto, kaip mano I. Lesseris, nežiūrint į nerimą dėl dabartinės administracijos politikos, JAV lieka pagrindinis tarptautinės arenos žaidėjas. „JAV galia ir įtaka niekur nedingo, – teigė jis. – Tai vis dar stiprus tarptautinių reikalų žaidėjas, galbūt pats stipriausias. Ir yra nemažai argumentų už tai, kad kurį laiką išliks kaip hegemonas.“

J. Goldgeieris laikėsi analogiškos nuomonės: „JAV yra stipriausia pasaulio valstybė. Ji turi dideles galimybes. Čia vis dar geriausias pasaulyje švietimas. Į ją vis dar visi lygiuojasi. Tai vis dar ta šalis, į kurią daug kas nori persikelti.“

Vis dėl to M. Glennonas perspėjo, kad ir Vašingtonui, ir likusiam pasauliui derėtų ruoštis sudėtingiems laikams. „Panašu, kad mes ilgiems metams įžengiame į daugiapoliariškumą su visu jo nestabilumu ir nebuvimu ryškių lyderių“, – teigė jis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"