Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Arkadijus Babčenka – netikros žmogžudystės anatomija 

2018 liepos 25 d. 18:09
Reuters/Scanpix nuotrauka

„Man pasakė, kad yra sąrašas žmonių, kurie turi būti nužudyti ir yra žmonių, kurie nori sumokėti už žmogžudystes“. Ir ką jūs atsakėte? „Žinoma aš sutikau. Atsisakymas būtų reiškęs mano paties mirtį“, – sako plačios šypsenos ir vešlios barzdos vyras turėjęs nužudyti Arkadijų Babčenką. 

Šis vyras – buvęs ortodoksų šventikas Oleksijus Cymbaliukas, kuris ryžosi savo istoriją papasakoti BBC žurnalistui Johanui Fisheriui. Netikras žudikas ir istorija, kurią jis pasakoja – tarsi iš detektyvinio romano, bėda ta, kad tai – realybė. Jis įsivėlęs į netikrą žmogžudystę, kurią suvaidino garsus rusų žurnalistas kartu su Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) tam, kad išsiaiškintų tikruosius žmogžudystės užsakovus ir sustabdytų būsimą tragediją.

„Viskas buvo tikrai paprasta. Aš pabaigiau savo sriubą, paskambinau taksi ir išvažiavau nužudyti A.Babčenkos“, – pasakoja O. Cymbaliukas.

Gegužės pabaigoje žinia, kad buvo nužudytas garsus rusų žurnalistas ir disidentas A. Babčenka akimirksniu apskriejo visą pasaulį. Žurnalistas atvirai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, todėl niekam nebuvo didelis siurprizas, kai jo kūną paplūdusį kraujais aptiko tamsioje Ukrainos sostinės Kijevo daugiabučio laiptinėje.

Sergejaus ir Julijos Skripalių nuodijimo istorija dar buvo visiškai šviežia, todėl ir šį tragišką atsitikimą pasaulio visuomenė greitai nurašė Rusijai, manyta, kad tai dar viena Kremliaus kritikų žmogžudystė, tokia pati, kaip ir daugelis prieš ją. Praėjus kelioms valandoms po žinios apie nužudymą šis klausimas buvo nagrinėtas net Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Visgi viskas buvo ne taip, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Praėjus dvidešimčiai valandų po to, kai „mirė“ – A. Babčebka pasirodė spaudos konferencijoje. Jis buvo pavargęs, nedrąsus, bet labai gyvas. Jo nužudymas buvo suvaidintas Ukrainos specialiųjų tarnybų, siekiant išsiaiškinti Rusijos rolę politinėse žmogžudystėse.

Nužudymas

Jei ne O. Cymbaliukas šiandien A. Babčenka tikriausiai būtų jau miręs. Kelios nuotraukos „Facebook“ trumpai, bet aiškiai parodo kas yra šis žmogus ir kaip jis atsidūrė istorijoje, kurią pasakojame. O. Cymbaliukas buvo šventikas, vėliau – savanoris kovojęs Rytų Ukrainoje.

2018 metų balandį su O. Cymbaliuku susisiekė senas pažįstamas iš kovų Rytų Ukrainoje laikų. Tai buvo ginklų gamintojas Borisas Hermanas. „Jis manęs paprašė nužudyti kelis žmones, kelis rusus. Jis sakė, kad jie dirba prieš Ukrainą, jie mūsų priešai, todėl turi būti nužudyti. Esą yra grupė žmonių, kurie tokiems reikalams skyrė tam tikrą sumą pinigų. Aš sutikau“, – pasakoja O. Cymbaliukas.

Jis mano, kad B. Hermanas kreipėsi į jį, nes manė, kad šis – lengvai manipuliuojamas žmogus. Netrukus pradėjo plaukti informacija apie pirmąjį taikinį. Tiesa, prieš tai O. Cymbaliukas jau buvo susisiekęs su SBU, kurie pradėjo savo tyrimą. SBU jau anksčiau žinojo, kokiais darbais užsiima B. Hermanas, manė, kad jis – finansuoja ir vykdo pro-rusišką veiklą Ukrainoje. Taigi, O. Cymbaliukas SBU buvo detaliai instruktuotas, kaip veikti ir ką kalbėti.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Depozitas

Nuo tada O. Cymbaliukas įrašinėjo visus savo pokalbius su B. Hermanu. Jis pasakė kainą – 30 tūkst. dolerių, o B. Hermanas sakė, kad pridės dar 10 tūkst. dolerių „alui“. Pirmas pinigų perdavimas buvo padarytas mašinoje greta prekybos centro, O. Cymbaliukas visą tai filmavo.

Kai buvo sumokėti pirmieji pinigai, SBU nutarė, kad pats laikas susisiekti su taikiniu, o juo buvo A. Babčenka, būtent tada ir nutarta suvaidinti nužudymą.

„Mes gavome informacijos, kad Ukrainoje veikia keli „būreliai“ samdomų žudikų ir kad užsakymas nužudyti A. Babčenką buvo „bandomasis“, – sakė SBU atstovas. Tik suvaidinus žurnalisto nužudymą buvo galima tikėtis gauti likusių potencialių aukų sąrašą.

Taikinys

Susitikimas tarp A. Babčenkos ir SBU buvo trumpas, jam buvo parodyti dokumentai ir leista paklausyti garso įrašo, kur B. Hermanas moka pinigus O. Cymbaliukui už būsimą nužudymą.

A. Babčenka taikiniu buvo pasirinktas neatsitiktinai, jis atvirai kritikuoja Rusijos prezidentą ir savo gimtosios šalies problemas. 1990 metais jis pradėjo tarnybą Rusijos armijoje, kovėsi Čečėnijoje, o vėliau dirbo karo korespondentu Gruzijoje ir Ukrainoje. Jis atvirai V. Putiną vadina uzurpatoriumi ir mažuoju diktatoriumi.

2017 metais A. Babčenka jau turėjo tiek priešų, kad buvo priverstas sprukti iš gimtinės į užsienį. Jis su šeima paliko Rusiją ir gyveno Čekijoje, Izraelyje, o galiausiai – Ukrainoje. Čia jo bičiulis ir taip pat išeivis iš Rusijos Aideris Muzhdabaevas pasiūlė jam darbą Krymo televizijos kanale ATR.

Tą patį vakarą, kai A. Babčenka susitiko ir pasikalbėjo su SBU jis grįžo namo ir privalėjo pasikalbėti su žmona. Tai nebuvo lengvas pokalbis ir dar jam neprasidėjus buvo aišku, kad nutiko kažkas baisaus.

„Aš norėjau pabėgti, griebti vaikus, vyrą ir pabėgti. Nežinojau kur, gal į kokią salą. Paklausiau, ką mes darysime ir Arkadijus atsakė – pagausime tuos šliužus“, – pasakoja A. Babčenkos žmona Olga. Kelias ateinančias savaites A. Babčenka beveik nesirodė viešumoje, mažai rašė. Jis apsimetė, kad susižeidė koją, todėl negali išeiti iš savo buto. O tada atėjo gegužės 29 diena, momentas, kai prasidėjo specialioji operacija.

„Viskas buvo tikrai paprasta. Aš pabaigiau savo sriubą, paskambinau taksi ir išvažiavau nužudyti A.Babčenkos“, – pasakoja O. Cymbaliukas. Na, o būsimoji auka – ruošėsi.

„Mes turėjome grimo meistrą, kuris nupiešė šešėlius ant mano veido, kad atrodytų taip, lyg aš praradau kraujo. Mano lūpos buvo ištepliotos. O tada jie mane apipylė kiaulės krauju. Aš apsimečiau, kad mane nušovė, kritau, ištaškiau kraują, grimo meistras sukišo kraujuotą skudurėlį man į nosį ir atsiprašė“, – pasakoja A. Babčenka. Na, o A. Babčenkos žmona turėjo elgtis kaip įmanoma ramiau, nekelti panikos.

A. Babčenkos nuotrauka prie Maskvos žurnalistų namų. AFP/Scanpix nuotrauka.
A. Babčenkos nuotrauka prie Maskvos žurnalistų namų. AFP/Scanpix nuotrauka.

„Ką aš pamačiau, kai atidariau duris? Pamačiau žmogų kraujo klane. Viskas atrodė labai tikra, grimo meistrai puikiai padirbėjo. Akimirką pagalvojau, kad jei visa tai būtų tikra, būtų siaubinga“, – pasakoja O. Cymbaliukas.

Kai jis išėjo A. Babčenkos žmona paskambino greitajai ir policijai, jo „kūnas“ buvo išvežtas, o visi, kurie jį pažinojo, bet nežinojo apie specialiąją operaciją – buvo sukrėsti.

„Pirmas atvyko Aideris Muzhdabaevas, jis labai verkė, aš norėjau viską pasakyti, bet negalėjau“, – prisimena Olga Babčenka. Paramedikai, kurie išvežė A. Babčenką, viską darė taip, lyg jis būtų sunkiai sužeistas, buvo baiminamasi, kad procesas yra sekamas nusikaltimo užsakovų. Detalės apie „mirtį“ netrukus pasklido žiniasklaidoje, jas patvirtino policija, atsirado „nutekintų“ nuotraukų.

Morgas

„Tai buvo keisčiausios trys valandos mano gyvenime. Aš buvau morge susuktas į antklodę lyg koks Gandis. Rūkiau ir žiūrėjau televizorių. Gretimame kabinete patologas kažkam atliko autopsiją“, – kraupias detales prisimena A. Babčenka.

„Aš laidojau kolegas ir draugus, aš žinau koks šlykštus jausmas ką nors laidoti. Bet nebuvo jokio kito kelio“

Jo žmona mena jam pavydėjusi, nes jam su niekuo nereikėjo bendrauti, o štai jai – reikėjo. Žinia apie A. Babčenkos mirtį keliavo greitai, daugelis šalių ir jų lyderių suskubo pasmerkti šį nusikaltimą.

Pinigai

Tuo pat metu, kai A. Babčenka morge žiūrėjo televizorių jo tariamas žudikas O. Cymbaliukas informavo užsakovą B. Hermaną, kad „darbas padarytas“. Jis nusiuntė žinutę, parašęs, kad „kirminas sutraiškytas, žiūrėk žinias“.

Po kelių valandų B. Hermanas atsakė, kad jis yra pagiringas, todėl susitikti dabar negali, bet pasiūlė tai padaryti kitą dieną. Bet susitikimas neįvyko, nes darbo ėmėsi SBU agentai, buvo nutarta nelaukti kitos dienos, nes kilo nemenkas triukšmas. SBU taip pat turėjo informacijos, kad B. Hermanas nusipirko bilietą į Italiją, todėl jis buvo skubiai suimtas. Žaidimas baigėsi.

Apreiškimas

Kitą dieną apie 17 val. Kijevo laiku pavargęs A. Babčenka pasirodė spaudos konferencijoje SBU būstinėje. Nustebusiems žurnalistams buvo paaiškinta, kas nutiko. A. Babčenka paėmė mikrofoną ir atsiprašė, kad suklaidino žmones. „Aš laidojau kolegas ir draugus, aš žinau koks šlykštus jausmas ką nors laidoti. Bet nebuvo jokio kito kelio“, – sakė žurnalistas. Jo draugai džiūgavo, bet buvo ir tokių, kuriems šis scenarijus pasirodė įžeidus. Istorijos nesuprato daugelis tų, kurie gyvena užsienyje, jiems tai nebuvo „gera naujiena“.

„Manau, kad tai infantilus reikalas. Tai – tragedija Ukrainai“ , – sakė Michailas Bociurkiwas nagrinėjantis Ukrainos politikos užkulisius. Pasak jo, daugelis žmonių šią SBU operaciją vertina lyg ji būtų padaryta rusų specialiųjų tarnybų, nes „naudojamos netikros naujienos, kad įtikinti žmones“.

Sąrašas

Taigi, ką Ukraina gavo iš netikros A. Babčenkos mirties? Pasak SBU atstovo, jie gavo sąrašą, kuriame yra 47 žmonių pavardės. Tai – žurnalistų, politikų, aktyvistų pavardės. Dalis jų – Rusijos, o dalis – Ukrainos piliečiai. Taip pat buvo gauta nemažai informacijos apie tai, kaip Rusijos specialiosios tarnybos veikia Ukrainoje.

Pasak SBU, pirmasis tame sąraše yra A. Babčenkos draugas ir vadovas Aideris Muzhdabaevas, kurį dabar saugo SBU. Tiesa, ne visi tiki sąrašo egzistavimu, net ir tie, kurie galimai yra sąraše. Skeptikai sako, kad sąraše esantys žmonės mažai ką bendro turi su Rusija, todėl kai kurie jų – atsisakė apsaugos. Jie mano, kad sąrašas, kaip ir nužudymas – SBU padirbinys skirtas įbauginti savo darbą dirbančius žurnalistus, kurie nebūtinai gražiai atsiliepia apie tą pačią SBU. Tiesa, specialiosios tarnybos tai neigia.

Ryšys

Ukrainiečiai sako, kad jie rado ir tiesioginį ryšį su Rusija. Manoma, kad užsakovą B. Hermaną su Rusijos specialiosiomis tarnybomis sieja Viačeslavas Pivovarnikas. Jis gyvena Rusijoje ir, teigiama, buvo vienas pagrindinių „žaidėjų“ užsakant nužudymus.

Mes turėjome grimo meistrą, kuris nupiešė šešėlius ant mano veido, kad atrodytų taip, lyg aš praradau kraujo. Mano lūpos buvo ištepliotos. O tada jie mane apipylė kiaulės krauju.

Tiesa, šio žmogaus rasti ir pasiekti neįmanoma, todėl visų žvilgsniai krypsta į B. Hermaną, kuris nė neneigia, kad buvo tarpininkas, bet neigia užsakęs žmogžudystę. Esą jis tik turėjo perduoti sąrašą, viso kito jis nežinąs.

Pasekmės

Visi, kurie buvo įsivėlę į šią istoriją, jau niekada nebus tokie, kokie buvo. Babčenkų pora niekada nesijaus saugūs Ukrainoje. „Aš nerimauju, nesijaučiu saugi. Taip, šiuo metu mes saugioje vietoje, bet nesijaučiu saugi net čia. Vieną dieną reikės iš čia išeiti ir nežinia, kas nutiks ateityje“, – sakė Olga Babčenka.

Jos vyras vis dar spiriamas prie sienos kalbėti apie savo poelgio etiką. „Aš suprantu iš kur atsiranda kritika. Ji ateina iš žmonių, kurie hipokritiškai kalba apie etiką, moralę ir tvarką. Taigi ponai, norėčiau, kad pabūtumėte mano situacijoje, kai pas jus ateina ir pasako, kad kažkas sumokėjo, jog jus nužudytų. Ar pasakysite „ne“ tik dėl etikos ir standartų? Jei būčiau taip padaręs, žmonės būtų mirę“, – sakė A. Babčenka.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"