Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Antrasis Donaldo Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas: kur intriga? 

2019 vasario 13 d. 14:40
Kim Jong Unas ir Donaldas Trumpas. 
Kim Jong Unas ir Donaldas Trumpas. 
AFP/Scanpix nuotrauka

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po kiek daugiau nei 2 savaičių susitiks su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, tačiau politikos analitikai klausia, kam reikalingas antrasis viršūnių susitikimas, jei po pirmojo nepasiekta jokio rimto proveržio.

Kaip rašo naujienų tinklalapis „Bloomberg“, nuo istorinio prieš 8 mėnesius Singapūre įvykusio susitikimo Šiaurės Korėja nedaug tepadarė, kad atsisakytų branduolinių ginklų, ir toliau deda visas pastangas, kad išvengtų jai taikomų sankcijų. O vyriausiasis JAV derybininkas su Pchenjano režimu pripažįsta, kad abi šalys vis dar nesutaria, kaip turėtų atrodyti branduolinis nusiginklavimas ar ką JAV galėtų pasiūlyti, kad patenkintų Kim Jong Uną.

Šios spragos puikiai iliustruoja, kaip toli viena nuo kitos yra JAV ir Šiaurės Korėjos pozicijos artėjant vasario 27–28 dienomis Hanojuje vyksiančiam susitikimui. Dėl šio pozicijų skirtumo daugelis D. Trumpo kritikų mano, kad antrasis susitikimas nedaug skirsis nuo pirmojo, per kurį buvo sutarta dėl labai nekonkrečių principų, bet jis nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.

„Nors būtų puiku, jei abi šalys per susitikimą pasiektų proveržį dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos pristabdymo, tačiau labiausiai tikėtinas rezultatas bus tiesiog pakartojimas“, – „Bloomberg“ teigė Masačusetso technologijos universiteto politikos mokslų profesorius Vipinas Narangas.

Kaip ir kitiems viršūnių susitikimams, šiam D. Trumpas ruošiasi jam jau įprastu „iš viršaus į apačią“ stiliumi, kuris pakerta tradicinę diplomatiją, kai dėl susitarimo esmės susitaria vadovų patarėjai, o patiems lyderiams telieka jį oficialiai patvirtinti.

Jau vien įvykęs Singapūro susitikimas ir planas surengti kitą Šiaurės Korėjai yra pergalė.

D. Trumpo pagyros

D. Trumpo šalininkai teigia, kad jau ir taip daug pasiekta – juk Šiaurės Korėja sustabdė raketų bandymus ir perdavė amerikiečių karių palaikus, o mainais JAV nieko nepaaukojo. Pasak jų, viltis pasiekti ilgalaikį susitarimą dabar didesnė nei per daugelį metų. Panašiai kalbėjo ir pats D. Trumpas praeitą savaitę Kongrese skaitydamas metinį pranešimą. „Jei nebūčiau išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu, manau, kad dabar mes būtume įsitraukę į didžiulį karą su Šiaurės Korėja“, – pranešęs apie būsimą susitikimą Vietname pareiškė D. Trumpas.

JAV pareigūnai pabrėžia, kad Šiaurės Korėja ilgiau nebesuima jokių amerikiečių ir visai neseniai net vieną paleido, užuot laikę kaip spaudimo priemonę derybose.

Savo ruožtu Šiaurės Korėja gali pasigirti, kad ji taip pat privertė D. Trumpą kai ką padaryti: sustabdyti JAV karines pratybas su Pietų Korėja. Prieš Singapūro susitikimą D. Trumpas, nepaisydamas savo patarėjų ir sąjungininkių rekomendacijų, sutiko nukelti kasmetines pratybas, kuriose dalyvauja dešimtys tūkstančių kareivių.

„Šiaurės Korėjos gyventojams tai yra neišsenkamas dovanų šaltinis, – „Bloomberg“ teigė tyrimų centro „Heritage Foundation“ ekspertas Bruce'as Klingneris. – Mes nepasiekėme jokios pažangos dėl branduolinio nusiginklavimo. Tiesą sakant, jie ir toliau tęsia branduolinį ginklavimąsi.“

Jau vien įvykęs Singapūro susitikimas ir planas surengti kitą Šiaurės Korėjai yra pergalė. Po ilgus metus trukusios kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų ir branduolinių ginklų kūrimo Kim Jong Unas, užmezgęs santykius su D. Trumpu ir Pietų Korėjos vyriausybe, sulaukė legitimacijos pasaulinėje arenoje.

D. Trumpas ir toliau žarsto pagyras Šiaurės Korėjos vadovui, rašydamas jam šiltus laiškus ir vadindamas jį lyderiu, galinčiu savo šalį paversti „didžia ekonomine galybe“, jei tik atsisakys savo branduolinio arsenalo. „Jis gali nustebinti kai kuriuos, bet ne mane, nes man teko jį pažinti ir aš visiškai suprantu, koks jis yra gabus“, – praeitą penktadienį savo tviterio paskyroje rašė JAV prezidentas.

Kim Jong Unas gali bandyti pasinaudoti D. Trumpo polinkiu verčiau sutikti su užsienio vadovų nei savo paties patarėjų argumentais. Tai buvo akivaizdu per praeitais metais Helsinkyje vykusią D. Trumpo spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kai JAV prezidentas pasirodė labiau pasitikįs Maskvos neigimu, jog ji kišosi į 2016 metų rinkimus, nei savo paties žvalgybos agentūrų išvadomis.

Naujas pavyzdys

Naujausias tokio D. Trumpo elgesio pavyzdys yra gruodžio mėnesį su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu vykęs pokalbis, paskatinęs JAV prezidentą paskelbti, jog jis iš Sirijos išveda amerikiečių karius.

„Kim Jong Uno strategija yra tiesiog prisikviesti D. Trumpą į kambarį, – „Bloomberg“ teigė buvusi CŽV analitikė, kuri dabar dirba idėjų kalvei „Center for Strategic and International Studies“. – Jis pamatė Turkiją ir pagalvojo: „Oho, tik vienas pokalbis telefonu, ir jis sutiko išvesti karius iš Sirijos. Tai puiki galimybė.“

Galiausiai, nereikia pamiršti klausimo, ar tikrai Šiaurės Korėja pasirengusi atsisakyti branduolinių ginklų. Praeitą mėnesį JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas Kongresui teigė, jog mažai tikėtina, kad Kim Jong Unas tai padarytų, nes jis branduolinius ginklus laiko „esminiais režimui išlaikyti“.

Praeitą savaitę Jungtinių Tautų paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Šiaurės Korėja ir toliau išsisukinėja nuo sankcijų nelegaliai pergabendama krovinius iš laivo į laivą bei vykdydama neteisėtą finansinę veiklą. Joje taip pat atskleista, kad Šiaurės Korėja stengiasi išskaidyti savo balistinių raketų programos elementus taip, kad ji nebūtų sunaikinta per vieną operaciją.

Tačiau valstybės sekretorius Mike'as Pompeo tvirtina, kad Kim Jong Unas yra pasiryžęs atsisakyti branduolinių ginklų. Praeitą savaitę JAV specialusis atstovas Šiaurės Korėjai Stephenas Biegunas paminėjo Pchenjano „preliminarius žingsnius“ naikinant du bandymų poligonus – Tongčango-ri ir Pungjė-ri, nors šių pastangų ir nestebėjo jokie tarptautiniai inspektoriai.

„Jie rodo žingsnius tinkama kryptimi“, – teigė S. Biegunas. Jis taip pat pridūrė, kad Šiaurės Korėja parodė norą uždaryti visus savo plutonio ir urano sodrinimo objektus, o ne tik Yongbyon branduolinių mokslinių tyrimų centrą, kaip siūlė anksčiau.

Cheong Seong-changas iš Pietų Korėjos Karaliaus Sedžiongo instituto teigė, kad S. Biegunas ir jo Šiaurės Korėjos kolega Kim Hyok Cholis atrodė labiau pasiruošę nei jų praeitų metų pirmtakai.

„Pas pastarąsias maždaug 260 dienų tarp pirmojo ir antrojo susitikimų Šiaurės Korėja ir Jungtinės Valstijos nešvaistė laiko, – teigė Cheong Seong-changas. – Jie sukonkretino savo derybines strategijas ir atnaujino komandas, kad pasirengtų derybų pastūmėjimui į priekį.“

Konkretūs rezultatai

Savo kalboje S. Biegunas tvirtino, kad JAV iš Vietnamo susitikimo sieks „konkrečių rezultatų“ ir „kažkuriuo metu“ norės išsamios informacijos apie režimo turimą branduolinių ginklų arsenalą. Tai rodo sušvelnėjusią JAV poziciją. Anksčiau teigta, kad visa ši informacija turėtų būti pateikta proceso pradžioje. Šiaurės Korėja šį reikalavimą atmetė kaip taikinių JAV atakoms sąrašo pateikimą.

Pasak S. Bieguno, jei Šiaurės Korėja sutiks imtis konkrečių veiksmų, JAV yra pasirengusios daryti nuolaidų. Tarp jų galėtų būti Kim Jong Uno norų sąraše esanti taikos deklaracija ir derybos formaliai užbaigti 1950–1953 metų Korėjos karą.

Sekmadienį Pietų Korėja informavo, kad trečią vasario savaitę įvyks dar vienas JAV ir Šiaurės Korėjos derybininkų susitikimas nenurodytoje Azijos valstybėje.

Pasak buvusio CŽV ir JAV valstybės departamento žvalgybos analitiko Roberto Carlino, kuris dalyvavo derybose su Šiaurės Korėja per Billo Clintono valdymą, Pchenjano noras dirbti su S. Biegunu, kurį jis ne vieną mėnesį ignoravo, yra reikšmingas pokytis.

„Šioje proceso stadijoje tikėtis pernelyg daug būtų klaida, – interviu „Bloomberg“ teigė R. Carlinas. – Žmonės, kurie nori dabar pamatyti galutinį rezultatą, neišvengiamai nusivils ir bus kritiški. Ir laikytis tokio požiūrio yra absurdiška.“

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika