Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Anna Wieslander: Negalime sau leisti neremti Ukrainos judėjimo į Vakarus 

2019 sausio 14 d. 08:07
Reuters/Scanpix nuotrauka

Ukraina skaičiuoja šeštus metus nuo Asociacijos sutarties su ES pasirašymo. Integracijos procesas vyksta lėtai ir kritikai neretai yra teisūs, teigdami, kad Ukrainos narystė ES ir NATO gali b8ti regima labai tolimoje perspektyvoje, neretai, dėl Kijevo negebėjimo susitvarkyti šalies viduje.

Tačiau, kaip LŽ sakė „Sniego susitikime“ dalyvavusi Atlanto tarybos ekspertė Anna Wieslander (Švedija), Vakarai neturi kito pasirinkimo, kaip remti Ukrainos vesternizaciją. Tai – bene vienintelis būdas užtikrinti, kad šalis pakeis kursą 180 laipsnių.

Anot Annos Wieslander, pirmiausiai turime suprasti, kad Moldovos – Ukrainos ir Sakartvelo erdvėje eina riba, ties kuria susiduria strateginiai Vakarų ir Rytų interesai. Šiame kontekste, tokių Kijevo siekių, kaip pavyzdžiui, narystė NATO, negalime vertinti, kaip garantuoto proceso – yra jėgų, trukdančių šiam procesui ir jei tai kada nors iš tiesų įvyks, tai dar tikrai negreitai. „Suprasdami, kad tam trukdančios jėgos yra tikrai stiprios, mes taip pat turime tvirtai remti dabartinį Ukrainos vesternizacijos kursą.

Tačiau klausimų kyla ne tik dėl euroatlantinei integracijai kylančių jėgų: skeptikai teigia, kad Europa niekada negalės integruoti į save tokios didelės šalies, kaip Ukraina. Tai labai sunku ekonomine, karine, demografine ir kitomis prasmėmis, įskaitant ir šiuo metu kol kas itin didelę korupciją šalyje. Annos Wieslander teigimu, skeptikų teiginiai kaip tik ir reiškia tai, kad integracija truks ilgai.

„Kiek ilgai? Tik pati Ukraina gali atsakyti. Reformų negalima primesti iš išorės, jos turi kilti iš vidaus. Nepaisant to, kiek metų tai užtruktų, svarbiausia turėti noro ir ambicijų įgyvendinti užsibrėžtą tikslą bei patiems ukrainiečiams suvokti, ar jie nori būti Europos dalimi. Techniniai klausimai šioje situacijoje yra antraeiliai“, – sakė LŽ pašnekovė.

Anna Wieslander/Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka
Anna Wieslander/Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

Kita vertus, „laikyti atidarytas duris“ Ukrainai ir kitoms integracijos siekiančioms valstybėms, anot ekspertės, svarbu ir pačiai Europai, jei norime kurti tvarius tarptautinius institutus. „Jei to nedarysime, pasuksime visai kitu keliu, tapsime orientuoti vien į save, o kitos šalys neva yra „svetimos“ šioje erdvėje, klubas yra uždaras. Manau, kad nei NATO, nei ES nesiekia tokios saviizoliacijos“, – teigė Anna Wieslander.

„Manau ir tikiuosi, kad Ukraina vykdo reformas ne tik popieriuje, o iš tiesų mato jų naudą, bet šio proceso sėkmė ir greitis priklauso nuo kiekvienos valstybės individualiai. Tarkime, Suomija ilgą laiką buvo Rusijos Imperijos sudėtyje, tačiau jai pasisekė išlaikyti tam tikrą autonomiją ir didele dalimi – senuosius įstatymus. Tai atitinkamai veikė visuomenės mentaliteto raidą. Visgi, praėjo šimtmetis, kol Suomija tapo nepriklausoma valstybe. Žinoma, nesiimu prognozuoti, kad Ukraina dabar taip pat užtruks 100 metų (juokiasi, – aut. past.)“, – LŽ sakė Anna Wieslander.

Pasak jos, Ukraina yra tikrai sunkioje padėtyje ir Vakarai turi į tai atsižvelgti: „Negalime tiesiog reikalauti, kad štai šią reformą privalote įgyvendinti per tiek, o šią – per tiek mėnesių. Žinoma, kaip ir reikalauja ES taisyklės, reikia prižiūrėti reformų įgyvendinimo procesą, bet suprasti, kad jis sudėtingas ir ilgalaikis. Neabejoju, kad nusivylimų bus, tačiau turime remti patį kursą ir siekį, nes jis naudingas abiem pusėms“.

Kaip rodo Sakartvelo patirtis, procesas iš tiesų gali užtrukti daugybę metų. Kartvelai net sukūrė anekdotą apie tai, kad jie taip ilgai mindžikuoja ant NATO slenksčio, kad pasistatė verandą. LŽ paklausta kada gi metų metais besiruošiantis Sakartvelas gaus aiškų kvietimą prisijungti prie aljanso, Anna Wieslander teigė, kad šiuo metu kvietimas neįmanomas dėl Rusijos okupuotų teritorijų. „Toks aljanso principas – turi ginti savo teritoriją, o kiti tau padės. Dabar tai neįmanoma“, – sakė ekspertė.

Kita vertus, jos nuomone, mes turime sau užduoti klausimą, ar tikrai patys padarėme ką galėjome, kad pagelbėtume Sakartvelui ir paspaustume Rusiją? „Sakartvelas įrodė, kad karine prasme gali veikti kartu su Vakarais ir patvirtino tai aktyviu dalyvavimu tarptautinėse misijose. Šalis gerai pasiruošė ir šiandien Vakarų eilė aktyviau padėti atkurti Sakartvelo sienas, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad Vakarai ne tik turi, bet ir gali tai daryti. Turime aktyviau veikti. Kai kalbame apie NATO pagalbą kitoms šalims, reikia atsižvelgti, kad aljanso nariai turi pirmiausia sutarti, kad aktyvesnė pagalba tokioms šalims, kaip Sakartvelas ir Ukraina yra būtina, o jei taip – turime parengti aiškų planą, kaip galėtume joms geriau talkinti“, – sakė Anna Wieslander.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"