Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

9 atvejai: ką, kuo ir kada nuodijo KGB ir jos įpėdiniai? 

2018 kovo 12 d. 16:31
pixabay.com nuotrauka

Nuodai tampa pamėgtu Rusijos slaptųjų tarnybų ginklu prieš disidentus ir pabėgusius šnipus.

Sergejus Skripalis

Praėjusią savaitę britų policija patvirtino, kad buvęs rusų saugumietis Sergejus Skripalis buvo apnuodytas nervų sistemą veikiančia medžiaga. Sergejus Skripalis vaikštinėjo su dukra, netikėtai pasijuto blogai, o netrukus jie abu atsidūrė ligoninėje, kur iki šiol yra kritinės būklės. Jis papildė ilgą sąrašą tokio paties likimo ištiktų sovietų ir dabartinės Rusijos režimo priešų.

Pasak britų pareigūnų, po šio incidento dėl apsinuodijimo į medikus kreipėsi dar 21 asmuo. Aukštas britų policijos pareigūnas Markas Rowley‘is pareiškė, kad pareigūnai tiria „Rimtą incidentą, susijusį su pasikėsinimu nužudyti, panaudojant nervų sistemą veikiančią medžiagą“.

Rusijoje Sergejus Skripalis nuteistas 2006 metais už bendradarbiavimą su britų žvalgyba. 4 metus jis kalėjo Rusijoje, o 2010 metais buvo išsiųstas į Jungtinę Karalystę, kai Londonas ir Maskva apsikeitė kalinamais šnipais.

Vos paskelbus apie tai, kad Sergejus Skripalis buvo apnuodytas, visų akys nukrypo į Rusijos slaptąsias tarnybas, kurios ne tik turėjo priežastį jį nužudyti, bet ir ilgą istorinę patirtį, kaip nuodyti Rusijoje ir užsienyje gyvenančius valdžios priešininkus. Kremlius bet kokius kaltinimus neigia, o britų policija, bent jau kol kas, neturi įrodymų, kad pasikėsinimą įvykdė Rusijos slaptosios tarnybos.

Visgi, pažymi „Foreign Policy“, itin nuodingos nervus veikiančios medžiagos – tipiškas slaptųjų tarnybų ginklas, kurį mėgsta naudoti ne tik Rusija. Praėjusiais metais Šiaurės Korėjos žvalgyba nunuodijo šios šalies diktatoriaus Kim Jong Uno įbrolį, o 1997 metais izraeliečiai mėgino nunuodyti „Hamas“ lyderį Khaledą Mashalą.

Tačiau nei viena valstybė negali pasigirti tokiu ilgu nunuodytų priešininkų sąrašu, kaip Rusija. Buvęs CŽA Rusijos operacijų padalinio vadovas Steve‘as Hallas teigia, kad šis metodas tapo vizitine kortele, perduodančia žinią visiems disidentams ir perbėgėliams: „Mes jus surasime.“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Štai garsiausios tariamai Rusijos slaptųjų tarnybų aukos, į kurių gyvybes sėkmingai ir nesėkmingai kėsintasi nuodais:

Aleksandras Litvinenka

AFP/Scanpix nuotraukos
AFP/Scanpix nuotraukos

Be jokios abejonės, garsiausias Rusijos saugumiečių nunuodytas žmogus – buvęs FSB karininkas Aleksandras Litvinenka. 2006 metais jis nunuodytas radioaktyviu polonijumi-210. Nuodai buvo jam „patiekti“ arbatos puodelyje.

Aleksandras Litvinenka iš Rusijos pabėgo 2000 metais ir nuo to laiko aktyviai kritikavo Vladimirą Putiną ir Rusijos slaptąsias tarnybas. Labiausiai jį išgarsino knyga apie tai, kad 1999 metų teroro aktus kelių Rusijos miestų daugiabučiuose įvykdė ne čečėnų sukilėliai, o FSB. Šie teroro aktai pateisino Antrąjį Čečėnijos karą ir pasitarnavo Vladimirui Putinui, kaip tramplynas į populiarumo viršūnę.

Rusijos slaptosios tarnybos Aleksandro Litvinenkos pavyzdžiu pademonstravo visiems režimo priešininkams, kad jų mirtis gali būti labai skausminga ir kankinanti. Pasak Steve‘o Hallo, būtent todėl buvo panaudotas polonijus-210.

Panašu, kad Aleksandras Litvinenka galėjo tikėtis tokio Kremliaus keršto. „Mūsų tarnyboje nuodai laikyti tokiu pat paprastu ginklu, kaip ir pistoletas. Vakaruose požiūris kitoks, tačiau pas mus tai tik paprasta priemonė“, – sakė Aleksandras Litvinenka interviu „The New York Times“ likus 2 metams iki pasikėsinimo.

Vladimiras Kara-Murza

Rusų opozicijos politikas šiame sąraše išsiskiria tuo, kad kaip manoma, net 2 kartsu išgyveno pasikėsinimus jį nunuodyti. Pirmasis pasikėsinimas įvykdytas 2015 metais, kai jo paties žodžiais, per 20 minučių jo savijauta pasikeitė nuo absoliučiai normalios iki kritinės: „širdis pašėlusiai daužėsi, siaubingai pakilo kraujospūdis, pradėjau prakaituoti ir vemto, o tada praradau sąmonę“. Medikai vėliau jam pranešė, kad jis buvo apnuodytas.

2017 metais įvykdytas antrasis pasikėsinimas. Vladimiras Kara-Murza vėliau teigė, kad net nebuvo nustebintas ar šokiruotas, nes pasireiškė jau pažįstami simptomai: „Iškart supratau, kas vyksta, nes tai atsitiko antrą kartą per 2 metus ir prasidėjo beveik identiškai“.

Gydytojai jį perspėjo, kad trečio tokio pasikėsinimo jis veikiausiai nebeišgyventų.

Georgijus Markovas

Iki to, kai FSB nužudė Aleksandrą Litvinenką, garsiausias nunuodytas antisovietinis disidentas buvo bulgaras Georgijus Markovas. Vieną 1978 metų rugsėjo rytą jis laukė autobuso prie Londono Vaterlo tilto, kai praeivis bakstelėjo skėčiu jam į koją. Netrukus Gerogijus Markovas jau buvo ligoninėje.

Kaip paaiškėjo vėliau, ant lietsargio galiuko buvo įtaisytas nedidelis metalinis rutuliukas, pripildytas ricino. Šitaip Georgijus Markovas pateko į Rusijos saugumiečių nunuodijimų istoriją, kaip „žmogus, nuo kurio viskas prasidėjo“.

Rašytojas ir disidentas Georgijus Markovas pabėgo iš komunistinės Bulgarijos 1968 metais ir darbavosi įvairiose Vakarų žiniasklaidos priemonėse. Bulgarų saugumietis jį nužudė kaip tik pakeliui į darbą BBC. Kaip nustatyta vėliau, nuodus bulgarams davė jų kolegos iš sovietų KGB.

Chatabas

rferl.org nuotrauka
rferl.org nuotrauka

2002 metais arabų džihadistas ir vienas iš karo vadų Čečėnijoje Samiras Salehas Abdullah – Chatabas gavo paskutinį laišką gyvenime. Kaip manoma, laiškas buvo apdorotas zarinu arba iš jo pagaminta medžiaga. Netrukus FSB oficialiai pareiškė, kad jis buvo likviduotas vykdant specialią operaciją.

Viktoras Juščenka

Reuters/Scanpix nuotraukos
Reuters/Scanpix nuotraukos

Buvęs Ukrainos prezidentas į Rusijos saugumiečių nuodijimų istoriją patenka, kaip bene aukščiausio rango taikinys. 2004 metų prezidento rinkimų kampanijos metus jis staiga sunegalavo ir dingo iš visuomenės akiračio. Šiuos rinkimus galiausiai laimėjęs kandidatas grįžo į kampaniją su subjaurotu veidu. Gydytojai teigė, kad Viktoro Juščenkos veidą subjaurojo dioksinas, kurio dozė buvo tik vos mažesnė nei mirtina.

Pasikėsinimo į „Oranžinės revoliucijos“ vedlio gyvybę kaltininkai oficialiai taip ir nebuvo nustatyti, tačiau Rusijos ir tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus slaptosios tarnybos tapo natūraliais įtariamaisiais.

Aleksandras Perepiličnas

2012 metais verslininkas Aleksandras Peripiličnas išėjio pabėgioti netoli savo prabangaus namo Londone. Nubėgęs apie 30 metrų jis nugriuvo ir mirė.

Verslininkas pagarsėjo tuo, kad šveicarų teisėsaugai perdavė informaciją apie Rusijos valdininkus, įsivėlusius į „Hermitage“ fondo aferą, kuriai vadovavo amerikiečių verslininkas Billas Browderis.

Tikslios jo mirties priežastys taip pat nenustatytos, tačiau tyrėjai Aleksandro Peripilično skrandyje aptiko retos ir nuodingos gėlės išskiriamos medžiagos – gelsemijumo – pėdsakų.

Karina Moskalenko

Teisininkė Karina Moskalenko 2008 metais ketino skristi iš Strasbūro į Maskvą, kad dalyvautų vienos svarbiausių jos klienčių – Anos Politkovskajos nužudymo tyrime. Deja, skrydį teko atidėti, nes ji sunegalavo. Netrukus po savo automobilio sėdyne ji rado į gyvsidabrį panašios medžiagos.

Ana Politkovskaja

Žurnalistė Ana Politkovskaja nužudyta prie savo namų 2006 metais. Tačiau prieš tai ji taip pat patyrė pasikėsinimą nunuodyti.

Savo tyrimais apie Čečėnijos karą ir po jo sekusius nusikaltimus, Ana Politkovskaja pelnė daugybę priešų Kremliuje ir Grozne. 2004 metais ji vyko į Beslaną (Šiaurės Osetija), kur teroristai laikė įkaitais moksleivius, tačiau sunegalavo vos įsėdusi į lėktuvą. Kaip įtariama, nuodus ji išgėrė taip pat, kaip Aleksandras Litvinenka – su arbata.

„Brangioji, jus bandė nunuodyti“, – buvo pirmieji žodžiai, kuriuos Ana Politkovskaja išgirdo atsipeikėjusi ligoninėje.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"