Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

252 tūkst. Latvijos gyventojų – nepiliečiai 

2017 vasario 24 d. 11:30
Daugpilyje didesnė tikimybė sutikti rusiškai, o ne latviškai kalbantį praeivį. Maždaug pusė jo gyventojų yra rusakalbiai, tik penktadalis - latviai.
Daugpilyje didesnė tikimybė sutikti rusiškai, o ne latviškai kalbantį praeivį. Maždaug pusė jo gyventojų yra rusakalbiai, tik penktadalis - latviai.
AFP/Scanpix nuotraukos

Šiuo metu daugiau kaip 252 tūkst. iš beveik 2 mln. Latvijos gyventojų priskiriami nepiliečiams. Beveik absoliuti dauguma jų – rusakalbiai. Ekspertai teigia, jog sudėtingas šių žmonių statusas gali turėti rimtų pasekmių ir įvilioti valstybę į Kremliaus spąstus.

Latvijoje esama rusų šeimų, kurios gyvena šalyje šimtmečius. Tačiau dauguma rusakalbių persikėlė čia, kai Maskva mėgino pakeisti etninį balansą per pusę šimtmečio trukusią sovietinę okupaciją po Antrojo pasaulinio karo.

Daug Latvijos rusų palaikė valstybę, kai ši siekė atkurti savo nepriklausomybę. Jie tikėjosi, kad naujoji valdžia paprasčiausiai įteiks latviškus pasus visiems gyventojams. Tačiau taip neįvyko. Tik tie žmonės, kurie turėjo Latvijos pilietybę iki 1940 metų birželio 17-osios, buvo pripažinti piliečiais. Šis nutarimas taikomas ir jų palikuonims.

Sovietų Sąjungos pilietybė Latvijoje nebegaliojo nuo nepriklausomybės atkūrimo. Persikėlėlių bendruomenės nariai turėjo teisę gauti Latvijos pilietybę, bet privalėjo išlaikyti kalbos egzaminą. Atsisakiusieji tai padaryti liko be pilietybės arba paprašė Rusijos paso.

Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje 700 tūkst. asmenų, daugiausia rusų, taip pat ukrainiečiai, lenkai, lietuviai, gavo nepiliečių statusą ir atitinkamus pasus. Šiais dokumentais galima naudotis keliaujant, tačiau žmonės neturi balsavimo teisės ir jiems neleidžiama dirbti valstybės institucijose. Nepiliečiams galioja ir kiti suvaržymai, pavyzdžiui, įsigyjant nekilnojamojo turto ar šaunamąjį ginklą.

Rusija, norėdama destabilizuoti Baltijos šalis, gali pasinaudoti Latvijos nepiliečių problema.

Galimybė pakliūti į spąstus

Kai kas nerimauja, kad Rusija, norėdama destabilizuoti Baltijos šalis, gali pasinaudoti Latvijos nepiliečių problema. 2014 metais Maskva iš dalies pateisino Krymo aneksiją savo pareiga ginti ten gyvenančius rusakalbius. Tad Baltijos valstybėse imta būgštauti, jog Kremlius ir čia gali pakartoti šį scenarijų.

Šią savaitę interneto svetainė „Ridus“ pranešė, kad Valstybės Dūma svarsto galimybę supaprastinti Rusijos pilietybės suteikimo tvarką visiems rusakalbiams. Šiuo metu įvairiomis aplinkybėmis užsienyje atsidūrę tėvynainiai gali gauti Rusijos pasą tik atsisakę pilietybės šalies, kurioje gyvena. Dauguma rusakalbių linkę pasilikti užsienio pilietybę.

Jei Kremlius nuspręstų išdalyti rusiškus pasus tūkstančiams pilietybės neturinčių rusakalbių, Latvija susidurtų su dideliais išbandymais. Rusakalbiai, tarp jų ir tie, kurie yra Latvijos piliečiai, sudaro daugiau kaip trečdalį visų šalies gyventojų.

Rusijos ambasadorius NATO Aleksandras Gruško neseniai pažymėjo, kad Baltijos valstybės turėtų gerbti žmogaus teises ir visiems savo gyventojams suteikti pilietybę. Tačiau Latvijos dešiniųjų politinių pažiūrų politikams ši mintis atrodo nepriimtina. Buvusio Aukščiausiosios Tarybos nario Jurio Bojaro žodžiais, „okupantams nederėtų suteikti pilietybės“.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjonis neseniai pranešė, kad pirmąjį šių metų pusmetį Saeimai svarstyti bus perduotas įstatymo projektas dėl automatiško pilietybės suteikimo šalyje gimusiems nepiliečių vaikams. Šiuo metu Latvijoje gyvena apie 7 tūkst. jaunesnių nei 18 metų nepiliečių. Šalies vadovas jau anksčiau yra minėjęs, kad nori mažinti šių asmenų skaičių. Jo manymu, visuomenės vienybė – vienas svarbiausių nacionalinio saugumo aspektų.

Daugpilis - antras pagal dydį Latvijos miestas.
Daugpilis - antras pagal dydį Latvijos miestas.

Natūralizacijos procesas

Nuo 1995 metų visi nepiliečiai turi teisinę galimybę gauti latviškus pasus. Tai vadinama natūralizacijos procesu. Bet jis baugina daugelį nepiliečių ir kliudo gauti pilietybę, mat tam reikia išlaikyti latvių kalbos ir istorijos egzaminus. Rygos savivaldybė nuo sausio 9 dienos pakvietė 1200 miestiečių lankyti nemokamus latvių kalbos kursus. Tokia iniciatyva įgyvendinama jau ne pirmus metus.

Per pastaruosius 25 metus natūralizacija pasinaudojo 150 tūkst. asmenų. Tačiau jau kurį laiką paraiškų mažėja, o egzaminas daugeliui kelia sunkumų. Senyvi žmonės, kurie visą gyvenimą kalbėjo rusiškai, teigia, jog sulaukus garbingo amžiaus pernelyg sudėtinga išmokti latvių kalbą. Be to, rusai nepritaria faktui, kad Sovietų Sąjunga buvo okupavusi Latviją. Būtent toks yra teisingas atsakymas laikant istorijos egzaminą.

Nors Kremlius skundžiasi dėl pilietybės neturinčių rusakalbių padėties Latvijoje, dauguma šių asmenų nelinkę nieko keisti. Kai kurie tų žmonių įsitikinę, kad pilietybė privalo būti suteikta automatiškai, o privalomi egzaminai juos žemina. Kitiems nepiliečio pasas yra naudingas, nes leidžia keliauti be vizos po Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis.

Vargas dėl kalbos

Latvių kalba yra vienintelė oficiali valstybinė kalba, todėl čia gyvenantys rusai skundžiasi diskriminacija. 2012 metais buvo surengtas referendumas, kad rusų kalba būtų paskelbta valstybine, tačiau didžioji dalis (75 proc.) balsavusiųjų nepritarė pasiūlymui. Tuometis prezidentas Andris Bėrzinis pavadino balsavimą absurdišku: anot jo, suinteresuotieji rusų kalbą gali vartoti namie arba mokykloje.

Pernai vasarą Valstybinis kalbos centras nubaudė Rygos merą Nilą Ušakovą, nes jis savo oficialioje paskyroje feisbuke bendravo su žmonėmis rusiškai. Meras pareiškė, jog tai tendencingas minimos institucijos priekabiavimas. „Manau, bene ryškiausia mūsų šalies klaida nuo 1991-ųjų buvo ta, kad įtvirtinome nepiliečių statusą“, – pridūrė N. Ušakovas. Jis pasinaudojo natūralizacija ir gavo pilietybę 1999 metais procedūrą.

Valstybiniam kalbos centrui pernai liepą taip pat užkliuvo Rygos centre esančios kavinės „Leningradas“ pavadinimas, parašytas kirilica. Pareigūnai rekomendavo sostinės valdžiai iš naujo įvertinti išduotą leidimą. Tąkart meras pažymėjo, kad tokiu atveju reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitas užsienio kalba parašytas iškabas, pavyzdžiui, „McDonald's“.

Prieš kelerius metus Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos komitetas sukritikavo Latvijos elgesį su rusakalbiais ir kitomis mažumomis. Komiteto paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad šioje Baltijos valstybėje mažumų atstovai dėl griežtų kalbos reikalavimų yra diskriminuojami darbo rinkoje. Nepiliečiai nepriimami ir į kai kurias darbo vietas privačiame sektoriuje.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika