Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

„Sambrūzdis“ JAV ir Meksikos pasienyje – rinkimų triukas? 

2018 spalio 30 d. 18:48
Karavanu keliaujantys bėga nuo skurdo ir gaujų karų savo šalyse.
Karavanu keliaujantys bėga nuo skurdo ir gaujų karų savo šalyse.
AFP/Scanpix nuotrauka

JAV gynybos departamentas pirmadienį paskelbė, jog iki šios savaitės pabaigos prie šalies sienos su Meksika dislokuos per 5 tūkst. karių kaip atsaką į artėjantį migrantų iš Centrinės Amerikos karavaną, kurį prezidentas Donaldas Trumpas yra apibūdinęs kaip „invaziją į mūsų šalį“. Tačiau tokio masto karių pasiuntimą prie sienos sunku interpretuoti kitaip nei rinkiminį triuką.

Pastarosiomis savaitėmis, artėjant lapkričio 6 dieną vyksiantiems vidurio kadencijos rinkimams, per kuriuos bus perrenkama trečdalis Senato ir visi Atstovų rūmų nariai, D. Trumpas stiprino retoriką dėl karavano, siekdamas mobilizuoti respublikonų rinkėjus. Jis net yra įspėjęs, be jokių įrodymų, kad tarp neva pavojingos migrantų minios yra asmenų iš Vidurio Rytų.

Tačiau karavanas, kuris nuo 7 tūkst. asmenų jau sumažėjo iki 3500, vis dar yra bent kelių savaičių atstumu iki Jungtinių Valstijų. Todėl toks didelio masto karių pasiuntimas į pasienį prieš pat rinkimus sustiprino kritiką, kad prezidentas kariuomenę naudoja politiniais tikslais.

Armija prieš migrantus

Pirmadienį duodamas interviu televizijai „Fox News“, D. Trumpas karavaną prilygino „daugybės blogų žmonių“ ir gaujų narių invazijai ir teigė, kad migrantai švaisto savo laiką, nes kariai užkirs jiems kelią patekti į šalį.

Prezidentas pareiškė, kad jo administracija pastatys „palapinių miestelius“, kuriose migrantai, siekiantys Jungtinėse Valstijose gauti prieglobstį, bus laikomi neribotą laiką. Tokie planai prieštarauja JAV teismų nutarimams, draudžiantiems ilgalaikį vaikų ir šeimų sulaikymą.

„Visur pastatysime palapinių miestelių, – kalbėjo D. Trumpas. – Nestatysime statinių ir neleisime šimtų milijonų JAV dolerių. Turėsime palapinių, jos bus labai gražios. Jie turės palaukti, o negavę prieglobsčio turės išsinešdinti“.

Kevinas Appleby iš tyrimų centro „Center for Migration Studies“, kritikavo D. Trumpo sprendimą, sakydamas, kad tai rodo ne stiprybę, bet silpnumą. „Prezidento sprendimas dislokuoti pasaulyje stipriausią kariuomenę prieš grupę pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų daro gėdą“, – „The New York Times“ teigė K. Appleby.

Žmogaus teisių organizacijos taip pat neigiamai įvertino D. Trumpo sprendimą, sakydamos, kad migrantai tiesiog naudojasi savo teise prašyti prieglobsčio Jungtinėse Valstijose. Daugelis link Amerikos judančių asmenų keliauja su savo šeimomis ir tvirtina bėgantys nuo smurto ir skurdo.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Šiems migrantams reikia vandens, sauskelnių ir pirmojo būtinumų reikmenų – ne armijos divizijos, – „The Washington Post“ tvirtino Shaw Drake'as iš Amerikos pilietinių laisvių gynimo sąjunga (ACLU). – Kariuomenės pajėgų siuntimas prie pietinės sienos ne tik yra didžiulis mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, bet ir netinkamas veiksmas, kuris dar labiau terorizuos ir militarizuos mūsų pasienio bendruomenes.“

Nepaisant to, iš prezidento pasisakymų ir veiksmų akivaizdu, jog bent iki rinkimų Baltieji rūmai nesiruošia paleisti karavano temos, net jei tai gali atnešti tragiškų padarinių. 11 žmonių Pitsburgo sinagogoje praeitą šeštadienį nužudęs asmuo viename poste socialinės žiniasklaidos puslapyje „Gab“ apkaltino žydus karavano organizavimu, kad į šalį prikviestų „įsibrovėlių“.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Huckabee Sanderrs pirmadienį piktai atmetė bet kokį ryšį tarp prezidento baimės dėl karavano kurstymo ir šeštadienio masinių šaudynių.

„Pirmas dalykas, kurį prezidentas padarė, tai pasmerkė šiuos šlykščius veiksmus, – teigė ji. – Pirmas dalykas, ką padarė žiniasklaida, tai apkaltino prezidentą.“

„Ištikimas patriotas“

Pasiųsti reguliariosios kariuomenės kariai prisijungs prie JAV pasienio kontrolės pareigūnų ir Nacionalinės gvardijos pajėgų, kurios jau yra sutelktos Teksaso, Arizonos ir Kalifornijos valstijų pasienyje su Meksika. Tokį kareivių dislokavimą JAV kariuomenės pareigūnai vadina „Operacija „Ištikimas patriotas“.

„Prezidentas parodė, kad sienos apsauga yra nacionalinio saugumo klausimas“, – žurnalistams teigė karinių oro pajėgų generolas Terrence'as O'Shaughnessy, JAV ginkluotųjų pajėgų Šiaurės karinės apygardos vadas.

Karavanas, kuris nuo 7 tūkst. asmenų jau sumažėjo iki 3500, vis dar yra bent kelių savaičių atstumu iki Jungtinių Valstijų.

Jei šis karavanas seks ankstesniųjų drauge pėsčiomis keliaujančių migrantų modeliu, tikėtina, kad jis per ateinančias savaites dar labiau sumažės. Tačiau JAV kariuomenės ir pasienio pareigūnai pirmadienį tvirtino, kad jie karavaną laiko rimta grėsme ir mato ženklų, jog formuojasi kitos migrantų grupės.

„Turime būti pasiruošę potencialiam labai didelės grupės asmenų atvykimui, – „The New York Times“ teigė JAV muitinės ir pasienio apsaugos tarnybos komisaras Kevinas McAleenanas. – Neleisime dideliai grupei nesaugiu ir neteisėtu būdu patekti į Jungtines Valstijas.“

K. McAleenano teigimu, pastarosiomis dienomis buvo padidinti Pasienio tarnybos resursai, papildomai pasiunčiant 1 tūkst. pareigūnų, tarp kurių yra asmenų, turinčių patirties, kovojant su riaušėmis. Jis žurnalistams pasakojo, kad Pasienio tarnybos žinioje yra „Black Hawk“ sraigtasparniai ir kita įranga, kad būtų galima greitai sureaguoti į migrantų atvykimą.

Tačiau, jo teigimu, reguliarios kariuomenės kareivių pagalbos reikia, nes neva Pasienio tarnybos pareigūnų, kuriems talkina apie 2 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių, gali nepakakti atremti link Jungtinių Valstijų judančių kelių tūkstančių vyrų, moterų ir vaikų.

T. O'Shaughnessy sakė, kad viena pirmųjų dislokuojamo kontingento užduočių bus „sutvirtinti“ sienos kirtimo punktus ir visą pasienį. Darbus vykdys inžinerijos batalionai, turintys laikinų tvorų įrengimo praktikos.

Kariuomenės dislokavimas prie sienos su Meksika per pastaruosius 4 deš. yra itin retas reiškinys. Praeito amžiaus 9 dešimtmetyje Gynybos departamentas pasiuntė reguliarios kariuomenės ir rezervo karius prie pasienio kaip būdą kovoti su narkotikų kontrabanda iš Meksikos.

Tačiau nuo tada D. Trumpo pirmtakai didžia dalimi pasikliaudavo pietinių valstijų gubernatorių sprendimais pasitelkti Nacionaline gvardiją kaip atsaką į padidėjusius imigrantų, ginklų ir narkotikų srautus iš Meksikos į Jungtines Valstijas.

Tačiau D. Trumpas pasiryžęs nusigręžti nuo tos tradicijos ir militarizuoti pasienio apsaugą.

Praeitą savaitę tviteryje D. Trumpas apkaltino demokratus, kad jie nesugeba paremti griežtesnių migracijos įstatymų. Jis prisiekė pasinaudoti savo kaip ginkluotųjų pajėgų vado galia, kad atremtų tai, ką jis laiko didžiule grėsme Jugntinėms Valstijoms.

„Demokratų įkvėpti įstatymai apsunkina mūsų galimybes sustabdyti žmones prie sienos, – rašė JAV prezidentas, pridurdamas, jog dėl to: „Aš pasitelkiu kariuomenę spręsti šiai nepaprastajai padėčiai. Jie bus sustabdyti!“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"