Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

„Brexito“ derybose – nulis optimizmo 

2018 spalio 18 d. 06:00
"Brexito" šalininkų protestas Dauningo gatvėje Londone spalio 16 dieną.
"Brexito" šalininkų protestas Dauningo gatvėje Londone spalio 16 dieną.
Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Iki paskutinio „Brexito“ etapo pabaigos liko apie 160 dienų, tačiau jokio aiškumo taip ir nėra. Nors Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May tikina, kad susitarimas vis dar galimas, su derybomis susiję pareigūnai, ypač atstovaujantys Europos Sąjungai (ES), mano, kad šiuo metu labiausiai tikėtina išeitis – Jungtinės Karalystės pasitraukimas be jokios sutarties.

Prancūzija jau rengiasi galimiems „Brexito“ be sutarties padariniams, pirmiausia – patikroms Eurotunelyje, kuriuo kasdien vežama daug keleivių ir krovinių. Tam rengiasi ir Airija, įskaitant muitinės pareigūnų įdarbinimą jūrų uostuose.

Po kiekvieno susitikimo deryboms kaskart įstringant aklavietėje, ES vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Michelis Barnier pasiūlė vienais metais – iki 2021-ųjų – pratęsti pereinamąjį laikotarpį po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos. Taip siekiama gauti daugiau laiko deryboms dėl prekybos susitarimo. Didžiausias derybų kliuvinys – Airijos siena. Europos diplomatai nusiteikę ypač griežtai ir neketina leisti Didžiajai Britanijai be jokių įsipareigojimų, tokių kaip laisvas žmonių ir kapitalo judėjimas bei įnašai į ES biudžetą, naudotis laisvosios prekybos privalumais.

Ant derybų stalo nėra ką padėti

Briuselyje prasidėjusiame dviejų dienų ES viršūnių susitikime, į kurį atvyko premjerė Th. May, buvo tikimasi pasiekti susitarimą, kad lapkritį jį būtų galima pasirašyti, tačiau ES prezidentas Donaldas Tuskas perspėjo, kad to greičiausiai nebus, nes Airijos problema – kaip garantuoti, kad Airijos saloje neatsirastų griežtai kontroliuojama siena, kai Didžioji Britanija nebebus ES narė, – yra „nauja Gordijo mazgo versija“. Vis dėlto jis tikėjosi, kad Th. May atsiveš kokį nors kūrybišką būdą tą mazgą perkirsti. Tačiau britų premjerė, jaučianti didžiulį oponentų savo partijoje ir netgi savo pačios kabinete spaudimą, tokių pasiūlymų neturi.

Netgi vakardienos susitikimo planas išryškino Didžiosios Britanijos izoliaciją. Pateikusi trumpą informaciją 27 savo kolegoms, Th. May pasišalino, o tada ES lyderiai, jai nedalyvaujant, prie vakarienės stalo aptarė „Brexito“ reikalus. Panaši vakarienė per ankstesnį susitikimą Zalcburge britų premjerei baigėsi katastrofiškai. Ji sulaukė tokių ES pareigūnų žodžių, po kurių jautėsi pažeminta.

Šį kartą, jeigu jai bus pavykę įtikinti ES lyderius, kad pažanga derybose pakankama, tuomet lapkritį bus surengtas kitas specialus viršūnių susitikimas dėl „Brexito“. Jei ne – lyderiai pradės planuoti Didžiosios Britanijos išstojimą be jokios sutarties. Dar viena paskutinė galimybė – Europos Vadovų Tarybos susitikimas, numatytas šiemet gruodį. Tuomet iki „Brexito“ bus likę tik trys mėnesiai.

Anksčiau abi šalys ne kartą yra pareiškusios, kad 2019 metų kovo 29 dieną numatytas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES nesudarius susitarimo ar neparengus gairių dėl tolesnių santykių būtų ekonominė ir diplomatinė katastrofa. Dabar tai vis labiau atrodo vienintelė tikėtina realybė. Susitarti paprasčiausiai neįmanoma, Didžiajai Britanijai atsisakant pasitraukus iš Bendrijos neapibrėžtą laiką toliau laikytis ES muitinės taisyklių, kad sausumos siena tarp Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos liktų atvira.

Neįveikiama siena

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Po „Brexito“ siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos respublikos taps siena tarp Jungtinės Karalystės ir ES. Abi pusės nori išvengti patikrinimų prie sienos ir tam reikalingos fizinės infrastruktūros, bet negali susitarti, kaip tai padaryti. Th. May siūlymu, Didžioji Britanija galėtų toliau laikytis ES muitinės taisyklių, kol bus pasiektas platesnis prekybos susitarimas. Tačiau daugelis euroskeptiškų pažiūrų premjerės Konservatorių partijos įstatymų leidėjų, įskaitant kai kuriuos ministrus, reikalauja konkrečiai apibrėžto termino, kiek laiko Didžioji Britanija turėtų laikytis ES muitinės taisyklių. Briuselis tai kategoriškai atmeta. ES reikalauja, kad tuo atveju, jei Londono pasiūlymas nebūtų įgyvendintas, tik Šiaurės Airija liktų ES muitų sąjungoje ir bendrojoje rinkoje. Tačiau, britų įsitikinimu, tai sukeltų grėsmę Jungtinės Karalystės vientisumui. Jiems beveik siaubą kelia mintis, kad tada siena taps Airijos salą nuo Didžiosios Britanijos skirianti jūra, o Šiaurės Airija bus atkirsta nuo visos likusios Jungtinės Karalystės. Tokiam scenarijui kategoriškai nepritaria ir Šiaurės Airijos demokratinė junionistų partija, nuo kurios paramos parlamente priklausoma Th. May vyriausybė.

Blogiausias Dauningo gatvei scenarijus būtų, jei ES lyderiai, pavargę nuo nerealistiškos Jungtinės Karalystės pozicijos, nuspręstų paskirti lapkričio viršūnių susitikimą ne sutarties pasirašymui, o Didžiosios Britanijos išstojimui be sutarties. Išsukti iš šio kelio jau būtų labai sunku.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May neturi ką pasiūlyti Europos lyderiams.
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May neturi ką pasiūlyti Europos lyderiams.

Kas už visa tai atsakys?

Kai kurie apžvalgininkai sako, kad visa „Brexito“ drama yra skirta Didžiosios Britanijos vidaus vartojimui. Trečiadienio susitikimo išvakarėse buvęs konservatorių premjeras seras Johnas Majoras užsipuolė „Brexito“ šalininkus sakydamas, jog „tie, kurie žadėjo tai, ko neįmanoma įgyvendinti, turės už tai atsakyti“. „Jie įtikino apgautus žmones balsuoti, kad būtume silpnesni ir skurdesni. Tai niekada nebus užmiršta ir nebus atleista“, – sakė J. Majoras. Jis yra vienas buvusių aukštų pareigūnų, įskaitant buvusį premjerą Tony Blairą ir buvusius premjerų pavaduotojus lordą Heseltine'ą bei Nicką Cleggą, raginančių rengti naują referendumą.

Europos diplomatai nusiteikę ypač griežtai ir neketina leisti Didžiajai Britanijai be jokių įsipareigojimų naudotis laisvosios prekybos privalumais.

„Brexito“ šalininkai labai piktai reaguoja į tokius pareiškimus. Kai kurie konservatorių parlamentarai ragina Th. May nemokėti jokių įnašų į ES, jei susitarimas nebus sudarytas. Tačiau iždo kancleris Philipas Hammondas (jis buvo pasilikimo šalininkas) perspėjo vyriausybę, jog Jungtinei Karalystei gresia milžiniška sąskaita pereinamajam laikotarpiui pasibaigus ir net nesant jokio susitarimo.

Kaip tik šiuo metu, kai, be „Brexito“, atrodo, nėra jokių kitų reikalų, Ph. Hammondas turi paskelbti vyriausybės biudžetą. Jam turės pritarti dauguma įstatymų leidėjų, įskaitant Šiaurės Airijos demokratinės junionistų partijos atstovus, pagrasinusius balsuoti prieš, jei jų netenkins „Brexito“ derybų eiga. Tradiciškai balsavimas dėl biudžeto laikomas pasitikėjimo vyriausybe reikalu.

Europos Sąjungos derybininkas Michelis Barnier nori laimėti daugiau laiko iki 2021-ųjų pratęsiant "Brexito" pereinamąjį laikotarpį.
Europos Sąjungos derybininkas Michelis Barnier nori laimėti daugiau laiko iki 2021-ųjų pratęsiant "Brexito" pereinamąjį laikotarpį.
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"